Lietuvos valstybei atsikuriant, mokytojų labai trūko. Mokytojams paruošti buvo steigiami kursai. Pirmasis aukštesniųjų mokyklų įstatymas paskelbtas 1919.VIII.2O. Visuomenės jėgomis 1919.IX.l9 Kaune įsteigti Aukštieji kursai, kurie veikė du metus.
Šiame straipsnyje apžvelgsime švietimo raidą nepriklausomoje Lietuvoje 1918-1940 metais, apimdami pradinį, aukštesnįjį, specialųjį ugdymą, suaugusiųjų švietimą, knygų leidybą ir periodiką.
Etninė Lietuvos sudėtis tarpukariu
Pradžios mokslas
1919 m. pradžioje veikė apie 900 pradžios mokyklų su apie 1000 mokytojų ir 45000 mokinių. Trūko tinkamų patalpų, mokymo priemonių.
Privalomas mokslas (4 metų) pradėtas vykdyti nuo 1928-l929 m., visuotinai įvestas 193O m. Nuo 1933 m. pradėta steigti 6 metų pradžios mokyklas. l936 m. įstatymu pradinis mokslas prailgintas iki 6 metų, aukštesnysis sutrumpintas iki 7 metų.
Privalomas mokslas 4 metų, likusių 2 metų neprivalomas (jis tiems, kurie norėjo toliau mokytis). Papildomas 2 metų mokslas skirtingas mieste ir kaime. Mieste daugiau laiko skirta skaičiavimui ir rankų darbams, kaime -gamtos ir žemės ūkio dalykams. Kai kurios mokyklos turėjo įveistus sodus, daržus ir bitynus.
Baigus 6 skyrius, be egzaminų buvo priimama į aukštesniąją mokyklą. 1936-1937 m. iš 23O8 pradžios mokyklų buvo 216 šešiamečių. Pradžios mokykloms buvo statomi erdvūs, moderniški ir gerai įrengti namai. Nuo 1932 m. kasmet pastatydavo apie 80 naujų pradžios mokyklų.
Pirmoji mokytojų seminarija pradėjo veikti Kaune (Saulės draugijos) 19l9.XI.15. Vėliau įsteigtos mokytojų seminarijos Panevėžy ir Marijampolėje 1919 m., Šiauliuose 1920 m. Daugiausia seminarijų buvo 1930-31 m.: 6 valstybinės ir 4 privatinės.
Seminariją baigę įgydavo mokytojo teises ir abitūros diplomą. 1936 m. reforma seminarijų skaičių sumažino. 1939-40 m. veikė 5 seminarijos ir 1935 m. įsteigtas Pedagoginis institutas; jis ruošė mokytojus vyresniems pradžios mokyklų skyriams.
Paskutiniais nepriklausomybės metais pradžios mokyklos buvo jau pavyzdingai vedamos. Mokytojai be tiesioginio darbo vadovavo įvairioms organizacijoms ir suaugusių švietimui. Nuošaliame kaime mokytojas buvo neužvaduojama atrama bet kuriam kultūriniam darbui (6).
Kaip augo pradžios mokyklų mokinių ir mokytojų skaičius, rodo ši lentelė:
| Metai | Mokyklų | Mokytojų | Mokinių |
|---|---|---|---|
| 1913 | 875 | 1022 | 51221 |
| 1919 | 1036 | 1232 | 45540 |
| 1923 | 1849 | 2483 | 117466 |
| 1928 | 2401 | 3433 | 124296 |
| 1933 | 2297 | 4822 | 235733 |
| 1938 | 2319 | 5110 | 283773 |
| 1940 | 2743 | 6944 | 341299 |
Šie skaičiai neapima Klaipėdos krašto. Čia lietuvių privatinių mokyklų 1939 m. buvo 53. Į 1940 m. duomenis įeina Vilniaus miestas ir nedidelis Vilniaus krašto ruožas, grąžintas 1939 m.
## Aukštesniosios mokyklosMokyklų reforma 1936 m. visas gimnazijas suvienodino (ligtol buvo klasikinės su lotynų kalba, realinės su sustiprinta matematika, komercinės ir kitokio tipo). Mokslas 7 metų (pradinis ir aukštesnysis -6+7=13 metų). Privaloma lotynų kalba, šiek tiek realinio pobūdžio.
