Namai su keturšlaičiais stogais: konstrukcija, tipologija ir tradicijos Lietuvoje

Stogas - tai neabejotinai vienas esminių gyvenamojo namo elementų, svarbi architektūrinė ir kompozicinė pastato dalis, turinti lemiamos įtakos pastato eksploatacijai, tvarumui, išvaizdai ir planui. Vienbutyje (individualiame) gyvenamajame name dėl nedidelių gabaritų, stogas lemia pastato struktūrą. Dėl to, prieš pradedant gyvenamojo namo projektavimą, su architektu reikėtų parinkti stogo tipą. Suprojektavus namą vienam stogo variantui, vėliau mechaniškai pakeitus jį kitu, sugadintume projektą. Jei visureigiui uždėtume lenktyninio bolido ratus, jis netaps lenktyniniu, o turėtas visureigio savybes praras.

Šiuolaikiniai namai projektuojami su vienšlaičiais, dvišlaičiais, keturšlaičiais ir sudėtingesnių formų (laužytais, banguotais) stogais.

Stogo tipai

Plokštieji stogai

Pagal statybos techninį reglamentą STR 2.05.02:2008, plokščiųjų stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 ° ir ne didesnis kaip 7°. Šie stogai dar vadinami sutapdintais, nes stogas ir lubos iš esmės sutampa vienoje plokštumoje.

Nedidelis nuolydis apriboja stogo dangų pasirinkimą - plokščiųjų stogų atveju naudojamos ruloninės (dažniausiai bituminės) hidroizoliacinės stogo dangos, kurios sulituojamos į krituliams nepralaidžią membraną. Stogo kontūras apribojamas parapetu. Krituliai surenkami ant stogo ir vidiniais lietaus kanalizacijos tinklais nutekinami į lauką arba į centralizuotą kanalizaciją.

Dėl nedidelių plokščio stogo nuolydžių padidėja avarinio pratekėjimo rizika, reikia aukštesnės įrengimo darbų kokybės, ruloninės dangos greičiau sensta, lengviau pažeidžiamos, reikalauja nuolatinės priežiūros. Kuo mažesnis nuolydis, tuo daugiau sluoksnių hidroizoliacijos reikia kloti. Didinant nuolydžius storėja ir brangsta plokščiojo stogo konstrukcija. Reikia nuolat prižiūrėti ir valyti įlajas, kad neužsikimštų.

Žmogus nuo žemės nemato plokščio stogo paviršiaus, todėl namo architektūrą formuoja tik fasadai. Tai ir privalumas, ir trūkumas. Pastato architektūra tampa griežtesnė, modernesnė, už stogo parapeto galima paslėpti kaminus ir kitą inžinierinę įrangą. Esant teritorijos planavimo dokumentuose apribotam pastato aukščiui, po plokščiu stogu galima sutalpinti daugiau patalpų. Lėkštus stogus patogu paversti eksploatuojamais, įrengiant papildomą vaikščiojimui pritaikytą dangą.

Dėl viename aukštyje esančio denginio nesusiformuoja nei per žemos, nei per aukštos vidaus patalpos, lengviau ir lanksčiau planuoti pastoginį aukštą. Nors lėkštas stogas palengvina darbą architektui, bet suteikia mažiau išraiškos priemonių. Pastoginiame aukšte prarandame galimybę turėti įdomesnių erdvių su pasvirusiomis lubomis, individualaus namo viduje sukuriamas serijinio buto įspūdis.

Plokščiojo stogo pliusai: griežtesnė, modernesnė architektūrinė išraiška, paprastesnis, universalesnis pastoginių patalpų planavimas.

Šlaitiniai stogai

Šlaitiniai stogai yra tokie, kurių šlaitų nuolydis didesnis negu 7°. Didėjant nuolydžiams - didėja stogo medžiagų ir spalvų pasirinkimas: įvairių medžiagų čerpės, banguoti lakštai ir plokštės, skarda ir t.t.

Nors dauguma šiuolaikinių gamintojų leidžia naudoti jų dangas esant minimaliems 10°-12°-14° stogo nuolydžiams, reikia turėti omeny, kad artėjant prie ribinių reikšmių didėja ir pratekėjimo rizika. Minimaliems nuolydžiams labiau pritaikytos skardos dangos, kurios šiuo atveju jungiamos dvigubais falcais, naudojami ištisiniai skardos lakštai per visą šlaito ilgį. Skarda kol kas vyrauja vienbučių gyvenamųjų pastatų statyboje Lietuvoje. Tai paaiškinama pigumu, universalumu, lengvu svoriu, paprastesniu stogo konstruktyvu.

