Statybos procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas, siekiant užtikrinti statinių saugumą, kokybę ir atitiktį aplinkosaugos reikalavimams. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai statybos leidimo ir statybos techninių reglamentų (STR) aspektai, su kuriais susiduria statytojai ir projektuotojai.
Statybos leidimas - būtinas dokumentas pradedant statybas
Normatyviniai statybos techniniai dokumentai
Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis normatyvinius statybos techninius dokumentus, yra STR 1.01.05:2007. Šis reglamentas nustato reikalavimus, susijusius su statybos techninių dokumentų sistema, jų rengimu ir tvirtinimu.
STR 1.01.05:2007 pakeitė anksčiau galiojusį STR 1.01.05:2002, įnešdamas naujų nuostatų ir patikslinimų. Šis reglamentas remiasi šiais teisės aktais:
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymu
- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu
- Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu
- Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“
- Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymu
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“
- LST 0-1:1999 „Standartizacija. Bendrosios nuostatos“
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų“
- Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintomis „Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklėmis“
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais
- Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu
- Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintomis „Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis“
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu
Normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sritis paskirstymą tarp valstybės institucijų nustato Vyriausybė.
Esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius bei klases nustato pagal Vyriausybės nustatytą kompetenciją Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktai. Vyriausybės įgaliotos institucijos, suderinusios su Aplinkos ministerija, tvirtina teisės aktus, nustatančius esminius statinio reikalavimus ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų lygius ir klases.
Statybos techniniai reglamentai ir taisyklės
Aplinkos ministerijos tvirtinami privalomieji normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra statybos techniniai reglamentai. Savanoriškai taikomi statybos techniniai dokumentai yra statybos, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės (toliau - Statybos taisyklės), Lietuvos standartai, techniniai liudijimai. Jie tampa privalomi, kai statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad taisykles, standartus, liudijimus taikyti privaloma.
Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir statybos dalyvių pareigos ir teisės, statybos dalyvių bei viešojo administravimo subjektų tarpusavio santykiai, pareigos ir teisės organizuojant (gaunant, išduodant, tvarkant, rengiant dokumentus) statybinius tyrinėjimus, statinio projektavimą ir statinio projekto vykdymo priežiūrą, statinio projekto ekspertizę, statinio ekspertizę, naujų statinių statybos, rekonstravimo ir remonto darbus, statinio statybos techninę priežiūrą, statinio pripažinimą tinkamu naudoti, statinio naudojimą, statinio griovimą.
Prie tvirtinimo įsakymo pridedamas statybos techninis reglamentas (statybos taisyklės) įforminamas A4 (210 x 297 mm) popieriaus lapuose. Spausdinama tik vienoje lapo pusėje. Viršuje lapo dešinėje pusėje rašoma dokumento tvirtinimo žyma. Žemiau - išilginiu centruotu būdu atskirose eilutėse didžiosiomis pajuodintomis raidėmis rašoma: normatyvinio statybos techninio dokumento rūšies pavadinimas, šifras, normuojamo objekto pavadinimas. Dokumento pavadinimas turi būti trumpas, tiksliai apibūdinantis normuojamą objektą.
Statybos techninio reglamento (statybos taisyklių) skyrius sudaro punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmenimis dedamas taškas. Punktų pastraipos nenumeruojamos. Punktų papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto bei savo eilės skaitmenį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens bei po papunkčio skaitmens dedami taškai. Visų dokumento skyrių punktų numeracija yra ištisinė.
„BENDROSIOS NUOSTATOS“ yra pirmasis dokumento skyrius. Pavadinimas „BENDROSIOS NUOSTATOS“ bei visų kitų skyrių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis ir numeruojami romėniškais skaitmenimis (I, II, III ir t.t.).
Pateikiami dokumentai numeruojami tęsiant skyriaus „Bendrosios nuostatos“ punktų numeraciją. Nurodomas dokumento žymuo, pavadinimas, informacijos šaltinis (skliausteliuose). Kai informacijos šaltinio nurodyti negalima, nurodoma dokumentą patvirtinusi institucija, tvirtinimo data ir įsakymo numeris.
Šiame skyriuje pateikiamos dokumento tekste vartotos sąvokos, kurių reikšmė nėra įtvirtinta įstatymuose arba kurios turi kelias skirtingas reikšmes. Šiame skyriuje pateikiamas dokumente pavartotų žymenų ir sutrumpinimų sąrašas.