1937-33 m. buvo 31 valstybinė ir 23 privatinės gimnazijos: žydų 14, lietuvių lO, lenkų 5, vokiečių l, rusų l. Progimnazijų buvo 21 valstybinė ir 8 privatinės: žydų 3, lietuvių 2, vokiečių l, latvių l.
Iš viso 89-ose aukštesniosiose mokyklose mokėsi 18828 mokiniai. Mažumų aukštesniąsias mokyklas valstybė išlaikė arba rėmė pašalpa. Jose buvo mokoma lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos. Visi kiti dalykai buvo dėstomi mokinių gimtąja kalba.
Nuo 1925 m. valstybė senus mokyklų pastatus taisė ir statė naujus. Pastatyti nauji gimnazijų rūmai Klaipėdoje, Rokišky, Biržuose, Lazdijuose ir kt.
## Specialios mokyklosĮsteigta žemesnioji technikos mokykla Jurbarke 1919 m.; , aukštesnioji technikos mokykla Vilniuje 1919m.; vėliau Kaune; Dotnuvoje 1919 m. žemės ūkio ir miškų mokykla (nuo 1922 m. technikumas) kultūrtechnikų mokykla Kėdainiuose 1927 m.; miškininkų -Alytuje 1927 m., Fredoje nuo l52O m. veikė sodininkystės ir daržininkystės mokykla.
Gruzdžių dvare (Šiaulių apsk.)1924 m. įsteigta gyvulininkystės ir pienininkystės mokykla, o Belvedery 1928 m. dar atskirai pienininkystės mokykla. Veikė meno mokykla Kaune, muzikos mokyklos Kaune ir Klaipėdoje; komercinės gimnazijos Kaune, Kybartuose, Zarasuose, Pasvaly.
Prekybos ir amatų mokyklos veikė Kaune ,Šiauliuose, Panevėžy ir kitur. Pirmosios amatų mokyklos įsisteigė Kaune 1919-21 m. Maždaug tuo pačiu metu pradėjo veikti kelios privatinės namų ruošos mokyklos mergaitėms. Nuo 1926 m. pradėta steigti valstybinės amatų mokyklos.
## Vaikų darželiai ir suaugusiųjų švietimasIki 7 metų vaikams buvo steigiami darželiai ir aikštelės; suaugusiems -įvairūs kursai ir liaudies universitetai. Daugiausia vaikų darželių išlaikė Lietuvos Vaiko draugija ir šv.Vincento Pauliečio labdaros draugija, steigusi našlaičiams prieglaudas; pirmoji turėjo 116 vaikų darželių (1939m.), antroji -45 (1937m.).
Nekalto Prasidėjimo kongregacijoa seserys (vienuolės) vedė 12 darželių; kitos vienuolės: benediktinės vadė 5 ir širdietės 4 darželius. Kai kur vaikų darželius steigė patys tėvai ir atskiri asmenys, vėliau ir savivaldybės. Daug vaikų darželių nereikėjo, nes vyro uždarbio užteko šeimai išmaitinti, ir motinos galėjo vaikus auginti namie.
Švietimo ministerija priešmokyklinį vaikų mokymą pradėjo tvarkyti 1936 m., tam reikalui buvo išleistas įstatymas. Suaugusiems pradžios mokyklų mokytojai organizavo vakarinius kursus, Jaunimo organizacijos ( pavasarininkai, jaunalietuviai, jaunimiečiai), šauliai ir įvairios švietimo draugijos irgi organizavo suaugusių kursus.
Specialiu ūkininkų švietimu rūpinosi vietos agronomai. Veikė jaunųjų ūkininkų rateliai; 1939 m. jų buvo 1250 su 46OOO narių. Ligi II pasaulinio karo įsteigta per 1OO viešųjų bib1iotekų. Savo atskiras bibliotekas turėjo jaunimo organizacijos, šauliai, jaunųjų ūkininkų rateliai. Pradžios ir aukštesniųjų mokyklų bibliotekų buvo apie 2300.
Liaudies universitetus suaugusiems steigė nuo 1924 m. ideo1oginės organizacijos (pavasarininkai, tautininkai, Šiauliuose kultūrininkai). Darbo Rūmai 1938 Kaune įkūrė liaudies universitetądarbininkams. Liaudies universitetų ir apskritai suaugusiųjų švietimui tvarkyti 1939 m. buvo paruoštas įstatymas, bet nesuspėta jo paskelbti.