Tiesa, reikia žinoti, kad skarda ne tokia ilgaamžė nei kitos šlaitinių stogų dangos, lengviau mechaniškai pažeidžiama, lyjant lietui barška. Triukšmo faktorius vienbučiuose gyvenamose namuose ypač aktualus, nes pastogėse paprastai projektuojami miegamieji, dėl to, numatant įrengti gyvenamąsias mansardas, patartina jų stogus dengti nebarškančiais banguotais beasbesčio cemento lakštais.

Iš atskirų lakštų sumontuotoms stogų dangoms pavojingesnės užsistovėjusios kritulių vandens sankaupos, tirpstantis sniegas, todėl rekomenduojamas didesnis - 20°-30° nuolydis, o tradicinėms dangoms (šiaudai, skiedros) net ir 45°. Tinkamai sumontuotos šlaitinių stogų dangos yra labai patikimos, ilgaamžės, nereikalauja nuolatinės priežiūros, estetiškos. Patikimumą padidina ir išorinis lietaus nuvedimas. Užsikimšus lietvamzdžiui, krituliai tiesiog nuvarva nuo karnizo. Karnizo konsolė apsaugo nuo kritulių pamatus.

Šlaitinius stogus renkasi maždaug 9 iš 10 Lietuvos individualių namų statytojų. Pati šlaitinio stogo forma yra atsparesnė krituliams, humaniškesnio charakterio, suteikia įvairesnių architektūrinės išraiškos galimybių. Šlaitinio stogo formą reikia įvertinti jau projektavimo pradžioje, kad vėliau nesusidurtume su neracionaliai didelio aukščio ar per žemų pastogės patalpų problema.

Šlaitiniai stogai matosi fasaduose.

Kauno medinės architektūros tipologija

Kaunui būdingos 9 medinių namų tipologinės grupės, atstovaujančios du laikotarpius - carizmo ir tarpukario. Dvareliai, miestiečių namai, geležinkeliečių ir kariškių namai buvo statomi XIX a. pabaigoje - XX a.

• Mediniai dvareliai - seniausi Kauno medinės architektūros pavyzdžiai, datuojami XIX a. antrąja puse. Dvarelius statėsi vietinės bajorijos atstovai, įsigiję didelius žemės sklypus Naujamiesčio arba Senamiesčio pakraščiuose. Šalia gyvenamojo namo (dvarelio) būdavo pagalbiniai trobesiai, oranžerijos. Savininkai vertėsi ūkininkavimu, sodininkyste. Šie pailgo tūrio namai su prieangiais ir mezoninais primena provincijos dvarus. Aukšti mūro cokoliai slėpė skliautais dengtus rūsius.
• Miestiečių namai statyti XIX a. pab. - XX a. pr. Jie vieno aukšto, pailgo plano, stovi šonu į gatvę, dengti dvišlaičiais skardos stogais. Rąstų sienos cokolinėje dalyje apkaltos vertikaliai sudėtomis lentelėmis, likusi dalis - horizontaliomis, langai turi sulankstomas arba filingais (įsprūdomis) sudalintas langines. XIX a. pabaigoje miestiečių namai būdavo dekoruojami drožiniais ir skaptuotais elementais, būdingais istorizmo architektūrai.
• Mediniai kariškių namai buvo statomi Žemuosiuose Šančiuose, Fredoje. Šančių kariniame miestelyje, suformuotame 1895-1899 m., mediniuose namuose gyveno puskarininkiai. Pastatai beveik vienodi - vieno aukšto, pailgo tūrio, dvišlaičiai stogai dengti skarda, pastoges juosia drožinių juostos (A. Juozapavičiaus pr. 15, 40 ir kt.).
• Geležinkelio tarnautojų namai išsidėstę netoli geležinkelio stoties (A. Juozapavičiaus pr. 124c, 125, 131, Tunelio g. 17). Statyti XIX a. pabaigoje Geležinkelių valdybos iniciatyva ir skirti šios žinybos tarnautojų ir darbininkų apgyvendinimui. Namuose planuota po 6-8 kompaktiškus butus.
• Sodybinis namų tipas Kaune pats populiariausias. Paplitę Žaliakalnyje, Šančiuose, Vilijampolėje. Namai atitraukti nuo gatvės, su sodeliais. Dažniausiai skirti vienai šeimai. Dauguma statyti tarpukariu. Jie vieno aukšto, stačiakampio plano, kai kurie paaukštinti mezoninais, mansardomis, kiti turi įstiklintas verandas. Tūriai giminingi lietuvių etninei tradicijai. Dekore pasitaiko interpretuotų profesionaliosios ir etninės architektūros elementų.
• Nuomojamų butų namai Tarpukariu plačiai paplito mediniai dviaukščiai nuomojami namai, kuriuose būdavo po 4 arba daugiau nuomai skirtų butų. Statyti Žaliakalnyje, Šančiuose, Panemunėje, Vilijampolėje. Jų išvaizda utilitari - stačiakampės konfigūracijos tūris dengtas dvišlaičiu stogu, sienos rąstų (pirmame aukšte) arba karkasinės, apkaltos lentelėmis, dekoras minimalus.
• Vasarnamiai statyti Panemunės kurorte, erdviuose sklypuose. Jie buvo skirti šiltajam metų sezonui (sienų konstrukcija dažniausiai karkasinė). Tarpukariu vasarnamiuose gyvendavo poilsiautojai, vėliau patalpos pritaikytos butams. Šio tipo pastatai dviaukščiai, imponuoja stambiais, dažnai sudėtingais tūriais.
• Medinės vilos pasižymi didžiausia architektūrinių sprendimų įvairove. Jos asimetriško tūrio, su bokšteliais, verandomis, mansardiniais stogais. Itin daug vilų pastatyta Žaliakalnyje. XX a. 3 dešimtmetyje buvo aktuali tautinio stiliaus idėja - kadangi Lietuvos architektūroje originalų pėdsaką paliko barokas, jo formas bandyta pritaikyti net medžiui.
• Kotedžais vadinamos 4 dešimtmečio vilos, mėgdžiojančios modernistinės architektūros mūro kotedžus. Šie namai 2 aukštų, vientiso tūrio, dengti keturšlaičiais čerpių stogais. Langai dideli ir platūs (pasitaiko kampinių), apkalimo lentelės išdėstytos tik horizontaliai, dekoro visiškai nenaudota.

