Plečiantis miestams, sodo namai tampa vis populiaresni ne tik vasarojimui, bet ir nuolatiniam gyvenimui. Tačiau, norint tinkamai pasiruošti statybos procesui ir išvengti teisinių komplikacijų, būtina žinoti specifinius reikalavimus, galiojančius statant sodo namus Lietuvoje.
Pagrindiniai Reikalavimai Sodo Namui Iki 80 kv.m
Šiandien vis dar galioja teisinis reguliavimas, kuris leidžia statyti sodo namus iki 80 kv. m bendro ploto ir 8,5 m aukščio be statybą leidžiančio dokumento, arba paprastai sakant, be statybos leidimo. Sodo namą galima statyti tik sodo sklype (t.y. tokiame sklype, kurio naudojimosi būdas yra mėgėjiškų sodininkų bendrijų žemė, o žemės paskirtis - žemės ūkio. Na, tik soduose, kitaip tariant).
Sodo namą iki 80m², 8,5m aukščio iš nesudėtingų konstrukcijų, kurių tarpatramis nėra didesnis kaip 6m, galima statyti be projekto ir statybos leidimo, išskyrus atvejus, kai sodai yra mieste, kurorte, regioniniame parke, su kultūros paveldu susijusiose vietovėse - tokiu atveju ir projektas, ir leidimas yra reikalingi.
Reikalavimai tokie: bendras vidaus plotas neturi viršyti 80 kv.m, konstrukcinis žingsnis turi būti iki 6m, ir pastato aukštis nuo žemės paviršiaus ne daugiau kaip 8,5m.
Oficiali sodo namo paskirtis, kai jo gyvenamasis plotas neviršija 80 m² (neskaičiuojant rūsio, jei toks yra, ploto), o aukštis ne didesnis kaip 8,5 m, yra poilsinė. Žinoma, niekas nedraudžia pastato apšiltinti ir gyventi jame ištisus metus.
Patrauklu tai, kad sodo namui nereikalingas statinio projektas, kvalifikuotas statybų vadovas, leidimas statyboms bei nustatyta tvarka vykdoma statybų techninė priežiūra. Sodo namui A+ klasė nebūtina. Sodo namui nėra jokių energetinių reikalavimų, nes tai negyvenamosios paskirties namas.
Sodo namus priskiria prie negyvenamosios paskirties pastatų STR „Statinių klasifikavimas“.
Leidžiama statyti tiek kiek reikia. Sodo namui nėra taikomi jokie energetiniai reikalavimai, t. y. nebūtina A+ klasė, kadangi tai nėra gyvenamasis statinys. Negyvenamu jis laikomas, jei jame nebus gyvenama ilgiau nei 4 mėnesius per metus. Statote kiek norite laiko, nėra apribojimų, nes nereikia pranešti inspekcijai apie statybų pradžią. Priduodate kada norite, pasidarote kadastrinius matavimus ir einate į registrų centrą registruoti. Jeigu nepažeidėte teisės aktų ir kitų reikalavimų, nebus problemų įregistruoti.
Atstumai Nuo Sklypo Ribų Ir Priešgaisriniai Reikalavimai
Jei projektas ir statybos leidimas ir nereikalingi, vis vien privaloma išlaikyti norminius atstumus tarp gretimuose sklypuose esančių pastatų: pirmiausia, tai yra minimalus 3m atstumas nuo sklypo ribos iki labiausiai atsikišančių pastato konstrukcijų (stogo karnizai, balkonai ir pan.).
Taip pat turi būti išlaikytas atstumas nuo pastato (stogo ar kitos labiausiai atsikišusios konstrukcijos (pvz. terasos)) iki sklypo ribos minimum 3m.
Taip pat reikia atsižvelgti į priešgaisrinius atstumus iki kaimyninių pastatų. Pavyzdžiui, jeigu jūs statysit mūrinį namą (II statinio atsparumo ugniai laipsnis) tai iki kito kaimyninio mūrinio namo (II statinio atsparumo ugniai laipsnis) turi būti išlaikytas 8m atstumas, iki kito medinio sodo namo (III statinio atsparumo ugniai laipsnis) reiktų išlaikyti 10m. O jeigu statytumėt medinį sodo namą tai iki kito kaimyninio medinio namo tūri būti 15m minimalus atstumas, o iki kito kaimyninio mūrinio 10m minimalus atstumas.
