Klaipėdos miesto savivaldybė supranta klaipėdiečių lūkesčius ir patiriamus laikinus nepatogumus dėl vykdomų remonto darbų. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus lankėsi Paryžiaus Komunos gatvėje, kur intensyviai atliekamas kapitalinis remontas.
Arvydas Vaitkus teigia:
„Tikiu, kad gyventojai šių pokyčių jau nekantriai laukia. Ilgus metus ši gatvė buvo viena iš skaudžiausių miesto vietų, o netrukus ši svarbi transporto arterija taps kur kas saugesnė ir patogesnė visiems eismo dalyviams. Mūsų tikslas - ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir kiek įmanoma sumažinti gyventojams kylančius nepatogumus, juolab, kad Paryžiaus Komunos gatvėje planuojamos ir Ledo arenos statybos. Dažnai sulaukiu klausimų, kodėl taip ilgai trunka darbai, tačiau daugiausia laiko atima lietaus nuotekų ir požeminių komunikacijų įrengimas. Gera žinia tai, kad šiandien su rangovu sutarėme darbus užbaigti anksčiau - iki rudens pabaigos, nors pagal sutartį darbus turėtų užbaigti iki kitų metų pavasario.“
Šiuo metu jau yra įrengta Paryžiaus Komunos ir Malūno Tvenkinio gatvių žiedinė sankryža, paklotas asfalto pagrindo sluoksnis atkarpoje nuo Šilutės plento iki Rumpiškės gatvės. Artimiausiomis dienomis bus įrengtas ir apatinis asfalto sluoksnis, o atnaujintoje dalyje užtikrintas dvipusis eismas Paryžiaus Komunos gatvės atkarpoje nuo Šilutės pl. iki Rumšiškės g., įskaitant ir žiedinę sankryžą su Malūno Tvenkinio g.
Kartu vyksta pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas, montuojami gatvės apšvietimo stulpai, tvarkoma aplinka. Taip pat šalinamas laikinas kelias, kuriuo buvo galima apvažiuoti tvarkomą gatvės atkarpą.
Kapitalinio remonto projektas apima visos 1,08 km ilgio Paryžiaus Komunos gatvės atnaujinimą. Rangos darbus vykdo konkursą laimėjusi bendrovė „Plungės lagūna“, sutarties vertė - 2,5 mln. eurų. Darbai vykdomi etapais, užtikrinant gyventojų patekimą į šalia esančius namus bei įstaigas.
Atsižvelgiant į tai, kad Paryžiaus Komunos gatvė yra svarbi Klaipėdos transporto arterija, jos atnaujinimas yra labai svarbus miesto infrastruktūrai. Šis projektas užtikrins saugesnį ir patogesnį eismą visiems dalyviams.
Kapitalinis P.Komunos g. remontas, kaip mažytė revoliucija?
Gatvės istorija
Paryžiaus Komunos gatvės pavadinimas siejamas su Paryžiaus komuna, kuri gyvavo 1871 m. Šis istorinis įvykis paliko ryškų pėdsaką Europos istorijoje ir buvo įamžintas įvairių miestų gatvių pavadinimuose.
Finansų įstaigos Lietuvoje
Pirmieji bankai Lietuvoje atsirado panaikinus baudžiavą. Ilgalaikes paskolas (10-66 m. laikotarpiui) teikė akcinis Žemės bankas (įkurtas 1872) Vilniuje, Peterburgo-Tulos bankas (įkurtas 1872), Rusijos valstybinio Bajorų žemės banko Vilniaus skyrius (įkurtas 1886), valstybinio Valstiečių žemės banko Vilniaus (įkurtas 1883) ir Kauno (įkurtas 1884) skyriai, Suvalkų žemės kredito draugija (įkurta 1900) bei Vilniaus miesto kredito bankas (įkurtas 1908).
Trumpalaikes paskolas pramonei ir prekybai teikė Vilniaus privatinis komercijos bankas (įkurtas 1873, skyrius Kaune ir agentūra Ukmergėje), kelių Rusijos komercijos bankų skyriai, savitarpio kredito draugijos (1914 Kauno gubernijoje veikė 17, Vilniaus - 12, Suvalkų - 3), bankiniai namai ir kontoros (prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą Kauno gubernijoje jų veikė 11, Vilniaus gubernijoje - 10, Suvalkų - 4).