Aukštaitijos regiono ypatumai

Aukštaitija nuo seno garsėja nuostabia gamta, todėl svajojančių čia įsikurti pilni asfaltuoti Lietuvos miestai. Ypač žemių savininkus traukia vieni gražiausių šalies kampelių - Labanoro regioninis ir Aukštaitijos nacionalinis parkai. Tad šio krašto gyventojai ir naujakuriai noriai rekonstruoja senąsias ar stato naujas sodybas.

Seniesiems svirnams būdingi originalios konstrukcijos stogai su dviguba stogo danga, vadinamuoju pavalu. Skliauto formos stogas buvo renčiamas iš rąstų kaip sienos tąsa. Ant jo antru sluoksniu buvo klojama šiaudų, nendrių ar kita danga. Taip būdavo įrengiamos patikimos nuo vagysčių apsaugotos patalpos. Manoma, kad panašūs rentiniai trobesiai statyti jau prieš 1000 metų visoje Šiaurės Eurpoje.

Vakarų Aukštaitijoje kluonai ir tvartai statyti siauresni, ilgesni. Rytų Aukštaitijoje - kresnesni, aukštais keturšlaičiais arba pusskliautiniais, pėdinės konstrukcijos, vėliau - gegniniais dvišlaičiais stogais.

Iki pat XX amžiaus visoje Lietuvoje pagrindinė statybinė mežiaga buvo mediena. Iš medžio buvo ne tik renčiamos sienos, bet ir gaminami langai, durys, klojamos grindys bei lubos, renčiami stogai.

Reikalavimai sodyboms, esančioms saugomose teritorijose, skiriasi. Griežčiausi taikomi toms, ant kurių prikabintos lentelės su užrašais: „Architektūros paminklas. Sodyba saugoma valstybės.“ Jas privalu ypač saugoti: būtina išlaikyti tradicinius 1,5 kvadratinio metro ploto langus, suskirstytus į tris dalis, stačiakampį pastato planą, regionui būdingas spalvas.

Nors žmonės saugomose teritorijose ne žemę dirba, kaip buvo įprasta prieš šimtą metų, o malšina kaimo aplinkos ilgesį, autentišką tradicinių kaimo pastatų architektūrą, susiformavusią iki profesionaliosios atsiradimo, būtina išsaugoti.

Arcitektė Svajonė Pocienė, proektuojanti tradicines sodybas, įsitikinusi, kad šiuo laikotarpiu nėra jokių kliučių statyti naujus modernius namus laikantis Lietuvos etniniams regionams būdingų tradicinės architektūros bruožų. Tačiau ir ji pabrėžė, kad domėtis tradicine architektūra būtina, tad kolegoms, kurie to nedaro, architektė irgi turėtų priekaištų. Ypač dėl projektuojamų rąstinių ne lietuviško, bet rusiško ar norvegiško architetūrinio stiliaus namų.