Dar yra priešgaisriniai atstumai, kurie priklauso nuo to, iš ko yra pastatyti statiniai: tarp medinių pastatų privaloma išlaikyti 15m atstumą, tarp medinio ir mūrinio privaloma išlaikyti 10m atstumą, tarp mūrinių pastatų reikalinga išlaikyti 8m atstumą. Jei norminiai atstumai neišlaikomi (tiek minimalus 3m atstumas iki sklypo ribos, tiek priešgaisriniai), reikalinga gauti rašytinį laisvos formos kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Mažinant atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu.
Taip pat laikytis reikia ir sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų, nurodytų Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priede. Jame sakoma, kad 600 kv. m ploto sklypui maksimalus sklypo užstatymo tankis gali būti iki 35 % sklypo ploto, o 900 kv. m ploto sklypui - iki 30 %.
Svarbu! Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
Jei šių reikalavimų laikytis nėra galimybės, būtina gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar bendrijos valdybos sutikimą arba sudaryti kaimynų susitarimą.
Mėgėjų sodo teritorijoje nuosavybės teise valdomuose sodo sklypuose sodininkai (nekeisdami žemės naudojimo paskirties) statyti ar rekonstruoti gali tik parengę projektą (Statybos įstatymo nustatyta tvarka) bei gavę statybos leidimą (vienam gyvenamam ar sodo namui ir vienam jo priklausiniui).
Procedūros Pastačius Sodo Namą
Pastačius sodo namą, pasikviečiat matininką, kuris apmatuoja tiek namo vidų, tiek vietą sklype. Tada nešat tas matininko paruoštas bylutes, kartu su deklaracija (geriau paprašyti matininko, kad padėtų užpildyti) į registrų centrą ir ten užregistruojat.
Visos reikalingos bylos bei deklaracija Registrų centrui tvarkoma jau pastačius namą. Užbaigus statinį pas matininkus reikia užsakyti kadastrinę pastato bylą, pakoreguoti sklypo kadastrinius matavimus (juose privalo atsirasti sodo namas) ir tada viskas užregistruojama Registrų centre.
Nesudėtingasis statinys priduodamas gan paprastai: kai statinys yra baigtas statyti, pas matininkus užsakoma pastato kadastrinė byla, pakoreguojami sklypo kadastriniai matavimai (juose atsiranda sodo namas) ir viskas užregistruojama Registrų centre. Tokio statinio pridavimo procedūrose statybos inspekcijos, kaip institucijos, nėra.
Kai bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) kadastriniai matavimai yra atlikti ir keliai (gatvės) įregistruoti (įregistruotos) bendrijos nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre, bendrijų iniciatyva (bendrijos narių susirinkimo sprendimu) ir savivaldybės sutikimu keliai (gatvės) perleidžiami (perleidžiamos) savivaldybei nuosavybės teise sudarant sandorį.
Planuojate statytis sodo namą, bet vis dar liko neatsakytų klausimų? Nedvejodami susisiekite su specialistais!
Nauji Reikalavimai Nuo Lapkričio 1 d.
Nuo šių metų lapkričio 1 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) parengė elektroninę priemonę, kuri leis vos keliais žingsniais patvirtinti, kad statybos buvo pradėtos iki naujų reikalavimų įsigaliojimo.
Nuo lapkričio 1-ąją įsigalios nauji sodo namų statybos apribojimai: nuo šios datos sodo namo maksimalus bendras vidaus plotas negalės viršyti 50 m², o aukštis - 5 m. Visiems statiniams, kurių plotas viršys minimus parametrus, bus privalomas statybos leidimas.
Tačiau tiems, kurie jau pradėjo statybas iki lapkričio 1 d., yra galimybė užbaigti statybas pagal iki šiol galiojusią tvarką.
Iki šių metų lapkričio 1 d. pradėtiems statyti sodo namams, kurių plotas neviršija 80 m², o aukštis - 8,5 m, bus leidžiama užbaigti statybas pagal paprastesnę tvarką ir juos registruoti naudojant paprastą statytojo deklaraciją.
Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja naujas teisinis reguliavimas, kuris vis dar leis statyti sodo namus be statybos leidimo, tačiau jau daug mažesnius - iki 50 kv. m ir iki 5 m aukščio.
Iki naujojo teisinio reguliavimo įsigaliojimo dar liko kelios savaitės, tad tikrai pakankamai laiko suskubti ir pasirinktu būdu užfiksuoti pradėtas sodo namų iki 80 kv. m ir 8,5 m aukščio statybas.
Kaip Užfiksuoti Statybų Pradžią?