Iki 1914 dar veikė Rusijos valstybinio banko Vilniaus skyrius (įkurtas 1865) ir Kauno skyrius (įkurtas 1883). Nedideles paskolas teikė taupmenų skolinamosios bendrovės (seniausia - Pabiržės, įkurta 1871; 1889 veikė 31, 1915 - 155 bendrovės), kredito bendrovės (pradėjo kurtis 1907; 1915 veikė 52), Suvalkų gubernijos gminų (valsčių) taupmenų skolinamosios kasos (1912 buvo 49) bei Vilniaus ir Kauno gubernijų bendruomenių taupmenų skolinamosios kasos (steigtos nuo 1904; 1915 Kauno gubernijoje buvo 6, Vilniaus - 76).
1915 veikė 317 valstybinių taupomųjų kasų, turinčių 45,2 mln. 1918-1922 (iki Lietuvos banko įkūrimo) pinigų emisijos ir kredito centrinės įstaigos funkcijas atliko vokiečių Rytų skolinamoji kasa (Darlehnskasse Ost, įkurta 1916). 1918 pabaigoje įkurtas Prekybos ir pramonės bankas (1926 bankrutavo), 1919 - Ūkio bankas, 1920 - Centralinis žydų bankas, Komercijos bankas, Kooperacijos bankas, Mozės Brauno bankiniai namai, 1921 - Tarptautinis bankas ir Kredito bankas, 1924 - Centralinis ūkininkų bankas (1930 bankrutavo) ir Žemės bankas (1930 akcinis kapitalas 50 mln. litų, 96 % akcijų priklausė valstybei).
Lietuvos bankų turtas
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2016 pabaigoje veikė 286 bankų skyriai ar klientų aptarnavimo vietos (daugiausia - Šiaulių banko, Swedbank ir Medicinos banko), 1158 bankomatai (daugiausia - Swedbank ir SEB banko), 62 470 mokamųjų kortelių skaitytuvų (daugiausia - SEB banko, Swedbank ir Citadele), išduotų mokamųjų kortelių skaičius pasiekė daugiau kaip 3,3 mln. (daugiausia - Swedbank ir SEB banko), bankų klientų skaičius - daugiau kaip 3,5 mln. (daugiausia - Swedbank ir SEB banko), iš jų - daugiau kaip 3,3 mln.
Lietuvos banko duomenimis, bendras šalies bankų turtas (aktyvai) 2017 pabaigoje sudarė 27,3 mlrd. eurų (1,6 mlrd. eurų, arba 6,1 %, daugiau nei 2016 pabaigoje).
| Metai | Bendras turtas (mlrd. eurų) |
|---|---|
| 2016 | 25,7 |
| 2017 | 27,3 |
Pagal valdomą turtą 82 % rinkos užėmė 3 didžiausi bankai (SEB bankas, Swedbank ir Luminor Bank). 2017 bankai klientams suteikė paskolų už 18,6 mlrd. eurų (0,6 mlrd. eurų, arba 3,1 %, daugiau nei 2016), iš jų paskolų privačioms įmonėms - 9,3 mlrd. eurų, fiziniams asmenims - 8,8 mlrd. eurų (iš jų - 7,0 mlrd. eurų būsto paskolų). Indėliai bankuose sudarė 20,0 mlrd. eurų (1,2 mlrd. eurų, arba 6,8 %, daugiau nei 2016), iš jų privačių įmonių - 6,5 mlrd. eurų, fizinių asmenų - 12,0 mlrd. eurų. Bendras visų bankų grynasis pelnas buvo 239,7 mln.
2019 Lietuvoje veikė centrinis (Lietuvos bankas) ir 7 komerciniai bankai: SEB bankas, Swedbank, Luminor Bank, Šiaulių bankas, Medicinos bankas (įkurtas 1992, iki 1997 Ancorobank), Citadele (įkurtas 1996, iki 2000 Industrijos bankas, 2000-2010 Parex bankas), Mano bankas (įkurtas 1996, iki 2018 įvairiais pavadinimais veikė kaip kredito unija). Lietuvoje t. p. veikia 9 užsienio bankų filialai (didžiausias - Danske Bank).
Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų turtas 2023 viduryje siekė 56,7 mlrd.