Šiame straipsnyje panagrinėsime 1952 metų statybos situaciją Lietuvoje, įskaitant Klaipėdos miesto pavyzdžius ir to meto statybos ypatumus. Atsigręšime į praeitį, kad geriau suprastume to meto iššūkius ir pasiekimus statybų srityje.
Kauno Laisvės alėja 85, pastatytas 1940 m. pradžioje.
Pokario Lietuvos Statybos Ypatumai
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva patyrė didžiulius nuostolius, sugriauta ir sudeginta daugybė pastatų. Reikėjo atstatyti miestus ir kaimus, pasirūpinti būstu gyventojams. 1952 metai buvo vienas iš etapų šiame atstatymo procese.
Statybinės medžiagos ir technologijos
Po antrojo pasaulinio karo gaisrininkų veikla vėl buvo atnaujinta. Pagrindinė statybinė medžiaga buvo medis, nors miškai užėmė tik 16,3 % teritorijos. 1937 metais buvo pastatyta apie 14 000 medinių pastatų ir tik apie 1000 mūrinių bei apie 2000 molinių ar kitų nedegių medžiagų pastatų.
Statybos organizavimas
1940 SSRS okupavus Lietuvą buvo nacionalizuoti bankai ir didžiosios pramonės įmonės. Didelių statybos ir statybinių medžiagų bendrovių Lietuvoje nebuvo, todėl statybos ūkio suvalstybinimas pradėtas tik 1940 rugsėjį. Nacionalizuotas statybos organizacijas perėmė įkurtas Pramoninės statybos trestas. 1941 pradžioje Pramoninės statybos trestą sudarė Centrinė įstaiga ir kontoros - Elektrotechnikos, Santechnikos, keturios Kauno statybos, dvi Vilniaus statybos, dvi Šiaulių statybos, Panevėžio statybos, Skirsnemunės statybos, Statybos mašinų nuomojimo, Tiekimo ir transporto.
Klaipėdos Statybos 1952 Metais
Klaipėda, kaip uostamiestis, turėjo savų specifinių statybos poreikių. Mieste reikėjo atstatyti sugriautus pastatus, statyti naujus gyvenamuosius namus, pramoninius objektus ir infrastruktūrą.
Sklypų paskirstymas
1952-ųjų pabaigoje ir 1953-ųjų pradžioje Klaipėdos valdžia aktyviai dalino sklypus įvairioms įmonėms, kad jos vykdytų gyvenamųjų namų statybas. Buvo perleidžiami sklypai iš vienų rankų į kitas, nes ankstesni valdytojai nesugebėdavo pradėti statybų. 1952-ųjų gruodžio viduryje Vykdomasis komitetas nusprendė paskirti 6000 kv. ploto žemės sklypą Sportininkų g. 8 Laivų remonto įmonei, kad ji čia galėtų statyti trijų aukštų gyvenamuosius namus su parduotuvėmis.
Būsto problemos
1952-ųjų sausio pradžioje priimtas VK sprendimas rodo, jog kai kurie klaipėdiečiai tuo metu gyveno ir nešildomuose butuose. Miesto valdžia tada išdėstė, jog M. Melnikaitės g. (dabar - I. Kanto) 2-ajame name gyvenę Statybos valdybos darbuotojai nemokėjo nuompinigių, čia buvo sugedusi šildymo sistema.
Namas Herkaus Manto g. 51, pastatytas 1953-aisiais.
Komunalinių paslaugų skolos
1952-ųjų balandį VK eilinį kartą bandė spręsti chronišką problemą - vis augusias skolas už butų nuomą ir komunalines paslaugas. Naujame savo sprendime VK konstatavo, kad antrą ketvirtį Miesto gyvenamojo fondo valdyba „visiškai susilpnino“ vadovavimą namų valdyboms, neįvykdė jo balandį duotų nurodymų bei tokios skolos ne tik, kad nesumažėjo, o išaugo 11 tūks. rublių.
Jurbarko Gaisrinės Pastato Istorija
Šis pastatas yra neatsiejamas Jurbarko ugniagesių istorijos dalis, kuri prasidėjo prieš daugiau nei 100 metų - išlikę dokumentų išrašų, vietinių kraštotyrininkų surinkta informacija. Jurbarko ugniagesių draugijos įkūrimo statutas buvo pasirašytas 1898 metų liepos 16 dieną. 1952 metais rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, gaisrinės pastatas buvo perduotas I-ajai namų valdybai.
Pastato ypatumai ir reliktai
Tik įžengus į pastatą tuoj pat supranti, kad čia buvo įsikūrę ugniagesiai. Ant sienų išlikę sukabinti budinčių grafikai, pamainų valandos, žemėlapiai, diplomai. Šiame statinyje yra išlikusių ir kitų įdomių autentiškų reliktų, kurie galėtų tapti ir muziejiniais eksponatais, pirmiausiai iliustruojančiais didžiulę pažangą priešgaisrinėje apsaugoje. Kad ir išlikusi virvė, kuria gaisrinės žarnos buvo užtraukiamos į viršų, bokštelį, tam, kad išsivarvėtų ir išdžiūtų.
Pastato ateitis
Vaikščiojant po šį pastatą neapleidžia mintis, kad jis galėtų tapti unikaliu tarpukario laikų Jurbarko krašto ugniagesių istorijos muziejumi. Išlikusi autentiška vieta - menkai kas pakeista.
Kauno Modernistinės Architektūros Pavyzdys
Namai Laisvės al. 83 ir 85 Kaune, tarpukariu formavę bendrą sklypą (Laisvės al. 47), sudaro vieną subtiliausių Laivės alėjos modernistinių mini kompleksų. Ankstyviausias šio komplekso namas Laisvės al. 83 pastatytas dar 1931 m. (tikėtina, kad projekto autorius arch. Mozė I. Blochas). Laisvės al. 85, galima spėti, iškilo 1940 m. pradžioje (projekto autoriai inž. G. Rozentalis ir arch. I. Trakmanas).
Kauno modernizmo architektūra.
Šis straipsnis apžvelgė 1952 metų statybos situaciją Lietuvoje, įskaitant Klaipėdos miesto pavyzdžius ir Jurbarko gaisrinės pastato istoriją. Tikimės, kad šis žvilgsnis į praeitį padėjo geriau suprasti to meto iššūkius ir pasiekimus statybų srityje.