Dažniausi daugiabučių namų defektai po renovacijos

Renovacija - svarbus žingsnis siekiant pagerinti daugiabučio namo būklę, tačiau kartais po jos atsiranda naujų problemų. Nuo skilusių siūlių iki avarinės būklės balkonų - defektai gali būti įvairūs ir kelti nepatogumų gyventojams. Aptarkime, kokie defektai dažniausiai pasitaiko po renovacijos, kokios jų priežastys ir kaip juos spręsti.

Defektų tipai

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas Rolandas Marcinkevičius teigia, kad senų daugiabučių defektus galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas - konstrukcinius ir inžinerinius.

Konstrukciniai defektai

„Konstrukciniai defektai apima tarpplokštinių sandūrų pažeidimus - plyšius, iškritusią mastiką, nesandarias siūles, kurios leidžia drėgmei ir teršalams patekti į vidų, o tai ilgainiui skatina armatūros koroziją. Taip pat dažnai fiksuojami išorinių sienų pažeidimai - betono ar keramzitbetonio paviršiaus skilimai, atšokęs tinkas, keraminių plytų ir mūro erozija. Balkonų konstrukcijos dažnai pažeidžiamos dėl betoninių elementų atsisluoksniavimo ir armatūros atsidengimo, o stogai - dėl nesandarumo ties parapetais, ventiliacijos kanalais, pažeistos hidroizoliacijos“, - vardija R. Marcinkevičius.

Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldas Šneideris priduria, kad daugiabučių pažeidimų pobūdis priklauso ir nuo jų konstrukcijos tipo. Mūriniuose namuose dažni įtrūkimai, atsirandantys dėl pamatų sėdimo, o dekoratyvinis plytų mūras - ištrupėjęs ar išsisluoksniavęs. Tuo metu stambiaplokščiams daugiabučiams būdingos nesandarios jungtys, pažeidimai sunkiai prieinamose vietose, lodžijų elementų deformacijos. Dalis tokių pastato konstrukcijų, anot eksperto, jau patenka į avarinės būklės zoną.

Inžineriniai defektai

Inžineriniai defektai - kita dažna problema. Pasak R. Marcinkevičiaus, šildymo sistemose neretai pasitaiko netolygus šilumos paskirstymas, naudojami pasenę ar visiškai neautomatizuoti šilumos punktai, nesureguliuoti arba nusidėvėję radiatoriai, neefektyvūs vamzdynai. Dar viena kritinė sritis - vandentiekio ir nuotekų infrastruktūra. Kadangi vamzdynų sistemos senos, surūdijusios ar susidėvėjusios, dažni avariniai atvejai.

Ne ką mažiau problemų kelia pasenusios natūralios ventiliacijos sistemos, kurios daugelyje senų pastatų nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Dėl nepakankamo oro judėjimo patalpose kaupiasi drėgmė, atsiranda pelėsis. Elektros instaliacija taip pat kelia grėsmę: pasenę laidai, netinkama izoliacija ir per menka galia neatitinka šiuolaikinių buitinių poreikių ir saugumo reikalavimų.

Priežastys

APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas pabrėžia, kad senų daugiabučių defektai atsiranda dėl daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių. Problemos kyla ne tik dėl pastato amžiaus ar nepalankių klimato sąlygų, bet ir dėl to, kaip pastatas buvo suprojektuotas, kokios medžiagos naudotos statybos metu bei kaip jis buvo prižiūrimas per kelis dešimtmečius.

„Didžioji dalis Lietuvos daugiabučių pastatyti iki 1993 metų, o stambiaplokščiai - net prieš 30-60 metų. Per tiek laiko statybinės medžiagos natūraliai dėvisi: vyksta betono erozija, armatūra koroduoja, plečiasi mikroįtrūkimai. Be to, to meto technologiniai sprendimai neatitiko šiandienos energinio efektyvumo ar ilgaamžiškumo standartų“, - paaiškina R. Marcinkevičius.

Klimato poveikis taip pat turi reikšmingą įtaką - ypač ryškūs temperatūrų svyravimai (nuo -25 °C žiemą iki +30 °C vasarą), krituliai ir drėgmė. Per nesandarias vietas drėgmė lengvai patenka į konstrukcijas, o užšalimo ir atitirpimo ciklai sukelia mūro ar betono irimą.

Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. pabrėžia ir žmonių požiūrį į pastato priežiūrą. „Gyventojai dažnai klaidingai mano, kad atsako tik už savo buto vidų. Tačiau iš tiesų jie yra viso namo bendrasavininkai - nuo pamato iki stogo. Kol šito nesuvoksime, tol bus sunku užtikrinti efektyvią ir ilgalaikę priežiūrą“, - teigia A. Šneideris.

Defektų įtaka

APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus eksperto teigimu, laiku netvarkomi plyšiai tarp plokščių silpnina konstrukciją ir didina avarinės būklės riziką. Jei konstrukciniuose elementuose yra atidengta ir koroduojanti armatūra, ilgainiui ji gali prarasti laikomąją galią, o kraštutiniu atveju tai gali lemti visos konstrukcijos ar jos dalies griūtį. Be to, trupantis fasadas kelia grėsmę gyventojams - nuo pastato gali nukristi tinko ar betono fragmentai.

