Kalvarijų turgus: istorija, statybos metai ir rekonstrukcija

Ko gero, pirmasis objektas, kuris išnyra prieš akis išgirdus Kalvarijų gatvės pavadinimą - Kalvarijų turgus. Tačiau šios gatvės istorija yra kur kas įvairesnė ir svarbesnė visam Vilniui. Kadaise buvusi viena iš svarbiausių prekybos arterijų, savo reikšmę Kalvarijų gatvė prarado tik atsiradus geležinkeliui. Judrios gatvės pojūtis, kalbant apie Kalvarijų gatvę, nėra atsitiktinumas.

Nuo pat savo atsiradimo būtent tokia ši gatvė ir buvo, sako meno istorikas, gidas Donatas Jokubaitis: „Jau XVI a. Kalvarijų gatvė buvo savotiški vartai į Vilnių. Gatvė prasideda ties Žaliuoju tiltu, kuris iki pat XIX a. Būtent todėl 1655 m., kai į Vilnių įsiveržė maskvėnų kariuomenė, Kalvarijų gatvė atsidūrė mūšių centre.

Turgavietė dabartinėje Kalvarijų turgaus vietoje atsirado dar XIX a., tačiau išsiplėtė tik sovietinės okupacijos laiku. „Vilniaus kolūkinė turgavietė turėjo įtakos reputacijai, kurią įgavo ir visas rajonas. Kitas nuo Kalvarijų gatvės neatsiejamas objektas sovietmečiu buvo gamykla „Kuro aparatūra“.

Kalvariju turgus

„Tai buvo Vilniaus legenda, miestas mieste, vienintelė Baltijos šalyse dyzelinių siurblių gamykla, kurioje dirbdavo apie 7 tūkst. žmonių. Beje, ten lankėsi ir paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas M. Gorbačiovas“, - komentuoja D.

Tiesa, populiarus Kalvarijų gatvės įvaizdis gali būti apgaulingas. „Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo vienaip, o pasigilinus - jau visai kitaip. Pavyzdžiui, čia iki šiol gyvuoja legendinė Ozo kino salė. Su kinu susijęs ir dabartinis „Niujorko“ klubo pastatas - tai 1954 m. pastatytas kino teatras „Tėvynė“.

„Jis irgi savo laiku garsėjo „rokenrolu“ - čia tai degdavo filmų juostos, tai dalis žiūrovų neturėdavo bilietų ir prasmukdavo pasižiūrėti kino „zuikiu“, - pasakoja D. Jokubaitis. - Vienas iš išskirtinių Kalvarijų gatvės bruožų - būtent jos autentiškumas.

Vis tik jau netolimoje ateityje Kalvarijų gatvė, panašu, neišvengs pokyčių. Miesto centro artumas, patogus susisiekimas ir didėjantis miesto gyventojų skaičius (Vilniaus savivaldybės skaičiavimais, vien pernai sostinė pasipildė 5000 naujų gyventojų) skatina vis didesnį susidomėjimą Kalvarijų gatve, verčia permąstyti jos vaidmenį miesto gyvenime. Pavyzdžiui, šiemet pranešta apie „Ibrahim“ centro teritorijoje iškilsiantį modernų 45 500 kv. m verslo centrą.

Advokatas Laurynas Staniulis, konsultuojantis nekilnojamojo turto vystymo klausimais, pastebi, kad teritorija išties įgauna visiškai naujus, neabejotinus „Business district“ (verslo kvartalo) bruožus, o tai lemia naujų traukos centrų formavimąsi ir didina gatvės patrauklumą naujakuriams. Be to, didelė dalis Kalvarijų gatvės teritorijos patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną, o tai turėtų apsaugoti nuo neskoningos bei chaotiškos plėtros.

„Kalvarijų gatvė patenka į Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonį, o tai reiškia, kad visi naujai statomi pastatai turi atitikti architektūrinį kontekstą, jų architektūrai yra taikomi griežtesni reikalavimai. Visos šios priežastys leidžia tikėtis architektūrine prasme kokybiškos naujų projektų pasiūlos. Tuo pat metu dėl šių priežasčių nei Kalvarijų gatvėje, nei Šnipiškėse nereikėtų tikėtis naujų statybų bumo, o drauge - ir mažesnių nekilnojamojo turto kainų“, - vertina L.

Paties Vilniaus centro pašonėje įsikūrusį Kalvarijų turgų planuojama iš pagrindų atnaujinti. Sostinės savivaldybė ką tik paskelbė ketinanti pasirašyti sutartį su bendrovių „Turkmėnlita“, „Contestus Projektai“ ir „Sergorus“ grupe, kuri į seniausios miesto turgavietės atnaujinimą žada investuoti per 25 mln.

Kalvarijų turgaus rekonstrukcija

Kalvarijų turgaus rekonstrukciją planuojama baigti iki 2017 m. pabaigos. Iš viso bus sutvarkyta daugiau nei 28 tūkst. kv.