Užfiksuoti statybos pradžiai iki lapkričio 1 d. galima keliais būdais:
- Kreiptis į antstolį. Antstolis gali oficialiai užfiksuoti esamą statybos būklę.
- Pasinaudoti naująją Statybos inspekcijos elektronine priemone. Ši sistema leidžia lengvai ir greitai užfiksuoti statybos pradžios datą ir vietą pateikiant nuotraukas su geografinėmis koordinatėmis.
Statybos inspekcija sukūrė naują elektroninę paslaugą, kuri leis greitai ir lengvai pateikti statybos pradžios įrodymus. Naudotis šia paslauga itin paprasta: įjungus vietos nustatymą savo mobiliame įrenginyje ir aktyvavus „vietų žymas“ fotoaparato nustatymuose, tereikia užfiksuoti statybos vietą ir pateikti nuotraukas per sistemą.
SVARBU. Nuotraukas reikia daryti esant savo sklype, nes sistema leidžia atpažinti tikslią vietą, kurioje daromos nuotraukos. Teikiant pranešimą paslauga automatiškai fiksuoja pranešėjo vietą, taip pat fiksuojamos padarytos foto koordinatės.
Jei nenorite savo asmens duomenų saugoti šioje programoje, to daryti neprivalote ir galite naudotis kitomis galimybėmis įrodyti sodo namo statybos datą.
Elektroninė priemonė leis lengviau ir be papildomų rūpesčių užfiksuoti statybų pradžią iki įsigaliojant naujiems reikalavimas. Tai leis išvengti streso ir papildomų formalumų ateityje.
Žemės Paskirtis Ir Jos Keitimas
Sodo paskirties žemė Lietuvoje paprastai naudojama poilsiui, sodininkystei ir rekreacijai. Tačiau vis dažniau kyla klausimas, ar galima statyti gyvenamąjį namą sodo sklype. Teisiniai reikalavimai šiuo klausimu gali būti sudėtingi, nes jie priklauso nuo sklypo paskirties, jo vietos, žemės naudojimo ir planavimo taisyklių.
Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymą, sodo paskirties žemė skirta sodo veiklai - sodininkystei, poilsiui, rekreacijai, tačiau, kaip minėta, šiuos sklypus vis dažniau bandoma pritaikyti gyvenamųjų namų statyboms.
Siekiant statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties sklype, būtina atlikti žemės paskirties pakeitimą, nes sodo paskirties žemėje pagal teisės aktus galima statyti tik mažos apimties statinius, skirtus poilsiui (pvz., sodo namelius, pirtis, tvartus). Paskirties pakeitimas dažniausiai reikalauja savivaldybės leidimo.
Po paskirties keitimo reikalingas statybos leidimas. Tai leidimas, kuris suteikiamas tik tada, kai parengtas statinio projektas, atitinkantis vietos teritorijų planavimo dokumentus. Statinio projektas turi būti suderintas su vietos savivaldybės urbanistikos skyriumi, kuris patikrina, ar numatytas statinys atitinka galiojančius teisės aktus ir reikalavimus.
Sodo paskirties žemės sklypai dažnai būna nutolę nuo pagrindinių komunalinių paslaugų, todėl vienas svarbiausių aspektų, į kurį reikės atsižvelgti, yra prieiga prie infrastruktūros. Tai apima elektros tiekimą, vandens tiekimą ir kanalizaciją. Be to, svarbu įvertinti ir prieigos kelius.
Statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties žemėje Lietuvoje yra įmanoma, tačiau tai reikalauja atidumo ir žinių apie teisės aktus. Svarbu pasikonsultuoti su specialistais, kad būtų atlikti visi reikalingi žingsniai - nuo paskirties keitimo iki statybos leidimo gavimo.
Jei nusprendžiama nekeisti sodo paskirties žemės ir statyti statinius, galima statyti tik tam tikro dydžio ir paskirties objektus. Pagal naujausius teisės aktus, kurie įsigaliojo 2025 m. Sodo namelis iki 50 kv. m ploto - pagal naująsias taisykles, sodo namelis laikomas statiniu, kurio bendras vidaus plotas neviršija 50 kv. m, o aukštis - iki 5 metrų. Tokiam statiniui statyti nereikalingas statybos leidimas.
Poilsio paskirties sodo nameliai - nekeičiant sklypo paskirties, gyvenamosios vietos deklaracija negali būti atlikta sodo name, nes šis statinys, nors ir tinkamas poilsiui, nėra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui. Gyvenamosios vietos deklaravimas įmanomas tik gyvenamajame name - kad būtų galima deklaruoti gyvenamąją vietą, būtina statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties sklype, ir tokio objekto statybos reikalauja paskirties keitimo į gyvenamąją.
