Į medelyną vis dažniau užsuka ne tik sodininkai, bet ir jaunos šeimos, kurios su savo vaikais nusprendžia įsirengti nedidelį sodelį kieme. Praleidžiant vis daugiau laiko namie, didžiausiu malonumu tampa ne tik poilsis terasoje, bet ir galimybė nusiskinti savo užsiaugintą derlių.
Vaikams tai ne ką mažiau įdomi pramoga, nes jų išsirinktas, pasodintas ir prižiūrėtas vaismedis užaugina ekologišką vaisių, kurį norisi pačiam nusiskinti ir suvalgyti. Tai tampa svarbu, nes suaugusio žmogaus organizmui per metus yra rekomenduojama suvalgyti iki 100 kg vaisių ir uogų, kad visi organizmo poreikiai būtų patenkinti.
Pagrindinis klientų klausimas būna: „Kiek ir kokių vaismedžių/vaiskrūmių auginti šeimos sode“.
Ką auginti?
Ne veltui sakoma, kiek žmonių, tiek skirtingų skonių. Rekomenduojame atkeipti dėmesį į tai, ką mėgstate pirkti parduotuvėje: braškes, šilauoges, avietes, obuolius, kriaušes, slyvas, o gal labiau krypstate prie egzotikos - persikų, nektarinų, abrikosų? Dar geriau, jei pirkdami atkreipiate dėmesį ir į veisles, tada reikės tik apsilankyti medelyne su sąrašu ir įsigyti medelių.
Taip pat, prieš pirkdami sodinukus pasidomėkite, kokių augimo sąlygų jiems reikia. Jei pas jus užmirkstanti dirva, tai reikės atsisakyti vyšnių arba susitvarkyti drenažo sistemą. Arba dar vienas galimas būdas - sodinimas į kalveles.
Jei pas jus rūgštus dirvožemis, tai reikės kalkinti arba galėsite auginti tik šilauoges ir kitus rūgščiamėgius augalus (rododendrus, spanguoles). Jei pas jus vėjuota, tai nerekomenduojama auginti egzotinių vaismedžių (persikų, abrikosų, nektarinų) arba tada reikės įrengti vėjo barjerus, uždangas.
Kiek vaismedžių pakaktų 4 asmenų šeimai?
Pasakyti tikslų skaičių yra sunku, nes tai priklauso ne tik nuo jūsų poreikių, bet ir nuo sklypo dydžio.
Lietuviškame sode labai populiaru auginti obelis, kriaušes, slyvas, trešnes, vyšnias, abrikosus, serbentus, agrastus, avietes, šilauoges. Kas turi daugiau vietos, tai išbando ir retesnius augalus: šilkmedžius, aktinidijas, medlievas, šermukšnius, gervuoges, abrikosus, persikus, nektarinus.
Kiekvienas vaismedis ar vaiskrūmis turi įvairovę veislių, kurios skiriasi ne tik skoniu, spalva bet ir derėjimo laiku, augumu ar net atsparumu ligoms.
Kai žinote, ką jūsų šeima mėgsta ir kokiems vaismedžiams ar vaiskrūmiams palanku augti jūsų sklype, tai iš patirties galime pasakyti, kiek sodinukų gali prireikti 4 asmenų šeimai. Jei neturite laiko skirti paieškoms, tai medelyno konsultantai visada pasiruošę padėti ir patarti.
Obelys
Turbūt nėra tokios lietuviškos sodybos, kurios sode nebūtų bent vienos obels. Tos obelys dažniausiai būna didelės, plačiais vainikais, su daug smulkių obuolių. Dabartiniuose soduose galime sutikti ne tik vidutinio augumo ar nykštukinių obelų, bet ir koloninių. Pasirinkimą dažniausiai lemia sklypo dydis ir norimo derliaus kiekis.
Iš patirties galime pasakyti, kad šeimai tikrai užtenka vidutinio augumo 4 obelų (1 vasarinė, 2 rudeninės, 1 žieminė). Iš tokio kiekio obelų sodinukų, jau po kelerių metų turėsite ne tik vasariniam ar rudeniniam pavalgymui obuolių, bet ir laikymui per žiemą.
Jei turite nedaug vietos, bet vis tiek norisi turėti skirtingo derėjimo laiko ir skonio obuolių, tai vietoj tvoros galite pasidaryti koloninių obelų gyvatvorę, kuri ne tik atliks privatumo funkciją, bet duos ir derliaus. Jei pas jus jau yra tvora, tai galite auginti šeimos medžius, kuriuose yra įskiepytos kelios obelų veislės ir jūs nuo vienos obels galėsite skinti ne tik skirtingų spalvų obuolius, bet ir skirtingo ankstyvumo.