Vilniaus Kalvarijų turgaus rekonstrukciją vykdo Vilniaus savivaldybės skelbto turgaus nuomos konkurso laimėtoja UAB „KTVG“. Sutartimi įmonė yra įsipareigojusi per 6 rekonstrukcijos metus į turgaus atnaujinimą investuoti 7,5 mln. eurų. Turgaus rekonstrukcija vykdoma etapais.

Pirmojo ir antrojo rekonstrukcijos etapų metu atnaujinta apie 60 proc. Kalvarijų turgaus, investuota 4,5 mln. eurų. Pastarosios investicijos leido iki 160 stovėjimo vietų praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę, buvo rekonstruota Turgaus gatvė, suremontuoti du prekybos paviljonai kurių bendras prekybos plotas siekia 1500 kv. m, rūkytų gaminių paviljonas, sutvarkyta tvora šalia Kalvarijų gatvės, lauko prekybos zona, kurioje įsikūrę prekėmis gyvūnams prekiaujantys pardavėjai.

Atnaujinimo darbų metu atnaujinti visi paviljonai: „Okeanas“, šviežios mėsos, rūkytų gaminių, žuvies, prekybos pastatai ties Turgaus gatve. Taip pat atnaujintos šalia turgaus esančių trijų gatvių atkarpos: H. Manto, Turgaus bei Rinktinės. Remontuojant gatves, sutaisyti šaligatviai, įrengtas gatvės apšvietimas, lietaus vandens surinkimas, paklotas naujas asfaltas.

„Atliekant kapitalinį šviežios mėsos paviljono remontą buvo išsaugotos autentiškos istorinės pastato išorės detalės. Be įprastų vidaus remonto darbų paviljone sumontuotos apšildymo, centralizuoto vėdinimo bei kondicionavimo sistemos. Įrengta šiuolaikiška bei ekonomiška šaldymo vitrinų sistema, skerdienos oro kelias, elevatorius“, - įvykdytus darbus vardijo įmonės direktoriaus pavaduotoja I. Talžūnienė.

Antro pagal dydį Kalvarijų turgaus pastato (1200 kv. m.) atnaujinimo darbams skirta daugiau kaip 1,1 mln. eurų. Po pertvarkymo padidėjo prekybos vietų plotas, čia įrengta 70 modernių prekybos vietų. Artimiausiu metu prekiautojai persikels ir į atnaujintą lauko prekybos zoną - jie užims erdvę tarp šviežios mėsos ir rūkytų mėsos gaminių paviljonų.

Pardavėjus bei pirkėjus nuo lietaus ir vėjo saugos nauja, moderni stoginė. „Norėjome, kad stoginė būtų vienoje dermėje su šalia esančiais paviljonais. Norėjosi erdvinio tęstinumo, o ne radikalių pokyčių. Abu pastatai, tarp kurių įkomponuota stoginė, yra gražūs ir savitų proporcijų, tad stoginė turėjo atrodyti lengva ir erdvi, o tuo pačiu - paprasta ir unikali“, - kalbėjo T. Stoginės įrengimui panaudota 40 tonų metalo, konstrukcija tamsiu paros metu yra apšviesta.

Lauko prekybos teritorijos atnaujinimas su stoginės įrengimu bei naujais prekystaliais, Ingridos Talžūnienės teigimu, kainavo virš 200 tūkst. eurų.

Grįžo prekyba sendaikčiaisPraėjusią savaitę naujas prekybos vietas „matavosi“ ir prekiautojai sendaikčiais. Jie persikėlė šalia centrinio įėjimo į turgavietę, iš Kalvarijų gatvės. Po rekonstrukcijos daiktais „iš antrų rankų“ čia galės prekiauti iki 120 pardavėjų. Atnaujintoje teritorijoje patiestos naujos grindinio plytelės, pastatyti stogeliai, įrengtas apšvietimas.

Šios turgaus erdvės sutvarkymui skirta 60 tūkst. eurų. Anot I. Talžūnienės, į sendaikčių turgų sekmadienį suguža daugybė prekiautojų bei pirkėjų. Čia galima įsigyti senovinių monetų, namų apyvokos daiktų, knygų, atvirukų, smulkių santechnikos detalių, vintažinių drabužių. Dažnai čia apsilanko turistai, norėdami įsigyti senovinių suvenyrų bei pajausti „vietos dvasią“.

Šioje zonoje prekiaujantiems pardavėjams bus pasiūlyta nuomotis vietas už simbolinę sumą (iki 1,5 euro).

„Rekonstrukcijos metu stengėmės atsižvelgti į žmonių įpročius, išlaikyti turgaus unikalumą. Palikome visas prekybos zonas, kurios buvo iki rekonstrukcijos, kiek aiškiau jas išdėstėme teritorijoje.

