Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių.
Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus?
Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.
Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys.
Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta.
Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis.
Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.
Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas).
Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko.
Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz.
Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį.
Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį.
Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.
Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą.
Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra.
Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti.
Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą.
Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus.
Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo.
Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.
Valstybs parama bkstui iasinuomoti yra viena ia daugelio teikiams valstybs params ma~as pajamas gaunantiems asmenims.
Valstybs paramos tikslas yra ma~inti asmens ir aeims socialin atskirt/, u~tikrinti asmens dalyvavim visuomens gyvenime, ma~inti skurd.
Kiekvienas ~inome, kad pagrindin parama yra /vairios socialins paslaugos, kurios gali bkti pinigins ir nepinigins formos: paaalpos, kompensacijos, parama drabu~iais ir maistu, labdaros fondai ir t. t.
iai diskutuojama ir analizuojama.
iau socialiniam bkstui skiriama per ma~ai dmesio.
iai diskutuojama ir analizuojama paramos forma, aia tema nerasime atlikts iasamis tyrims ir analizis.
Pasirodanti informacija ~iniasklaidoje apie kai kuriuose Lietuvos miestuose statomus namus, kurie skirti socialiniam bkstui, arba apie tokis bksts suteikim ir kaimyns vargus gyvenant aalia socialiai remtins aeims nra iasami.
iui vargu ar bus vertinga skaityti, kiek asmens /registruota sraauose socialiniam bkstui gauti, kokie yra skiriami valstybs asignavimai bkstams /sigyti.
Deja, socialinio bksto pltros programos neatlieka gilios analizs, kuri padts iasiaiakinti, kodl kiekvienais metais socialinio bksto pageidauja vis daugiau asmens, sraaai socialiniam bkstui gauti tik ilgja, o kasmet skiriamos valstybs laos savivaldybms socialiniams bkstams /sigyti nepadeda ma~inti eilis.
2008 mets gruod/ savivaldybms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybs kontrols atliktas socialinio bksto auditas aeaiose savivaldybse parod, kad savivaldybs darbuotojai, /gyvendinami valstybs paramos teikim, ne tik susiduria su /vairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nema~ai su /statymo taikymu susijusis pa~eidims.
iau audito metu iakeltos problemos iki aiol nra sprend~iamos.
Tyrimo objektas yra Taurags rajono savivaldybs socialinio bksto nuomininkai ir asmenys, laukiantys socialinio bksto.
io teisis, kuri turi u~tikrinti valstyb.
Teis / tinkam ir prieinam bkst yra kiekvieno asmens socialin garantija, kuri u~tikrina Europos bksto chartija, pabr~ianti Europos Sjungos valstybis naris susidkrim su nekilnojamojo bksto rinkos, pasenusis bksts, benamysts problemomis, skatinanti bkst integruoti / socialin, ekonomin ir teritorins sanglaudos politik.
Bkstas yra vienas ia pirminio bktinumo turts, pagrindin socialin teis, sudaranti Europos socialinio modelio pagrind ir ~mogaus orumo grand/.
Kiekvienas pilietis turi teis statytis, /sigyti nuosavybs teise gyvenam nam, but, nuomotis gyvenamj patalp ia fizinis ir juridinis asmens.
Bksto sritis, remiantis socialinio teisingumo, darnaus vystimosi ir kitais principais, yra reguliuojama valstybs institucijs.
`ios, atsi~velgdamos ne tik / Lietuvos socialin ir ekonomin padt/, Valstybs ilgalaiks raidos strategij, bet ir / Europos Sjungos valstybis gerj praktik, standartus, rengia ir /gyvendina bksto politikos tikslus, prioritetus, bksto pltros, modernizavimo, atnaujinimo programas.
ius.
iau tiek valstybinis, tiek privatus bkstas yra fiziakai nusidvjs, jo kokyb ne visada atitinka keliamus techninius reikalavimus.
Sureguliuoti bksto rink, pasikl ir paklaus, finansinius srautus, bksto prie~ikr ir modernizavim, yra rengiamos strategijos.
is veiksmus, susijusius su nuosavybs /sigijimu, statybomis ir eksploatavimu, valstybs paramos formomis /sigyjant gyvenamj/ nam ar but, reglamentavo Lietuvos Respublikos gyventojs apsirkpinimo gyvenamosiomis patalpomis /statymas.
Nuosavybs teise gyvenamosios patalpos galjo priklausyti fiziniams asmenims, gyvenamsjs nams statybos ar eksploatavimo bendrijoms, savivaldybms, /monms ir organizacijoms.
iomis patalpomis nepriimta.
Savivaldybms nuosavybs teise priklausantys gyvenamieji namai ir butai buvo skirstomi / keturis fondus: pagrindin/ buts, manevrin/ buts, tarnybin/ buts ir specialsj/ gyvenamsjs patalps [2, }in., 1992, Nr. 14-378, 7 straipsnis].
Lietuvos Respublikos Seimui 2002 m.
io 12 d. primus Lietuvos Respublikos valstybs paramos bkstui /sigyti ar iasinuomoti /statym minti fondai buvo panaikinti paliekant tik pagrindin/ (socialin/) buts fond.
is gauti tok/ bkst.
ias pagal jungtines veiklos sutartis.
is nams, kuris visi butai priklaus tik fiziniams asmenims, savininkai taip pat sudarydavo buts eksploatavimo bendrijas.