Na, o jei neturite vietos vaismedžiui sklype, bet turite terasą, tai būkite modernūs ir tą pačią koloninę obelį pasisodinkite vazone. Tokia obelis džiugins ne tik žalumą, bet ir gražiais žiedais, o vėliau ir spalvotais obuoliukais.
Kaip GENĖTI obelis, kad kitais metais gautumėte gausų derlių #obelys #obelis #obeliųmedžiai
Kriaušės
Jau nuo senovės žinoma, kad kriaušės yra natūralus energijos šaltinis. Ar nebūtų smagu rytą pradėti ne nuo puodelio kavos, o išėjus ankstų rytą į savo terasą ar sodelį nusiskinti saldžią kriaušę?
Šeimai pakaktų ir dviejų sodinukų. Geriausia auginti vieną rudeninę kriaušę ir vieną žieminę, kad derlius džiugintų ne tik rudenį, bet ir žiemą.
Kriaušių, kaip ir obelų, vaismedžių formų yra įvairiausių: vidutinio augumo, koloninės (siauralajos), vidutinio augumo, nykštukinė. Vis dažniau kriaušės sodinamos gėlynuose, nes kabantys vaisiai sukuria dekoratyvumo.
Slyvos
Nors ne visi mėgsta slyvas, bet jų nauda organizmui labai didelė: daug maisto medžiagų, skaidulų, antioksidantų, vitaminų. Galima susidžiovinti ir tai bus puikus būdas jas valgyti net žiemos sezonu.
Siūlome pasidomėti, ar jūsų išsirinkta slyva kryžmadulkė ar savidulkė. Jei savidulkė, vadinasi jums užtektų ir vieno sodinuko. Jei išsirinkote kryžmadulkę, tai imkite iškarto dvi. Antras sodinukas gali būti ir kitos veislės, svarbu, kad jų žydėjimo laikas sutaptų ir įvyktų apsidulkinimas.
Joms reikėtų parinkti saulėtą ir mažiau vėjuotą vietą. Pasodinus sodinuką, jau po 2-3 metų ragausite pirmąjį derlių.
Vyšnios ir trešnės
Svajojate pamatyti sahurų alėją, bet keliavimas tapo komplikuotas? Kodėl nepasisodinus pas save sklype vyšnių ar trešnių ir jau balandžio mėnesį džiaugtis žiedų jūra savo sode? Jei norite ne tik žiedų, bet ir derliaus, kurio pakaktų visai šeimai, tai rekomenduojame auginti bent 4 vyšnias ir 2 trešnes.
Jei neturite tiek vietos, o norisi abiejų, tai galite išbandyti vyšnios-trešnės hibridą, kuris turės stambius vaisius su saldžiarūgščiu skoniu.
Vyšnioms ir trešnėms svarbu, kad dirvožemis būtų laidus ir pūrus. Jei norite žaismingumo savo sode arba ant terasos, tai pasodinkite koloninės arba nykštukinės formos vaismedžius, kurių derlių bus lengva pasiekti.
Serbentai ir agrastai
Galbūt jums atrodo, kad serbentus ar agrastus nebemadinga auginti naujuose soduose, bet jų populiarumas tik didėja. Šiais laikais pradedama vis labiau vertinti vertingas uogas, o serbentai ir agrastai turi daug vitamino C.
Šiuo metu medelynas gali pasiūlyti ir stiebinių serbentų ar agrastų, kurie ne tik atrodys dekoratyviai, bet ir nuo jų skinti uogas (ypač vaikams) bus patogu (nereikia lenktis) ir smagu. Juos mėgstama auginti vazonuose (užtenka ir 10 litrų dydžio) ant terasų.
Na, o jei galvojate kaip atskirti vaikų zoną, tai iš agrastų ar serbentų krūmų suformuota gyvatvorė - puikus pasirinkimas.
Serbentai būna juodieji, raudonieji, baltieji, auksuotieji. Viskas priklauso nuo to, kas jums labiau patinka. Jei mėgstate saldesnes uogas, tai rinkitės daugiau juodųjų serbentų (4 krūmus) ir pabandymui po vieną raudonųjų ir baltųjų serbentų krūmą, kurių uogos turi daugiau rūgštumo. Agrastai yra saldesni, dažnai labiau mėgstami vaikų, tad jų užtenka ir 2 krūmų šeimai. Jei mėgstate gaminti desertus arba norite turėti žiemai uogų, tai galite pasisodinti ir daugiau sodinukų ar net formuoti iš jų gyvatvores.