S.Pocienės nuomone, aukštaitiška sodyba gali būti gana moderni , kad atitiktų visus šiuolaikinio žmogaus lūkesčius, pasaulėžiūrą ir gyvenimo ritmą. Modernumą architektė suvokia kaip naujų statybinių medžiagų ir šiuolaikiškų, ekologiškų, ekonomiškų technologijų naudojimą.

Ne veltui lietuvių istorijoje ir tautosakoje atsipindi didelis lietuvių prieraišumas gimtiesiems namams. Namo statyba mūsų tautoje buvo mitologizuojama, kiekviena namo detalė ir jo statyba buvo nepaprastai sureikšminami. Ir suprantama, kodėl - name vykdavo bene visas žmogaus gyvenimas.

Marselis - charizmatiškas namas su keturšlaičiais stogais

Charizmatiško namo statyba - Marselis, dviejų aukštų, erdvus viduje ir puošnus išorėje. Šis prabangus namas turi savito žavesio ir atrodys iškirtinai bet kokioje erdvėje, ne veltui sakoma, kad klasika nemiršta.

Šiame talpiame dviejų aukštų name, su keturšlaičiais stogais, patogiai jausis 4 ar ir gerokai didesnė - 6 asmenų šeima. Bendrasis namo patalpų plotas - 313,41 m2, o naudingas (šildomas, be garažo) plotas - 250,61 m2. Pirmame aukšte numatytose gyvenamosiose zonose, su šeima turėsite daug erdvės bei šviesos, o antrame aukšte kiekvienas šeimos narys turės atskirą savo privačią erdvę, tiek poilsiui, tiek darbui. Taip pat pirmajame aukšte numatyti ir darbo, bei svečių kambariai, kurie pagal poreikius gali būti transformuoti ir į sauną su priešpirčiu ar pritaikyti kitai funkcijai.

Name, svetainės tūryje numatytas židinys, lietingą rudenį ir darganotą žiemą suburs visą šeimą ar svečius pasidžiaugti savo rusenimu. Galimi ir kiti šio namo plano variantai, pagal Jūsų poreikius: pirmame aukšte numatant praplečiant patalpas, transformuojant kambarius į kitas patalpas ar apjungiant - dalijant erdves.

Namo konstrukciniai sprendimai nesudėtingi ir paprasti, tarpatramiai nedideli, nereikalaujantys specifinių ir sudėtingų sprendinių. Visas konstrukcijas: pamatų, sienų, stogo, perdangos ir kitas bei joms naudojamas statybines medžiagas koreguojame pagal kiekvieną užsakovą individualiai, atsižvelgiant į visus faktorius, kad namo statybos ir eksploatavimo kaštai būtų kuo mažesni.

Kadangi energinio naudingumo reikalavimai aukšti, klasikinės statybos sprendiniai rinkai tampa ne tokie patrauklūs ir priimtini. Gyvenamo namo vidaus bendro ploto grindų statybos 1m2 kaina +- 350eur. Į kainą įskaičiuotas dokumentacijos tvarkymas, namo pamatai, lppk sienų, perdangos, laiptų, stogo konstrucijų įrengimas.

LPPK - tai šaltai suformuotos, t. y. Šie plonasieniai plieniniai profiliai yra medinių konstrukcijų analogai dėl savo lengvumo, greito surinkimo statybos objektuose ir montavimo paprastumo. Lengvųjų plonasienių plieno konstrukcijų, taip pat kaip ir iš blokelių pastatytų, geometriniai matmenys eksploatavimo metu nekinta. Be to, pastatas visą eksploatavimo laikotarpį išlieka tvarus ir sandarus. Konstrukcijų savybės ir parinktys architektams suteikia laisvę, todėl gyventojams tai užtikrina geresnę gyvenimo kokybę. Ventiliuojamo fasado sienos, atitinkančios A++ reikalavimus, yra plonesnės už įprastines konstrukcijas, todėl išnaudojamas didesnis bendrasis vidaus patalpų plotas. Naudojamas plienas yra 100 % perdirbama medžiaga. Dėl šios priežasties neeikvojami gamtos ištekliai ir nėra atliekų. Konstrukcijos atitinka žiedinės ekonomikos principus ir yra lengvai transportuojamos.

tags: #namai #su #keturslaieiais #stogais