„Turguje ėmė kurtis šeimos verslų parduotuvėlės, čia prekiauja ūkininkai, atsidaro kavinukės, kepyklėlės. Teigiama, kad sekonstrukcijos metu stengtasi išlaikyti turgaus unikalumą ir atsižvelgi į lankytojų poreikius.

„Ateidami turėjome aiškią viziją bei stiprią motyvaciją ištraukti turgavietę iš korupcijų liūno, išsaugoti šį istorinį paveldą vilniečiams ir paversti šią vietą patrauklia vieta tiek prekiauti, tiek ir apsipirkti. Rekonstrukcijos metai pareikalavo didžiulės kantrybės tiek mums, tiek pirkėjams bei prekybininkams. Anot jo, rekonstrukcijos stipriai pakeitė turgaus įvaizdį. Iš „laukinio“ ir nešvaraus jis tapo civilizuotu ir maloniu. Nušiurusius kioskus pakeitė dengti, modernūs, apšiltinti prekybos paviljonai. Tapo saugiau - čia sumontuotos visą parą veikiančios vaizdo stebėjimo kameros.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius, istorinės turgavietės rekonstrukciją įamžinančios lentelės atidengimu simboliškai atvėręs atsinaujinusią Kalvarijų turgavietę, sakė: „Daugiau nei šimtmečio prekybos tradicijas puoselėjantis Kalvarijų turgus įrodė, kad gali eiti koja kojon su laiku, drąsiai atremti vis stiprėjančios konkurencijos iššūkius. Šiandien turguje galime sutikti ne tik vietinių klientų, bet ir užsieniečių, čia išgirsi kalbant ne tik lietuvių, bet ir rusų, lenkų, anglų kalbomis.

Taip pat pranešime spaudai primenama , kad istorinė Kalvarijų turgavietė oficialiai savo veiklą skaičiuoja nuo 1903 m. Ištisus metus turgavietėje prekiaujama sezoninėmis daržovėmis, vaisiais, buities ir santechnikos, automobilių prekėmis, vyksta prekyba drabužiais, gėlėmis, prekėmis gyvūnams, žvejybos reikmenimis, sodo ir statybos prekėmis, šviežia mėsa, žuvimi, rūkytais mėsos gaminiais.

Sezoninė prekyba apima beveik penktadalį turgavietės ploto. Priklausomai nuo sezono čia prekiaujama vaisiais, šviežiomis bei konservuotomis daržovėmis, uogomis, riešutais, medumi. Anot turgaus atstovės, kalendorinių bei miesto švenčių metu lauko prekybos zonoje šurmuliuos mugės, rankų darbo gaminiais prekiaus tautodailininkai bei amatininkai.

Kalvarijų turgaus nuomos sutartis tarp UAB KTVG ir Savivaldybės pasirašyta 2011 m. lapkričio mėn. 4 d. Už turgaus nuomą įmonė sostinės biudžetą kasmet papildo indeksuojama 353.980 Eur suma. Į sostinės biudžetą įmonė jau sumokėjo daugiau nei 2,25 mln.

VŽ rašė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai rugsėjį priėmė galutinį ir neginčijamą sprendimą dvejus metus trukusioje nežinioje dėl Kalvarijų turgaus žemės nuomos sutarties.

2015 m. pajamos siekė beveik 1,9 mln. Creditinfo pateikiamais Registrų centro duomenimis, KTVG pernai gavo beveik 2,2 mln. Eur pajamų ir 421.526 Eur grynojo pelno.

Pagrindinė įmonės veikla - Kalvarijų turgavietės rekonstrukcija, administravimas ir valdymas. Primenama, kad KTVG įkurta 2011 m.

Šiuo metu Kalvarijų turgavietėje vyksta rekonstrukcija. Atnaujinimo darbų metu jos veikla nėra sustabdyta.

Bendrovė „KTVG“ įkurta 2011 m. Ji yra Vilniaus savivaldybės skelbto turgaus nuomos konkurso laimėtoja. Pagrindinė įmonės veikla - Kalvarijų turgavietės rekonstrukcija, administravimas ir valdymas.

Kalvarijų turgaus nuomos sutartis tarp UAB „KTVG“ ir Savivaldybės pasirašyta 2011 m. lapkričio mėn. 4 d. Už turgaus nuomą įmonė sostinės biudžetą kasmet papildo indeksuojama 354 tūkst.

Finansiniai duomenys

Žemiau pateikiami finansiniai duomenys apie UAB „KTVG“ veiklą:

MetaiPajamos (Eur)Grynasis pelnas (Eur)
20151,9 mln.-
Pernai2,2 mln.421.526
Nuomos mokestis savivaldybei353.980 (kasmet)-

Šaltinis: Creditinfo, Registrų centras

Kalvarijų turgus 2023 metais

tags: #namas #kalvariju #statybos #metai