Serbentai ar agrastai gali augti ir pusiau šešėlyje, yra atsparūs šalčiams. Juos pasodinus, derliaus galima sulaukti net tais pačiais metais.
Šilauogės
Vis dar labai populiaru net pačiame mažiausiame sklypelyje auginti šilauoges. Tai natūralu, nes uogos saldžios, jas labai mėgsta vaikai, o šilauogės priežiūra gan paprasta. Jei norite tik vasarą paskanauti šviežių uogų, tai jums užteks ir 4 krūmų, nes vienas suaugęs krūmas subrandina per sezoną 2-4 kg uogų. Pirkdami atkreipkite dėmesį, kokio amžiaus krūmelis, nes nuo to priklausys, kada sulauksite pirmojo derliaus.
Jei nuspręsite auginti šilauoges, tai nepagailėkite ir investuokite ne tik į kokybiškus sodinukus, bet ir į rūgščią durpę. Prieš sodinant išsikaskite 1 m skersmens ir 50 cm gylio duobę ir į ją priberkite rūgščių durpių ir tik tada sodinkite šilauogę. Jei pas jus užmirkstanti dirva, tai sodinkite į ant grunto supiltą rūgščių durpių kalvelę. Na, o jei sklype nėra vietos, o norisi bent kelių šviežių uogų iš savo kiemo, tai auginkite vazonuose, tik juos apšiltinkite ir pripildykite rūgščia durpe.
Priežiūra tokia, kad kiekvieną pavasarį reikės išgenėti senus ūglius, o sezonu metu gausiai palaistyti ir mulčiuoti.
Avietės ir gervuogės
Ar ir jūsų vaikai nepraeina parduotuvėje pro aviečių uogas? Jei taip, pabandykite ekologiškai jų užsiauginti savo kieme. Šeimai rekomenduojama pradėti nuo 20 aviečių sodinukų. Aviečių uogose yra gausu vitaminų A, B, C ir geležies, magnio, kalcio, cinko, kalio. Aviečių lapus galite skinti ir džiovintis arbatoms. Aviečių būna ne tik tradicinės spalvos ar formos, bet jų būna ir geltonų bei pailgos formos.
Gervuogės savo naudingomis savybėmis mažai nusileidžia avietėms. Kaip ir avietės jos mėgsta derlingas ir nudrenuotas dirvas, uogoms subręsti reikės saulės. Priežiūra gervuogių ir aviečių panaši kaip ir kitų vaiskrūmių: mulčiavimas, krūmų genėjimas, tręšimas.
Egzotiniai vaismedžiai
Egzotiniais vaismedžiais mes linkę laikyti persikus, nektarinus, abrikosus. Tačiau dažnai sumaišoma ir prie šios grupės priskiriami retesni lietuviškų sodų augalai: sausmedis, aktinidijos, citrinvyžiai, medlievos. Šie augalai puikiai auga pas mus ir duoda skanų derlių. Aktinidjos mėgstamos kuriant romantiškas pergoles, medlievų gyvatvorė tampa alternatyva tujų gyvatvorėms, sausmedis labai gražiai papuošia gėlynus, o citrinvytis stebina savo ryškiai raudonomis uogomis, iš kurių gaunasi skani uogienė.
Kalbant apie tikruosius egzotinius augalus, tai medelyne galima pasirinkti ne tik pagal norimo vaisiaus formą, bet ir pagal vainiko formą bei augumą (nykštukinis, koloninis, vidutinio augumo). Šie vaismedžiai stebins jus ne tik derliumi, bet ir jų lapų forma, kuri dažnai sumaišoma su palmės lapais.
Jei nedrįstate pasisodinti vidutinio augumo persiko, tai galite pradėti nuo nykštukinių arba koloninių auginimo vazonuose ant terasos. Tik prieš pirkdami vaismedį atkreipkite dėmesį ar augalus savidulkis, nes jei ne, tada reikės pirkti bent du vaismedžius, kad sulauktumėte derliaus.
Egzotinių vaismedžių priežiūra šiek tiek skiriasi nuo mūsų tradicinių augalų, nes jie nėra pratę prie šalčių, tad sodinkite į saulėta vietą, kuri būtų apsaugota nuo vėjų. Žiemos metu gali tekti apdengti.
Ar mažame sklype įmanoma tiek visko sutalpinti?
Mūsų pateiktos rekomendacijos tinka, kai turite bent 6 arus žemės, kurią paskirsite sodui. Jei turite mažiau, o poreikis yra, tai visada galite pasirinkti siaura laja (koloninius) augalus ir juos sodinti vieną šalia kito, taip formuojant gyvatvores ir sutaupant vietos.
