Archeologiniai tyrimai yra nepaprastai svarbūs norint geriau suprasti mūsų protėvių gyvenimą, jų kultūrą ir istoriją. Šie tyrimai atskleidžia praeities paslaptis, kurios slypi po žeme. Vienas iš tokių reikšmingų projektų buvo įgyvendintas Vilniaus senamiestyje, Klaipėdos gatvėje 7B. Šiame straipsnyje aptarsime archeologinių tyrimų metu išskirtus kultūrinio sluoksnio horizontus ir jų svarbą.
Archeologiniai tyrimai Klaipėdos g. 7B
2011 m. rugpjūčio-2012 m. sausio mėn. APC (Architektūros paveldo centras) atliko archeologinius tyrinėjimus Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais teritorijoje, Klaipėdos g. 7B sklype. Tyrimų tikslas buvo ištirti statomo gyvenamosios paskirties pastato su požemine automobilių stovėjimo aikštele vietą (UK 25504). Archeologiniai tyrinėjimai atlikti statomo pastato su požeminiu garažu (794 m2) bei tiestų inžinerinių komunikacijų - vandentiekio ir nuotekų (262 m2), šiluminės trasos (50 m2) - vietose. Bendras tyrinėjimų plotas siekė 1106 m2.
Tyrimų metu buvo išskirti 4 kultūrinio sluoksnio horizontai, kurie atspindi skirtingus laikotarpius ir veiklas šioje teritorijoje.
Kultūrinio sluoksnio horizontai
1-as horizontas
Pirmasis horizontas yra maišytas sluoksnis, susiformavęs XIX a. pabaigoje-XX a. Šis sluoksnis suardytas nuo 1,5 m gylio sklypo pietinėje pusėje (plotai 1, 2) iki 1,7-1,9 m - šiaurinėje pusėje (plotai 3-5).
2-as horizontas
Antrasis horizontas (apie 1,5-2 m gylyje) - tai sluoksnis su gausiomis griuvenomis (įvairių laikotarpių plytų, čerpių nuolaužomis). Sluoksnis datuojamas XVII a. pabaiga-XVIII a. Šiame horizonte aptikta XV-XVIII a. datuojamos buitinės keramikos, koklių ir individualių archeologinių radinių.
3-ias horizontas
Trečiame horizonte (gylis apie 2-2,4 m) surasti grindinių ir kitų archeologinių struktūrų (pastatų, krosnių ir kita) fragmentai, taip pat gausūs XV-XVII a. datuojami archeologiniai radiniai (buitinė keramika, kokliai, individualūs archeologiniai radiniai). Šis sluoksnis datuotinas XVII a. viduriu-II puse.
4-as horizontas
Ketvirtas horizontas (apie 2,4-2,7 m gylyje) - tai sluoksnis po akmenų grindiniais ir kitomis archeologinėmis struktūromis, iki įžemio (smėlio), kuris tyrinėtoje teritorijoje aptiktas 2,7 m gylyje. Įžemyje fiksuotos ūkinės duobės ir buvusio medinio užstatymo pėdsakai (stulpavietės ir kt.). Kultūrinio sluoksnio storis duobių vietose siekia iki 4 m. Apatinis kultūrinis sluoksnio horizontas datuotinas XVI a.
Tyrinėjimų metu aptikta XVI-XVII a. datuojamų struktūrų fragmentų.
Istorinės Klaipėdos pėdos. Epizodas Nr. 1. Kol Klaipėdos dar nebuvo... Piliakalnių paslaptys.
Radiniai
Tyrimų metu buvo aptikti 5398 radiniai: XV-XVIII a. buitinės keramikos šukės, XVI-XVII a. "dubeniu" (Schüsselkacheln), "puodo" (Topfkacheln) ir plokščių (Blattkacheln) tipo koklių fragmentai, stogo čerpių fragmentai ir daugiau nei 510 individualių radinių.
Šie radiniai suteikia vertingos informacijos apie to meto gyventojų buitį, amatus ir prekybinius ryšius.
Kultūrinio sluoksnio horizontų reikšmė
Kultūrinio sluoksnio horizontai yra tarsi laiko kapsulės, saugančios informaciją apie skirtingus istorijos etapus. Išskiriant ir analizuojant šiuos horizontus, galima nustatyti chronologinę įvykių seką, suprasti gyvenviečių raidą ir gyventojų veiklas.
Štai lentelė, apibendrinanti kultūrinio sluoksnio horizontus pagal gylį ir datavimą:
| Horizontas | Gylis (m) | Datavimas | Apibūdinimas |
|---|---|---|---|
| 1 | 1,5-1,9 | XIX a. pabaiga - XX a. | Maišytas sluoksnis |
| 2 | 1,5-2 | XVII a. pabaiga - XVIII a. | Griuvenos, keramika, kokliai |
| 3 | 2-2,4 | XVII a. vidurys - II pusė | Grindiniai, pastatų fragmentai, radiniai |
| 4 | 2,4-2,7 | XVI a. | Po grindiniais, ūkinės duobės, medinio užstatymo pėdsakai |
tags: #uzstatymo #horizontas #horizon