Prieš statant pastatą svarbu įsitikinti, kad žemės sklypas turi tikslius kadastrinius matavimus.
| Reikalavimas | Apribojimas |
|---|---|
| Bendras vidaus plotas | Iki 80 kv.m (iki 50 kv.m nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) |
| Aukštis nuo žemės paviršiaus | Iki 8,5 m (iki 5 m nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) |
Vis dar pasitaiko klausimų, kada nereikalingi namų projektai ir statybų leidimai. Pabandysime pateikti savo turimą informaciją, kad susigaudyti būtų lengviau.
Statant namus VISADA reikalingi statinio PROJEKTAI, fasadų, išplanavimo, pjūvio, stogo brėžiniai. Jei tai nedidelė pirtis, garažas ar sandėliukas, projektas gali būti subraižytas paprastai, bet kad būtų aiškus tarpusavio susitarimas ką klientas užsako ir ką statybininkai pastato. Labai patartina bet kokios paskirties namo projektą su architektu uždėti ant toponuotraukos ir sužymėti su matininku namo vietą sklype, kad nebūtų taip, kad namą pridavinėjant paaiškės, jog neišlaikėte būtinų atstumų, neįvertinote tiksliai savo ribų ir pažeidėte kaimyno teises arba apsaugos zonas.
Gyvenamajam namui, nepriklausomai nuo jo dydžio, VISADA bus reikalingas pilnas projektas ir STATYBOS LEIDIMAS su tinklų projektais, energiniu modeliavimu, konstruktyvine ir architektūrine projekto dalimis, nes visų dydžių gyvenamieji namai turi būti sertifikuoti ir atitikti A++ energinę klasę.
Statybų leidimą galima gauti tik paruošus namo projektą pagal esamus tuo metu reikalavimus, tuo užsiima atestuoti architektai projektuotojai.
Leidimo statyti naują statinį nereikia:
- sodo namams iki 50m2 sodų bendrijoje rajone,
- ūkiniams pastatams iki 50m2, aukštis 5m namų valdoje mieste (jei jau yra gyvenamas namas), o tarpatramis neturi viršyti 6m.
- ūkiniams pastatams iki 80m2 namų valdoje rajone (jei jau yra gyvenamas namas), o tarpatramis neturi viršyti 6m.
- ūkiniams pastatams iki 80m2 ūkininko sodyboje rajone, turint ūkininko pažymėjimą, o tarpatramis neturi viršyti 6m.
Leidimas privalomas šiais nesudėtingojo (iki 80m2) statinio statybos atvejais:
- Statant ar rekonstruojant I grupės (ūkinis iki 50m2 /aukštis iki 5m, sodo iki 80m2/aukštis iki 8,5m) nesudėtingą statinį - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
- Statant ar rekonstruojant II grupės (gyvenamasis, ūkinis iki 80m2/ aukštis iki 8,5m) nesudėtingąjį statinį mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir kt.
- Statant II grupės (gyvenamasis iki 80m2/ aukštis iki 8,5m) nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą.
- Rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą, kai jo paskirtis keičiama į gyvenamąją.
- Statant ar rekonstruojant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Aikštelės, pavėsinės, šiltnamiai ir kt. nesudėtingi statiniai statomi gyvenamojo namo sklype nereikalauja statinio projekto ir statybos leidimo, esant toms pačioms sąlygoms.
Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius būtina išlaikyti ne mažesnį negu 1 m atstumą iki sklypo ribos. Norint sumažinti šį atstumą, būtinas kaimyninio sklypo savininko sutikimas.
Statinio projekto nereikia rengti ir statybos leidimo nereikia gauti, kai yra atliekami būsto paprastojo remonto darbai, nekeičiama pastato išorė ir pastatas nėra kultūros paveldo statinys. Statinio paprastojo remonto statybos rūšiai priskiriami statybos darbai, kai atliekant statybos darbus yra nekeičiamos (nepertvarkomos, nestiprinamos, nesilpninamos, nekeičiamos) statinio laikančiosios konstrukcijos.
Statybos darbai gali būti vykdomi ūkio, rangos, mišriu, statybos valdymo ir kitais įstatymams neprieštaraujančiais būdais.
Kadangi internete yra nemažai klaidinančios informacijos, kad bet kokį 80m2 namą rajone galima statyti be leidimų, labai rekomenduojame visais atvejais pasiskambinti į savo savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrių ir pasiklausti.