Nesandarūs sienos ir stogai lemia 20-40 proc. didesnius šilumos nuostolius, o šilumos suvartojimas gali viršyti projektines vertes net iki 30 proc. „Techninės eksploatacijos problemos laikui bėgant kaupiasi - nusidėvėję vamzdynai ar elektros instaliacija gali sukelti avarijas, užpylimus, gaisrus. Kuo ilgiau delsiama, tuo labiau didėja žalos mastas ir išlaidos - vietoje smulkaus remonto gali prireikti viso inžinerinio tinklo ar net konstrukcinių elementų keitimo. Jei defektai nesuremontuojami, o susidėvėję elementai nepakeičiami, kyla rizika, kad pastatas taps netinkamas gyventi, o renovacija - ekonomiškai nepagrįsta. Tokiu atveju gali tekti svarstyti pastato griovimą.

Be techninių padarinių, prasta būklė mažina turto vertę ir didina gyventojų nepasitenkinimą dėl blogėjančio mikroklimato“, - aiškina ekspertas R.

Sprendimo būdai

Anot R. Marcinkevičiaus, daugumą defektų renovacijos metu galima pašalinti arba stabilizuoti taip, kad jie neturėtų jokios įtakos tolesnei eksploatacijai: „Kompleksiškai atlikta renovacija ne tik atnaujina pastatą, bet dažnu atveju pailgina jo gyvavimo ciklą 25-40 metų ar net ilgiau. Tam įtakos turi naujos šilumos izoliacijos konstrukcijos, atnaujintos inžinerinės sistemos bei sustiprintos konstrukcinės jungtys“.

Pasak A. Šneiderio, renovacija turėtų būti kompleksinė - neužtenka vien išorinio atnaujinimo ar kosmetinių pataisymų. Būtina atnaujinti ir vidines inžinerines sistemas bei konstrukcinius mazgus. „Tinkamai atlikta renovacija ir toliau vykdoma priežiūra gali suteikti pastatui dar 50 metų sklandžios eksploatacijos“, - akcentuoja ekspertas.

Anot APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus eksperto, pastato tarnavimo laikas po modernizacijos priklauso nuo darbų apimties, kokybės ir pasirinktų sprendimų ilgaamžiškumo. Jam pritaria ir doc. dr. A. Šneideris: „Jeigu renovacija atlikta kokybiškai ir pastato priežiūra tęsiama nuosekliai, jo eksploatacijos trukmę galima pradėti skaičiuoti iš naujo. Žinoma, reikės kosmetinio remonto, tam tikrų atnaujinimų - medžiagos nėra amžinos.

Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.

Finansinė parama defektų šalinimui Vilniuje

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė tvarkos, kuria remiantis teikiama finansinė parama namų savininkams dėl daugiabučių renovacijos defektų ištaisymo, pakeitimams. Prireikus savo interesus ginti teisme, Savivaldybė teiks finansinę paramą ekspertizei ir teisininkų paslaugoms.

Pagal naują tvarką pasirašius trišalę sutartį už paslaugas iš karto sumokės Savivaldybė.„Šie pokyčiai palengvins vilniečių finansinę naštą dar garantiniu laikotarpiu ir suteiks realią finansinę paramą, nukentėjusiems nuo nekokybiškai atliktos renovacijos. Iki šiol finansinė parama būdavo suteikiama jau sumokėjus už ekspertizės ir teisininkų paslaugas, todėl kildavo papildomi rūpesčiai gyventojams susimokėti už anksčiau nenumatytas išlaidas“, - teigia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Kas finansuojama?

Renovuotų namų savininkai galės gauti finansavimą statybos defektų ekspertizės, statybinių tyrimų, bandymų bei darbų, susijusių su statybos defektų ekspertizės atlikimu, ir teisinių paslaugų pirkimui. Savivaldybė tiesiogiai apmokės už paslaugas pagal paslaugos teikėjo išrašytą sąskaitą. Paslaugas daugiabučio namo bendrasavininkai galės įsigyti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Su atrinktu laimėtoju bus sudaroma trišalė sutartis tarp tiekėjo, užsakovo (daugiabučio namo bendrasavininkai) ir finansuotojo (Savivaldybės).

Finansavimas bus teikiamas tik tuo atveju, jei statybos darbų rangovas atsisako šalinti garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus. Siekiant įvertinti defektų atsiradimo priežastis, būtina kvalifikuotų specialistų išvada. Ekspertizės išlaidos, priklausomai nuo būtinų statybos tyrimų ir apimčių, gali kainuoti nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. eurų. Teisminiai ginčai, priklausomai nuo apimties ir instancijų, gali kainuoti nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų.

Apmokamos ekspertizės ir teisinių paslaugų išlaidos, bet ne didesnės nei nustatyta teisės aktuose. Biudžeto lėšų poreikis planuojamas pagal gautus prašymus finansuoti ekspertizės ir teisines paslaugas.

