Šiame straipsnyje nagrinėsime Adamo Smitho knygą "Tautų turtas" ir jos reikšmę ekonomikos mokslui. Aptarsime A. Smitho gyvenimą, jo indėlį į ekonomikos teoriją ir jo idėjų vertinimą.
Adamo Smitho Gyvenimas ir Kūrybinė Veikla
Adamas Smitas (1723-1790) buvo škotų ekonomistas ir filosofas, sukūręs pirminę politinės ekonomijos versiją, kuri iš esmės buvo klasikinis utilitarizmo principo pritaikymas. Smitas gimė Škotijoje, muitininko šeimoje. Buvo logikos profesorius; nuo 1752 m. Glazge dėstė ir filosofiją. Būdamas hercogo šeimos mokytojas, lankėsi Prancūzijoje (1764-1766 m.); čia susipažino su Švietimo epochos atstovais.
A. Smitas buvo ne tik ekonomistas, bet ir filosofas, kurio darbai turėjo didelę įtaką Vakarų mąstymui. Taigi panagrinėkime A. Smito gyvenimo poslinkius bei pažiūras.
A. Smito Knyga "Tautų Turtas": Darbo Analizės Objektas
A. Smitas laikomas vienu iš pirmųjų ekonomistų, atkreipusių dėmesį į darbo svarbą kuriant turtą. Jo teorija atskleidė, kad darbo pasidalijimas ir mainai sutaiko savanaudiškus individų veiksmus. Mainai buvo suprantami pirmiausia kaip nemalonumų (varginančio darbo) iškeitimas į malonumą. Jo darbai padėjo pagrindus darbo ekonomikos studijoms.
A. Smitas iš pradžių manė, kad ūkinėje veikloje, kaip ir teisėje, tik tam tikras įsikišimas leidžia pasiekti individų savanaudiškumo harmonijos, ir tai - politikos uždavinys. „Politinės ekonomijos“ pavadinimas - tokio požiūrio pėdsakas. Bet vėliau jo nuomonė pasikeitė: esą ūkinėje veikloje, kitaip nei teisėje, individų savanaudiškumo harmonija atsiranda savaime, be valdžios įsikišimo, vadinasi, ji yra natūralaus, o ne dirbtinio pobūdžio reiškinys. Vienas jo šalininkas netgi pasakys, kad ekonomikoje didžiausias menas - „sugebėti nieko nedaryti“.
A. Smito Ideologijos ir Kūrybinio Indėlio Į Ekonomikos Mokslą Įvertinimas
A. Smito nuostatos, teorijos ir idėjos turėjo didelę įtaką ekonomikos mokslo raidai. Objektyvus vertinimas leidžia suprasti jo indėlio svarbą.
A. Smitas iškėlė laisvosios rinkos ir minimalaus valstybės įsikišimo į ekonomiką idėjas. Jo teorijos apie "nematomą ranką" ir konkurencijos svarbą tebėra aktualios šiuolaikinėje ekonomikoje. A. Smito nuostatos, teorijos ir idėjos: objektyvus vertinimas leido suprasti jo indėlio svarbą.
Etiniai Ekonomikos Aspektai
Ekonomika jau seniai yra tautų, ypač jų elito, dievas. Ne per seniausiai, pradedant nuo Adamo Smitho, susimąstyta, ar nederėtų pasitraukti į šalį nuo ekonomikos, gal yra kitas kelias visa tai daryti? Esminis klausimas toks: reikia ar nereikia ekonomikai vadovautis morale. Dėl šios priežasties nesu nei ekonomistas, nei politikas.
Socialinis Teisingumas: Miražas ar Tikslas?
M. Hayekas savo knygoje "Teisė, įstatymų leidyba ir laisvė II" paantraštę vadina "Socialinio teisingumo miražas". Jis teigia, kad socialinis teisingumas yra miražas, kuria kaišosi net ir totalitariniai režimai. "...būtų absurdiška patį likimą kaltinti neteisingumu. Gyvenimas tikrai nėra labai teisingas reikalas. Todėl Hayekas klausia: ką reiškia "gėrybių paskirstymas laisvų žmonių visuomenėje"?
Jo nuomone, socialinis teisingumas neturi atsakymo į klausimą, kas elgėsi neteisingai. Tik iš kur mums žinoti, kiek kam priklauso? Hayekas mano, kad vienintelis dalykas, į kurį turėtume orientuotis, yra tam tikrų taisyklių laikymasis. Tik rinkos tvarka galėjo paplisti mainų pusėms teisingai elgiantis rinkoje, t.y. laikantis tam tikrų taisyklių.
Kainos Kaip Informacijos Šaltinis
Ekonomistė G. Gontar teigia, kad "Kainos yra ne tik mūsų piniginės plonėjimo matas. Kainos yra rinkos ekonomikos informacinė sistema... apie būtinybę rasti būdų savai kainai sumažinti. Dėl to savaime konkurencija nėra nesociali, o priešingai. Ji optimizuoja sąnaudas ir šitaip kelia visų pragyvenimo lygį.
Žmonių visuomenė nėra paklusni mechaniškiems gamtos dėsniams. Hayekas teigia, kad "bandymai "sąmoningai kontroliuoti" gimdys tironus ir kels grėsmę civilizacijai".
Knygos ir Kultūra: Steveno Schroederio ir Davido Breeden Perspektyvos
Štai ką apie knygas mano Stevenas Schroederis: "Knygą" suprantu kaip veiksmą, kuriam galima suteikti pačius įvairiausius pavidalus, tad ir elektroninę formą vertinu veikiau kaip naujas galimybes negu naują „mirtiną“ pavojų. Manau, šiuo atveju didesnis iššūkis yra rasti būdą, kaip kurti knygas, kad jos išliktų atviros, nesvarbu, ar naudojamas rašalas popieriaus lape, ar pikseliai ekrane.
