Finansiniai pokyčiai Lietuvoje: Mokesčiai, taupymas ir parama studentams

Pastaruoju metu patiriami ekonominiai iššūkiai paskatino Baltijos šalių gyventojus permąstyti savo finansinius įpročius.

Apžvelkime svarbiausius pokyčius ir tendencijas.

Nauji mokesčiai ir lengvatos

Nuo 2026 m. sausio 1 d. saldintiems gėrimams bus taikomas akcizas. Seimas priėmė Akcizų įstatymo pakeitimus, kuriais nuspręsta nuo 2026 m. sausio 1 d.

„Siūlomas saldintų gėrimų apmokestinimo modelis grindžiamas pridėtinių cukrų kriterijumi - tai reiškia, kad gėrimai, kuriuose yra tik natūralių cukrų (pvz., iš vaisių ar pieno), nebūtų priskiriami prie akcizų objekto.

7,4 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas bus taikomas saldintiems gėrimams, kuriuose pridėtinių cukrų 100 ml gėrimo yra iki 8 g.

Saldintiems gėrimams, turintiems tik saldiklių arba saldiklių ir pridėtinių cukrų, kurių kiekis 100 ml gėrimo neviršija 2,5 g, nutarta taikyti 7,4 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifą.

Visos draudimo sutartys, išskyrus gyvybės ir privalomą transporto priemonių draudimą, bus apmokestintos 10 proc.

Pritarta socialdemokrato M. Skamarako siūlymui taikyti lengvatas ūkininkams - neapmokestinti pasėlių, ūkinių gyvūnų sveikatos draudimo.

„Pasiūliau netaikyti papildomo apmokestinimo (saugumo įnašo) ne gyvybės draudimo sutartims, susijusioms su ūkinių gyvūnų sveikata.

Žemės ūkio sektorius patiria didelę riziką dėl klimato kaitos, stichinių nelaimių, ligų protrūkių.

Gyvūnų draudimas yra esminė ūkininkų rizikų valdymo priemonė, kurią valstybė aktyviai skatina.

Įvedus papildomą apmokestinimą šiai draudimo rūšiai, sumažėtų ūkininkų motyvacija draustis, o tai prieštarautų strateginiam tikslui - stiprinti sektoriaus atsparumą.

Nustačius 0 proc. Parlamentaro siūlymu, Saugumo įnašo įstatymo 8 str. 4 d.

Valstybės gynybos fondas

Pagal projektą, Valstybės gynybos fondo lėšas be esamų šaltinių sudarytų 2 proc.

Fondo lėšas sudarytų 8 proc. 2026 metais, o 11,2 proc. nuo 2027 metų valstybės biudžeto pajamų, gautų iš pelno mokesčio.

Planuojama, kad fondo lėšas papildys 8 proc. - 2026 metais, 8,4 proc.

Po svarstymo už šiuos Valstybės gynybos fondo įstatymo pakeitimus balsavo 103 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai.

Nekilnojamojo turto mokestis

Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustatytų mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc.

1. neviršijančiai 50 000 eurų, būtų taikomas 0 proc.
2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, būtų taikomas 0,2 proc.
3. viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, būtų taikomas 0,4 proc.
4. viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, būtų taikomas 0,6 proc.
5. viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1000 000 eurų, būtų taikomas 1 proc.
6. viršijančiai 1000 000 eurų, būtų taikomas 2 proc.

Mokami keliai

Nuo 2025 m. liepos 1 d. plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui - į kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai įtrauktas 21 krašto kelių ruožas.

Iki liepos 1 d. komercinio transporto priemonių valdytojai mokėjo kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis - 1 700 km.

Lengvųjų automobilių vairuotojams mokesčio mokėti nereikės, o naudą pajus visi kelių naudotojai - mažės vairuotojų išlaidos transporto remontui ir degalams.

Yra pastebėta, kad krovininis transportas, norėdamas išvengti kelių naudotojo mokesčio važiuojant magistraliniais keliais, nepaisant pailgėjusio maršruto, linkęs važiuoti neapmokestintais krašto ar rajoniniais keliais.

Mokamų kelių tinklo plėtra padės kurti tvarų kelių finansavimo modelį.

Jis leis Lietuvoje geriau prižiūrėti kelius, ilgainiui ne tik juos gerinti, bet ir plėsti tinklą.

Taupymo įpročiai Baltijos šalyse

Kaip jie taupo šiandien - pasitelkdami išmaniuosius įrankius ar vis dar rinkdamiesi tradicinius metodus?

Tyrimas parodė, kad lietuviai dažniausiai taupo turėdami konkretų tikslą arba atsidėdami grynuosius pinigus - abu šiuos metodus veiksmingiausiais įvardijo daugiau nei penktadalis (21 proc.) apklaustųjų.

Nedaug atsiliko ir periodinis pinigų pervedimas į taupomąją sąskaitą, kurį pasirinko 19 proc.

Panašios tendencijos fiksuotos ir Latvijoje bei Estijoje, tačiau čia išryškėjo ir tam tikri skirtumai.

Latvijoje populiariausiu taupymo būdu gyventojai įvardijo grynųjų pinigų atidėjimą - taip taupo 21 proc. gyventojų, tuo metu periodinį pervedimą į taupomąją sąskaitą nurodė 16 proc., o taupymo tikslų išsikėlimą - 13 proc.

„Šie rezultatai rodo, kad visose Baltijos šalyse gyventojai dar gana stipriai remiasi tradiciniais metodais - ypač grynųjų atidėjimu.

Lietuvoje taupymo pasirinkimai skyrėsi priklausomai nuo lyties.