Kaip gauti kompensaciją?

Norint gauti kompensaciją, pagal Savivaldybės siūlomą programą, būtina atitikti šias sąlygas:

• daugiabutis namas turi būti modernizuotas pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo programą;
• statybos darbai turi būti užbaigti ir išduotas statybos užbaigimo aktas;
• finansavimo gavėjai turi būti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai;
• statybos defektai paaiškėja garantiniu laikotarpiu, o rangovas atsisako juos pašalinti;
• pareiškėjas turi būti atlikęs visas nurodytas procedūras siekiant susitarti su statybos darbų rangovu, kad garantiniu laikotarpiu paaiškėję statybos defektai būtų pašalinti be teisinio įsikišimo;
• pareiškėjas turi būti faktiškai patyręs prašomas kompensuoti išlaidas ir pateikęs visus nurodytus privalomus dokumentus.

Finansavimas ginčams su rangovais išspręsti yra neskiriamas, kai atliktos ekspertizės akte nurodyta garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų atsiradimo priežastis nėra susijusi su modernizavimo darbų atlikimu.

Teismo sprendimu pareiškėjui iš kitos šalies prisiteisus ir teisines išlaidas, kurias kompensavo Vilniaus miesto savivaldybė, pareiškėjas turi gautą kompensaciją grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kultūros paveldo objektų renovacija

Viena dažniausiai pasitaikančių klaidingų nuomonių yra ta, kad kultūros paveldo objektuose negalima atlikti jokių pokyčių. Visgi, anot specialistų, šie pastatai gali būti sėkmingai atnaujinami, nors ir reikia laikytis tam tikrų paveldosaugos reikalavimų.

Kaip teigia Kultūros paveldo departamento Metodinio konsultavimo ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Rasa Trapikienė, renovacijos sprendiniai turi būti parenkami taip, kad būtų išsaugotas kultūros paveldo objekto autentiškumas: pastato vertingosios savybės, architektūrinė visuma ar išvaizda (naudojamos medžiagos, apdaila). Sprendimus būtina priimti kompleksiškai įvertinus pastato techninę būklę, šilumos nuostolių priežastis, statybinių medžiagų savybes, komforto poreikius, šildymo sistemos tipą, objekto paskirtį, patalpų erdvinius parametrus, langų ir lauko durų būklę, atliktų taikomųjų tyrimų (polichromijos, drėgmės, mūro ir kt.) duomenis bei išorės aplinkos sąlygas.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovas Vladas Trakimavičius pabrėžia, kad nors svarbiasia išsaugoti vertingąsias pastato savybes, tačiau tai nereiškia, kad negalima atlikti būtino remonto ir modernizavimo. „Leidžiama atnaujinti inžinerines sistemas - tokius elementus kaip vamzdynai, šildymo įranga, sutvarkyti stogą, rūsius ar, saugant fasadą, atlikti šiltinimą iš vidaus. Svarbu, kad visi šie sprendimai būtų iš anksto suderinti su Kultūros paveldo departamentu“, - teigia V. Trakimavičius.

Mitai apie kultūros paveldo objektų renovaciją

• Mitas: renovacija užtruks per ilgai. Specialistai akcentuoja - nors šie projektai reikalauja daugiau derinimo etapų, jie tikrai įgyvendinami per racionalų laiką.
• Mitas: renovacija bus brangesnė. Specialistai pabrėžia, jog išlaidos neturėtų gąsdinti, ypač įvertinus valstybės teikiamą paramą ir ilgalaikę naudą.

Finansinė parama kultūros paveldo objektų renovacijai

Kultūros paveldo daugiabučiams netaikomas reikalavimas pasiekti B arba A energinio naudingumo klasę ir ne mažesnius kaip 40 proc. šiluminės energijos sutaupymus, pakanka užtikrinti, kad būtų sutaupyta tik 25 proc. šilumos energijos. Gyventojai taip pat gali pasinaudoti lengvatiniu 20 metų kreditu su fiksuota 3 proc. metine palūkanų norma“, - sako APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovas.

Be to, renovacija leidžia vienu metu išspręsti svarbiausias daugiabučio technines problemas - nuo inžinerinių sistemų iki stogo ar fasado būklės. Tai sumažina nuolatinio lėšų rinkimo poreikį smulkiems, bet brangiai kainuojantiems remontams ir padeda užtikrinti ilgalaikį pastato funkcionalumą bei patogias gyvenimo sąlygas.

Kvietimas galioja iki spalio 1 d. Pakoregavus šiuo metu galiojančio daugiabučių namų modernizavimo įkainio kvietimo sąlygas, galima teikti paraiškas ir valstybės paramai kultūros paveldo daugiabučių renovacijai. Kvietimas galioja iki 2025 m. spalio 1 d. Paraiškos priimamos per Aplinkos projektų valdymo agentūros sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

tags: #namas #po #renovacijos #atsirado #defektai