Bendrijs steigimo tikslas buvo naujs gyvenamsjs nams statyba.
iai, sukkr bendrij galjo sujungti laas gyvenamojo namo ar kelis gyvenamsjs nams statybai [2, }in., 1992, Nr. 14-378, 6 straipsnis], t.y. gyventojai per bendrijas galjo kreiptis dl paskols gavimo butams naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose /sigyti.
Matome, kad 1992 ir vlesniais metais valstyb rm naujs gyvenamsjs nams statybas, skatino gyventojus /sigyti nuosavyb pasinaudojant valstybs parama.
is nams renovavim.
is kokyb nebeatitiko keliams reikalavims.
iai privatizuoti per nepriklausomybs atkkrimo laikotarp/, yra nusidvj, jiems trkksta tinkamos prie~ikros.
iau gyventojai / bendrijas buriasi pasyviai, trkksta prie~ikros namo bendrajai nuosavybei [9, psl. 3: Gyvenamsjs nams administravimas, prie~ikra ir atnaujinimas].
is investicijs, tik ma~a dalis investicijs pritraukiama ia valstybs.
Nors gyventojai turi galimyb pasinaudoti komercinis banks siklymais /sigyti bkst pasinaudojant kreditais, ai galimyb riboja menkos gyventojs pajamos.
io dalis.
ius.
Lietuvos bksto sektorius yra tarpinstitucinis, t.y. iavim u~ buts aildymo, aalto, karato vandens ialaidas, energijos naudojim, turto registravim, regions pltros politik.
Yra sukurta teisin sistema, reguliuojanti bksto sektoris.
Lietuvos bksto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizmis, buvo nustatytos stiprybs ir silpnybs, galimybs ir grsms (SSGG analiz).
Buvo iakelti trys pagrindiniai tikslai [9, psl. 1. iaplsti bksto pasirinkimo galimybes visoms socialinms grupms (tai reiakia, kad turi bkti sukurtos galimybs skirtingas pajamas gaunantiems asmenims (aeimoms) pasirinkti jiems tinkam bkst, sukurti pasiklos /vairov.
ioms aeimoms.
2. u~tikrinti efektyvs esamo bksto naudojim, prie~ikr, atnaujinim ir modernizavim, /skaitant racionals energetikos iateklis naudojim (aiuo tiksls norima pagerinti esamo bksto fondo bkkl, t.y.
3. is vert ir kokyb, skatinti kiekvieno bksto savinink privalomai /stoti / bendrij, didinti savininks gebjimus tinkamai pri~ikrti bkst bei suteikti galimybes jiems pasirinkti geriausios kokybs paslaugas.
ioms aeimoms /sitvirtinti rinkoje, /sigyti ar iasinuomoti bkst.
Tai yra viena pagrindinis params socialiai remtiniems asmenims, norintiems gauti socialin/ bkst bei kompensacijas u~ aildym, karat ir aalt vanden/.
Savivaldybs nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidel bksto rinkos dal/.
is nuomojams gyvenamsjs patalps (skirtingai nei ES valstybse), o tai ma~ina gyventojs pasirinkim.
Lietuvoje nra iavystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio bksto kokybs reikalavimus nustatanti teisin baz.
iau aios pajamos yra per ma~os /sigyti nuosav bkst.
is fizinis ar juridinis asmens.
iams namams modernizuoti /statymo pataisos, /sigaliojusios 2008 m. spalio mnes/.
is mets gruod/ toki galimyb reglamentuojantys /statymo straipsniai buvo panaikinti.
Parengtoje Lietuvos bksto strategijoje numatyti u~daviniai yra neatsiejami nuo darnaus valstybs vystimosi.
is jos /gyvendinimui.
Bkstas turi bkti prieinamas kiekvienam, bksto neprieinamumas daro tiesiogin /taka gyvenimui, socialinei asmens integracijai bei ia kitos puss valstybs konkurencingumui ir ekonominei pltrai.
Su bkstu susijusios problemos turi bkti sprend~iamos tiek valstybs, tiek Europos Sjungos lygmenyje.
Valstybs bksto politika yra neatsiejama nuo socialinio bksto, todl socialinio bksto fond, kur/ privalo turti kiekvien savivaldyb, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plsti.
is buts (nuo 2,4% iki 4/5%).
Fondo pltrai /gyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos: Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. bir~elio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio bksto fondo pltros 2005-2007 mets programa (programos pakeitimas 2007 m. gegu~s 9 d. Nr. 448); Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2008 m. bir~elio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio bksto fondo pltros 2008-2010 mets programa.
Fondo pltra /gyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybms nepavyksta panaudoti viss jai skirts las turto /sigijimui, nepanaudotas laas savivaldyb gr~ina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybms; savivaldybs kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie las socialinio bksto fondo pltrai panaudojim, t.y.
ius, plo...
tags: #apsirupinimo #gyvenamosiomos #patalpomis #teismas