David Breeden teigia: Nežinau, kada „knyga“ iš tikrųjų buvo knyga. 1607-aisiais? Ar 1902-aisiais? Užrašų knygos leisdavo pasidalyti mintimis su draugais. Manau, naujos technologijos galėtų padidinti tokį gebėjimą dalytis.
S. Schroeder mano, kad žmonės visada naudojo įnagius, kad galėtų bendrauti. Teptukas ar rėžtukas šiuo atžvilgiu yra tokia pati technologija kaip ir kompiuteris. Atmesti naujas technologijas, esą jos iš prigimties destruktyvios, nėra gera praktika. Tačiau kreipti dėmesį į tai, kaip mes naudojamės įnagiais, kam jie prieinami ir kokiomis sąlygomis, yra gera mintis.
Sąžinė: Tarp Moralės ir Savižinos
Regimantas Tamošaitis teigia, kad tikra literatūra neleidžia miegoti, ji kreipiasi tiesiai į mūsų egzistencijos esmę - į mūsų sąmonę, aukštuosius jausmus, taip pat ir į sąžinę. Menas yra kaip veidrodis: jis parodo žmogui pasaulį, o tame pasaulyje žmogus pamato save. Neatsitiktinai šio žodžio etimologija slepia ir epistemologinius, ir etinius prasmės pagrindus. Sąžinė - tai savižina. Savosios buvimo tiesos žinojimas. O sąžinės nebuvimas - tai lyg savasties užmarštis ir mirtis (šie žodžiai etimologiškai taip pat susiję).
Vytautas Rubavičius teigia, kad sąžinė yra veikli, ji veikia kaip kažkoks balsas, kartais nutylantis, kartais prabylantis. Kad ir koks sunkus būtų mūsų gyvenimas, sąžinė visada išlieka, niekada neišnyksta. Tai toks mumyse esantis aiškus dalykas, kuris nesileidžia apibrėžiamas jau dėl savaiminio aiškumo. Sąžinė - tai są- ir žinia. Tai visiems būdinga kažkokia žinia, kuri susijusi ir su sąmone.
Julius Sasnauskas teigia, kad sąžinė yra visur glūdintis Dievo balsas. Paskui seminarijoje buvo pateiktos įvairios sąžinės definicijos, daug visokių jos padalų, visa tai primiršau, tik žinau, kad sąžinė gali būti įvairi: pakaltinama nežinanti, nepakaltinama nežinanti, mieganti, prabudusi, laisva ir visokia kitokia. Aišku, kad sąžinę kiekvienas iš mūsų jaučiame skirtingai, ji skiriasi ir istorinėje perspektyvoje.
Šeimos Vertė: Gyvybės Pripažinimas ir Gausesnė Šeima
Dažnai daugiau vaikų nenorima turėti dėl ekonominių priežasčių. Sakoma, bepigu gerai gyvenantiems amerikiečiams, o mums nėra taip lengva ir du vaikus išauginti. Į šį klausimą atsakant, galima atkreipti dėmesį bent į porą dalykų. Vakarų Europa šiuo metu sparčiai išmiršta, nepaisant to, kad gyvena labai gerai. Kita vertus, kaip vėlgi kalba M. Živkovičius, šiuo metu gimusius vaikus dėl ekonomikos kilimo auginti gali po truputį tapti vis lengviau. Tačiau gal rimčiausias ekonominis argumentas, regis yra tai, kad, panašiai kaip ir šalies ekonomikoje, žmogus yra pati geriausia investicija - ir ypač įvertinant ją iš tolesnės perspektyvos.
Be abejo, gilesnis būties pajautimas, kurį tėvams atveria patiklios ir skaidrios vaiko akys, mūsų laikais yra reflektuojamas nepakankamai. O tiems, kieno namai pilni vaikų - pažįstu keletą tokių drąsuolių - be to, kad jų atžalų energija ir jaunatviškas entuziazmas individualaus egzistencinio liūdesio spalvas nuskaidrina bendro šeimos kūno gyvumu ir net giliau negu fizinis „giminės” tęstinumas siekiančia viltimi - be to šie vyrai ir moterys tampa be galo laimingi, atradę laisvą minutę atsisėsti vien dėl to, kad būtent galima atsisėsti…
Trečiasis pagrandukas turi ir dar vieną funkciją. Jo vyresniajam broliui ir seseriai - šiems ištįsusiems ir mirtinai dėl to susigraužusiems paaugliams, gimus jaunėliui, atsiveria truputį gilesnis seksualinio sąmyšio klodas. Būtent jau ne teorija biologijos vadovėliuose juos moko, kad iš „sekso” gimsta vaikai - kas yra nuobodu ir nerealu, kaip ir daugelis mokyklinių žinių - o tėvams susilaukus dar vieno kūdikio seksualumo prasmę jiems parodo pats gyvenimas.
Tam tikras, natūralus resursų ribotumas suteikia vaikams, galima sakyti, ir aštresnę egzistencijos pajautą. Turintys brolių ir seserų vaikai be paaiškinimo supranta, kad visiems visko reikia, taip pat ir mato, kad tėvas su motina uoliai pluša, norėdami patenkinti šeimos poreikius. Kažkaip pranyksta tas pasąmoningas tėvų kaip skolininkų supratimas: ir visų pirma dėl to, kad brolių ir seserų egzistavimas nereikalauja savo vertės įrodymo; šeimos nariai yra vieni kitiems brangūs, todėl brangi tampa būtis, pats gyvenimas; juk tada jis tampa nuspalvinamas linksmomis ir energingomis spalvomis.