Beraščių 1918 m. buvo 44%, 1926 m. -33%, o 1935-40 m. -14% (9).
## Aukštosios mokyklosLietuvos universitetas atidarytas 1922.II.16. Mokslas universitete buvo aukšto lygio. Universitetas ruošė rimtus specialistus, diplomų veltui nedavė, profesoriai ir dėstytojai nebuvo verčiami "pakelti girnas" ir rašyti nevertus trejetus, kaip dabar daroma tarybinėje aukštojoje mokykloje.
Studentų skaičius universitete buvo didelis. Proporcingai imant (pagal gyventojų skaičių) Lietuvos universitete studentų skaičius buvo didesnis, negu Vakarų Europos valstybėse. 1922 m. buvo ll68 studentai, -ės, 1932 m. -4555, 1533 m. -3OO4 (įkurta Pedagoginis institutas, Prekybos institutas, Veterinarijos akademija, todėl sumažėjo universiteto studentų) (3;4).
1939 m. atgavus Vilnių, įkurtas Vilniaus universitetas. Nuo to laiko Lietuvoje veikė du universitetai iki 195O m., kada Kauno universitetas buvo uždarytam. Be universiteto Lietuvoje veikė kitos aukštosios mokyklos: žemės ūkio akademija Dotnuvoje (įkurta 1924 m.), Veterinarijos akademija (1936), Pedagoginis (1935) ir Prekybos (1934) institutai Klaipėdoje, Konservatorija (aukštoji muzikos mokykla) Kaune (1933) ir Aukštieji kūno kultūros kursai (1934) Kaune.
1939 m. kovo mėn. įsteigtas Lituanistikos institutas tyrinėti lietuvių kalbai, istorijai ir kultūrai. Pažangūs moksle studentai gaudavo stipendijas. Mažiausia stipendija buvo 75 litai, didžiausia -1OO lt. Iš šios pinigų sumos studentas galėjo pilnai pragyventi. Veikė privatūs fondai (katalikų, kairiųjų organizacijų), kurie teikdavo neturtingiems studentams pašalpas.
Kad valstybė skyrė didelę reikšmę švietimui ir kultūrinio lygio kėlimui, matyti iš to, kad šiam reikalui išlaidos (1932 m.) sudarė 14,86% visų valstybės išlaidų.
Vytauto Didžiojo universiteto rūmai
## Knygų leidimasNepriklausomybės metu iki 1522 m. per metus buvo išleidžiama l80O-l90 knygų. Knygų leidimas pagyvėjo po 1925 m. 1928 m. jau išleista 763 knygos. 1939 m. išleista apie l2OO knygų.
Per nepriklausomybės laikotarpį l9l9-1939 m. išleista apie 17000knygų,t.y. du kartus daugiau, negu per ilgą laikotarpį nuo l547 m., kai pasirodė pirmoji lietuviško knyga, iki l918 m. Svarbiausias knygų leidimo centras buvo Kaune : kiti centrai - Šiauliuose ir Marijampolėje.
Knygų leidimo reikalams l919 m. Švietimo ministerija įsteigė knygų leidimo komisiją. Knygoms leisti buvo steigiamos leidyklos. Žymiausios jų buvo: "Sakalas" , vyravęs grožinės originalios literatūros leidime; Spaudos fondas, išleidęs daug grožinės originalios ir verstinės literatūros, šv. Kazimiero draugija (verstinė ir originali grožinė lit.); "Dirva", išleidusi daug vadovėlių, jaunimui knygų ir grožinės literatūros veikalų, Kultūros draugija Šiauliuose (mokslo populiarizacijos ir jaunimo lit.): "Žinija" (daug dėmesio skyrė verstinai lit.). Mokslo veikalus leido Kauno universitetas.
Apie l936-4O m, geresnių knygų tiražų vidurkis siekė 2OOO-3OOO egz. Dėl tiražų menkumo leidyklos ekonomiškai nebuvo tvirtos, autoriams honorarai buvo labai maži, todėl net populiariausi rašytojai iš savo kūrybos pragyventi negalėjo.
Iš nedidelių tiražų negalima daryti išvados anie mažą lietuviškos knygos skaitytojų skaičių. Knyga, vieno asmens nupirkta, eidavo iš rankų į rankas. Aptarnavo skaitytojus ir platus bibliotekų tinklas (apie jas minėta skyriuje "Švietimas").