Skyrius gali būti skirstomas į skirsnius, numeruojamus romėniškais skaitmenimis (I, II, III ir t.t.). Šiame skyriuje nustatoma dokumento reikalavimų vykdytojų atsakomybė, ginčų tarp dokumento reikalavimų vykdytojų sprendimo tvarka, statybos taisyklių leidybos, platinimo reikalavimai ir kt.
Techninius liudijimus tiekėjo (gamintojo) iniciatyva rengia Aplinkos ministerijos paskirta techninio įteisinimo įstaiga (VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras).
Tarptautinių ir užsienio valstybių dokumentų įteisinimas
Lietuvos Respublikoje gali būti taikomi (jei neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams) tarptautinių ir Europos organizacijų, užsienio valstybių (nacionaliniai), užsienio valstybių organizacijų normatyviniai statybos techniniai dokumentai (toliau - Užsienio dokumentai).
Užsienio dokumentai gali būti taikomi tiesiogiai. Taikant Užsienio dokumentą tiesiogiai, statytojas (užsakovas) pateikia prašymą valstybės institucijai (toliau - Institucija), kuriai pagal Vyriausybės nustatytą kompetenciją priskirtas esminių statinio reikalavimų normavimas ar atitinkamo statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimas, leisti taikyti Užsienio dokumentą (nurodomas dokumento pavadinimas užsienio ir valstybine kalbomis) projektuojant konkretų statinį. Jei projektuojama statinių grupė su skirtingos paskirties statiniais, prašymai pateikiami atitinkamoms valstybės institucijoms pagal statinio paskirties normavimo sritį. Prie prašymo pridedama: Užsienio dokumento vertimas į valstybinę kalbą (Institucijai pareikalavus), statinio statybos pagrindimas ar projektiniai pasiūlymai.
Kaip kreiptis dėl statybos leidimo
Statinio projekto ekspertizė
Statinio projekto ekspertizė atliekama siekiant užtikrinti, kad projektas atitinka visus galiojančius teisės aktus ir normatyvinius dokumentus. Ekspertizės privalomumą nustato teisės aktai, o jos metu vertinamas projekto atitikimas esminiams statinio reikalavimams ir kitiems statybos teisės aktų nustatytiems reikalavimams.
Ekspertizė gali būti bendroji arba specialioji. Bendroji projekto ekspertizė - techninio projekto (visų jo dalių), kaip vientiso techninio dokumento, įvertinimas, patikrinant kaip statinio ir jo dalių bei sistemų (statinio inžinerinių sistemų, statinio ir statybos sklypo reikmes tenkinančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų), statybos sklypo tvarkymo projekto sprendiniai atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, taip pat projekto sprendinių tarpusavio ryšį ir suderinamumą. Specialioji projekto ekspertizė - įvertinimas, kaip statinio projekte įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų (pagal Statybos įstatymo 6 straipsnyje išvardytas sritis) pagrindu normatyviniuose statinio saugos bei paskirties dokumentuose nustatyti reikalavimai.
Neprivaloma atlikti Projekto aplinkos apsaugos dalies ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ekspertizių. Bet kurio kito projekto, nenurodyto Reglamento 7 punkte, bendroji ir dalinė ekspertizė yra neprivaloma. Statytojas (užsakovas) turi teisę ją organizuoti savo iniciatyva. Atliekama nustatyta tvarka parengto ir nustatytos sudėties techninio projekto arba techninio darbo projekto ekspertizė.
Sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statinių, nurodytų STR 1.01.06:2002 1 priedo 2 lentelėje (išskyrus šios lentelės 10, 11, 13 ir 22 punktuose išvardytus statinius), darbo projektų konstrukcinės dalies ekspertizė yra privaloma, taip pat privaloma atlikti ir kitų darbo projekto dalių ekspertizę, jei tai nurodyta techninio projekto ekspertizės akte. Kitų statinių darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizė privaloma, jei tai nurodyta techninio projekto bendrosios ekspertizės akte (projekto įvertinime).
Statinio ekspertizė
Statinio ekspertizė atliekama, kai kyla abejonių dėl statinio saugumo ar atitikties esminiams reikalavimams. Statinio ekspertizė yra privaloma:
- Jei to reikalauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
- Gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas, kad statinys neatitinka esminių reikalavimų, nustatytų Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, arba kai yra prielaidų, kad šie reikalavimai yra pažeisti stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų metu.