Vyrai kaip veiksmingiausią taupymo būdą įvardijo taupymą turint aiškų tikslą (24 proc.), o kiti dažniausiai pasirenkami sprendimai - grynųjų pinigų atidėjimas (19 proc.) ir reguliarus automatinis pervedimas į taupomąją sąskaitą (17 proc.).

Tuo metu moterys dažniau rinkosi praktinius kasdienius sprendimus: grynųjų pinigų atidėjimą (23 proc.) ir automatinį pervedimą (22 proc.), o taupymą pagal konkretų tikslą kaip veiksmingiausią įvardijo 19 proc.

„Šiandien vis dažniau kalbame apie sąmoningą finansų valdymą, ir tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės iš tikrųjų nori taupyti ne „dėl viso pikto“, bet turėdami aiškius tikslus.

Visgi dar dažnas atvejis, kai pasirenkamas grynųjų atidėjimas - o šis būdas, nors ir padeda vizualizuoti santaupas, ne visada yra saugiausias ar efektyviausias“, - pažymi S.

Apklausa taip pat atskleidė įdomių skirtumų tarp skirtingų amžiaus grupių.

Jauniausi (18-29 m.) respondentai dažniausiai įvardijo reguliarų automatinį pinigų pervedimą į taupomąją sąskaitą (24 proc.), taupymo tikslų nusistatymą (20 proc.) bei mokėjimų „suapvalinimo“ funkciją (12 proc.) kaip veiksmingus būdus kaupti lėšas.

„Tai rodo, kad skaitmeniniai įrankiai tampa vis populiaresni tarp jaunesnės kartos.

Jaunimas ieško patogių, automatizuotų sprendimų, kurie padeda taupyti lengvai ir nereikalauja kasdienio įsitraukimo.

Būtent todėl bankai šiandien siūlo tokias funkcijas kaip periodinis taupymas - kai išlaidos apvalinamos iki artimiausio euro, o skirtumas nukreipiamas taupymui.

Nors išmaniųjų įrankių populiarumas auga, tyrimas parodė, kad dalis gyventojų vis dar nepradėjo taupyti.

Net 13 proc. respondentų Lietuvoje nurodė, kad neturi santaupų arba visai netaupo.

Latvijoje šis rodiklis siekia 19 proc., o Estijoje - net 21 proc.

„Finansinio raštingumo ugdymas turėtų apimti visas amžiaus grupes.

Nėra nei per anksti, nei per vėlu pradėti taupyti.

Net ir maži, bet reguliarūs žingsniai veda į reikšmingą rezultatą.

Taupymas reikalauja ne tik žinių, bet ir tam tikros disciplinos - gebėjimo išlaikyti pastovumą ir nuoseklumą.

Svarbiausia - atrasti taupymo būdą, kuris tinka konkrečiam žmogui ir atitinka jo galimybes bei tikslus“, - pabrėžia S.

„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų balandį.

Parama studentams

Stipendija skiriama studentams, įstojusiems į valstybės finansuojamas STEM (informatikos, inžinerijos, matematikos) sričių studijų programas Lietuvos regionuose.

Nuo 2020 metų jau suteikta daugiau kaip 1 200 tikslinių stipendijų: 2020 m. jų buvo skirta 260, 2021 m. - 268, 2022 m. - 239, 2023 m. - 260, o 2024 m. Seimo nario M.

Amžizmo barometras

Pasitikrinti savo nuostatas ir panagrinėti polinkį į stereotipus Lietuvoje ryžosi daugiau negu 2 tūkstančiai gyventojų.

Tačiau pirmą kartą Lietuvoje atliktas „Amžizmo barometras“ parodė, kad tik 5 proc.

„Aktyvus gyventojų įsitraukimas rodo, kad amžizmo (arba diskriminacijos dėl amžiaus) problema Lietuvai yra labai aktuali - tiek kalbant apie darbo rinką, tiek apie visuomeninį gyvenimą.

Daugiau negu 2 tūkst. „Amžizmo barometre“ daugybė žmonių iš įvairių Lietuvos vietų atsakinėjo į specialius klausimus ir galėjo geriau suvokti, kaip jų elgesys ar kalba išduoda polinkį į diskriminaciją dėl amžiaus.

Iš viso interaktyviame teste dalyvavo apie 2,2 tūkst. asmenų.

Tačiau tolerantiškais ir kitus geriausiai suprantančiais kolegomis save gali vadinti tik 5 proc. projekto dalyvių, pasirinkusių atitinkamus atsakymų variantus.

Pasak L. BTA draudimo atstovė įsitikinusi, kad ši iniciatyva paskatino ne vieną dalyvį pradėti keisti požiūrį į aplinkinius žmones, iškelti klausimus: kaip elgiesi su kitais, ką sakai ir ką galvoji; ar tikrai tavo požiūris nepriklauso nuo šalia esančio žmogaus amžiaus?

„Kelios minutės atsakinėjant į paprastus, iš realių gyvenimo situacijų kylančius, klausimus žmones paskatino sustoti ir pamąstyti“, - mano L.

Pasak jos, šia iniciatyva bendrovė BTA siekė parodyti, jog plačiai paplitusios, bet retai pastebimos problemos sprendimas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

„Kartais net paprasčiausias, neatsargiai pasakytas žodis, kuriuo apibūdiname vyresnio amžiaus žmogų, gali prisidėti prie amžizmo gyvavimo“, - atkreipia dėmesį pašnekovė.

Ji teigia, kad „Amžizmo barometro“ tikslas yra ne tik parodyti problemą, bet ir suteikti žmonėms žinių.

Mat žinios ir edukacija yra geriausias būdas skatinti visuomenę atsikratyti su amžiumi susijusių stereotipų, ypač darbo rinkoje.

tags: #pranesimas #apie #issikelima #is #busto