## Periodika1919 m. Lietuvoje buvo tiktai 3 laikraščiai. 1925 m. laikraščių buvo apie 9O, bet jų bendras tiražas tesiekė lOO.OOO egz. Nedideli buvo dienraščių tiražai. Savaitraščių ir žurnalų tiražai kai kada vos šimtais buvo skaičiuojami. Viena iš priežasčių- aukštos kainos, blogas susisiekimas kaime.
Šia taip pat reikia pažymėti, kad tiražas neatspindi skaitytojų skaičiaus: laikraštį prenumeruodavo vienas, o skaitydavo visas kaimas. Vėliau antrame nepriklausomybės dešimtmetyje laikraščių bei žurnalu skaičius ir jų tiražai žymiai padidėjo.
Periodinę spaudų leido daugiausia atskiros partijos, ideologinės grupės, organizacijos bei žinybos. Gausiausia buvo katalikų spauda: dienraštis XX Amžius, savaitraščiai "Ūkininkas" , "Mūsų laikraštis"; moksleiviams "Ateitis", kaimo jaunimui "Pavasaris" , "Moteris" ir daug kitų. Tautininkų buvo dienraštis "Lietuvos Aidas", "Vairas", "Jaunoji Karta", "Mūsų Rytojus" ir kt.
Laisvamanių, liaudininkų ir socialdemokratų buvo leidžiamas dienraštis "Lietuvos Žinios", "Kultūra" , "Lietuvos Ūkininkas","Socialdemokratas" , ateistinė "Laisvoji mintis" ir kt. Ėjo atskirų mokslo ir kultūros sričių spauda: "Mūsų Žinynas", "Teisė", "Technika", "Policija" ir kiti; sporto, satyros ir jumoro leidiniai (3).
Be to, buvo leidžiama įvairių krypčių periodinė spauda lenkų, rusų, žydų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Laikraščiai pasiekė didelių tiražų. "Mūsų Rytojus" dėl savo gero turinio ir pigumo buvo pasiskųs lOO.OOO tiražą (l930m.). "Ūkininko Patarėjas" iki l93O m. buvo pasiekęs 9O.OOO tiražą. Kelių dešimčių tūkstančių tiražus turėjo "Mūsų kraštas", "Mūsų Laikraštis", "Lietuvos ūkininkas".
1937 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 157 periodiniai leidiniai,iš jų 19 dienraščių, 38 savaitraščiai ir l00 mėnesiniai bei kitokio periodo. Jų bendras tiražas siekė 830.000. Taigi vienas egz. teko 3 gyventojams.
Laikraščiai iš Eltos gaudavo naujausią informaciją apie pasaulinius įvykius, kuri dar buvo papildoma jų specialių korespondentų (dienraščiai turėjo nemaža užsienio korespondentų). Laikraščiai ir žurnalai, išskyrus valdžios leidžiamus, turėjo išsilaikyti iš savo skaitytojų. Tiems, kurie užpildė periodikos skiltis, niekas honorarų nemokėjo. Atlyginami buvo tik svarbesnieji darbuotojai (redaktoriai, skyrių vedėjai).
Yra sakoms, kad pirmąjį tautos kultūros etapą žymi Šventojo Rašto išleidimas savo kalba, o antrąjį -savosios enciklopedijos leidimas. Pilną šv.Rašto (6 tomai) vertimą užbaigė arkivyskupas J.Skvireckas 1937 m. Lietuviškoji enciklopedija pradėta leisti l93l m. Iki l94O m. išleista 5 t.(5-tas t. išleistas karo metu).
Užsimotas darbas liko nebaigtas. Enciklopedija užbaigta leistiJAV. Viso išleista 36 t. (pradėta l953 m., baigta l969 m.). "Nepriklausomybė sukūrė sąlygas nuolatiniam kultūrinio lietuvių visuomenės lygio augimui. Švietimo plitimas valstiečių ir darbininkų masėse padarė tai, kad valstietis arba darbininkas labiau buvo ištroškęs knygos, negu net inteligentas.
Rašytojams pasipildydavo nauji skaitytojų sluoksniai. Spauda ir radijas buvo galingos kultūros platinimo ir masių žinių alkio patenkinimo priemonės. Kultūra tapo masinė" (9).