Statinio ekspertizės rūšį (bendrąją ar dalinę) nustato Reglamento 12 punkte nurodyta institucija (inicijavusi ekspertizę), kuri taip pat parengia konkrečią užduotį statinio ekspertizei atlikti ir ją pateikia statytojui (užsakovui). Statinio bendroji ar dalinė ekspertizė taip pat gali būti atliekama statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo pageidavimu. Šiuo atveju statytojas (užsakovas) ar statinio naudotojas parengia ekspertizės užduotį ir pateikia ekspertizės rangovui visus ekspertizei atlikti reikalingus duomenis bei dokumentus, o ekspertizė atliekama Reglamento nustatyta tvarka.
Projekto ekspertizės akto sudėtis
Projekto ekspertizė įforminama ekspertizės aktu, kuris galioja per visą statybos laiką (nuo akto pasirašymo dienos). Jei statybos leidimas (leidimas griauti) per 3 metus po ekspertizės akto perdavimo statytojui (užsakovui) negautas, ekspertizės išvados turi būti peržiūrėtos, kaip jos atitinka statybos teisės aktus ir privalomuosius projekto rengimo dokumentus, arba atliekama nauja ekspertizė.
Ekspertizės akte turi būti nurodyta:
- Privalomos pastabos, nurodančios, kokius projekte nustatytus statybos teisės aktų pažeidimus reikia pašalinti. Bendrosios projekto ekspertizės atveju pastabos pateikiamos pagal atskiras projekto dalis, vadovaujantis dalinių projekto ekspertizių aktuose pateiktomis privalomomis pastabomis (tik tomis, kurioms pritarta bendrosios projekto ekspertizės metu).
- Projekto įvertinimas.
Reglamento 17 punkte nustatyta projekto ekspertizės akto sudėtis yra ta pati tiek bendrosios projekto ekspertizės, tiek dalinės projekto ekspertizės atvejais (išskyrus atvejus, kai Reglamento 17 punkto tam tikruose papunkčiuose nurodyta, kokiai projekto ekspertizės rūšiai ji taikoma).
Ekspertizės rangovas bendrosios ar dalinės projekto ekspertizės aktą pateikia statytojui (užsakovui), o akto kopiją - projektuotojui.
Projektas yra tinkamai parengtas, jei, atlikus ekspertizę, jo įvertinimas ekspertizės akte atitinka Reglamento 28.1 papunktyje nurodytą įvertinimą.
Statybos leidimo išdavimo schema
Projekto vertinimas po ekspertizės
Po ekspertizės projekto vertinimas gali būti dvejopas:
- Projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Projektą galima tvirtinti (kai tai privaloma). Projektui pritariama - tuo atveju, kai projekto tvirtinimas neprivalomas.
- Projektas neatitinka esminių statinio reikalavimų ir/ar privalomųjų projekto rengimo dokumentų ir/ar kitų statybos teisės aktų reikalavimų. Projekto negalima tvirtinti (kai tai privaloma). Projektui nepritariama (tuo atveju, kai projekto tvirtinimas neprivalomas).
Statinio ekspertizės atlikimas
Statinio ekspertizė atliekama pagal užduotį, kurią ekspertizės užsakovui pateikia viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą. Statinio ekspertizės sudėtis:
- Privalomos pastabos, nurodančios, kokius statinio defektus, neatitikimus teisės aktų reikalavimams reikia pašalinti.
- Statinio techninės būklės įvertinimas.
Reglamento 33 ir 34 punktuose nustatyta statinio ekspertizės sudėtis taikoma tiek bendrosios statinio ekspertizės, tiek dalinės statinio ekspertizės atvejais.
Pagrindinės sąvokos
Šiame Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos yra tos pačios, kurios pateiktos Statybos įstatyme.
Svarbu žinoti, kad bendroji projekto ekspertizė - techninio projekto (visų jo dalių), kaip vientiso techninio dokumento, įvertinimas, patikrinant kaip statinio ir jo dalių bei sistemų (statinio inžinerinių sistemų, statinio ir statybos sklypo reikmes tenkinančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų), statybos sklypo tvarkymo projekto sprendiniai atitinka: Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, taip pat projekto sprendinių tarpusavio ryšį ir suderinamumą.
Specialioji projekto ekspertizė - įvertinimas, kaip statinio projekte įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų (pagal Statybos įstatymo 6 straipsnyje išvardytas sritis) pagrindu normatyviniuose statinio saugos bei paskirties dokumentuose nustatyti reikalavimai.
tags: #statybos #leidimas #statybos #techninis #reglamentas #str