Jei esate suplanavę, jog norite ne tik vaismedžių, bet ir gėlynų, tai juose galite įkomponuoti ir vaismedžius, tik rinkitės siaura laja, kad kuo daugiau saulės patektų po medeliu augančioms gėlėms.
Rudens darbai sode: genėjimas
Ilgas ir šiltas ruduo sodybose leidžia padaryti ir tuos darbus, kuriuos paprastai atidėdavome pavasariui. Vienas tokių - sodo augalų genėjimas. Daugeliui vis dar kyla klausimų, kada geriausia atlikti genėjimo darbus, kaip kovoti su vaismedžius okupuojančiais vilkūgliais ir genėti jaunus bei senus medžius.
Trijų kartų gali būti mažai
Specialistai pataria vaismedžius genėti mažiausiai 3 kartus per metus. Anksčiau žiemą vaismedžius buvo patariama genėti po didžiųjų šalčių bangos, kuri paprastai būdavo sausio ar vasario mėnesiais. Pastarosiomis žiemomis šalčiai neužgriuvo, bet negali žinoti, ką gamta iškrės šiemet. Nugenėtiems vaismedžiams pavojų kelia didesni kaip 10 laipsnių šalčiai, nes džiovina žaizdas. Dėl tokio šalčių poveikio medeliai, ypač turintys didesnių pažeidimų, gali pašalti ir žūti.
Prieš darbus sode reikėtų pasidomėti orų prognozėmis mėnesiui į priekį ir, jei tikrai nenumatoma atšalimo, pirmiausia genėti jaunas obelis ir kriaušes. Tai galima pradėti daryti vasario pabaigoje ar kovo pradžioje. Pabaigus genėti obelis ir kriaušes, pereinama prie kaulavaisių medelių. Jiems tinkamiausias laikas genėti - balandžio pabaiga, kai orai šiltesni ir mažesnis pavojus per padarytas žaizdas į augalus patekti grybinių ligų užkratui. Kovą pradėtus genėjimo darbus reikėtų baigti augalų žydėjimo pabaigoje.
Pavasario genėjimas laikomas pagrindiniu. Antrą kartą genėti vaismedžius reikėtų tada, kai intensyviai auga šakos ir nelemtieji vilkūgliai, tai yra birželio pradžioje ir antroje pusėje. Trečias genėjimas yra rugpjūčio mėnesį. Tuo metu dar kartą išgenimi obelų ir kriaušių vainikai, kuriuose vis dar būna daug vilkūglių. Šis genėjimas svarbus, nes jį atliekant atveriama šviesa nokstantiems vaisiams.
Genėti vaismedžius galima ir dabar. Jis nesėdi be darbo, dar ir lapkritį sode geni vilkūglius, kitas smulkias šakeles. Rudeninis obelų genėjimas - svarbi agrotechninė procedūra, kai pašalinami sergantys ir nereikalingi ūgliai ir taip sodas paruošiamas artėjančiai žiemai. Vis dėlto didįjį genėjimą, kai šalinamos stambios šakos, sodininkas pataria nukelti vėlesniam laikui.
Jis medelius geni ištisus metus nedarydamas pertraukų. „Jeigu mes gyventume piečiau, kur nebūtų šaltojo periodo, vaismedžius tektų genėti ištisai, pavyzdžiui, taip daro anglai, nes jiems tai daryti leidžia meteorologinės sąlygos“.
Genėjimo tikslai
Tinkama vaismedžių priežiūra yra maksimalaus vaisių derlingumo garantas, o laikantis genėjimo rekomendacijų sodo derlių galima padidinti net 2-5 kartus.
Atsižvelgiant į obelų amžių ir būklę rudenį, taip pat ir žiemą, gali būti atliekamas sanitarinis, atjauninamasis ir formuojamasis genėjimas. Sanitarinio genėjimo užduotis - pašalinti sausas, ligotas, kenkėjų pažeistas šakas. Tai padarius, sveiki ūgliai gauna daugiau maistinių medžiagų ir saulės spindulių, sumažėja ligų rizika. Atjauninamuoju genėjimu pašalinami negyvi ir paskatinami augti derantys ūgliai. Toks genėjimas prailgina obelų aktyvaus augimo ir vystymosi laikotarpį.
Vainiko formavimo darbai leidžia išretinti šakų tankumynus, pašalinti susikertančias, netinkamai augančias šakas, atverti šviesos ir oro prieigą prie nokstančių vaisių.
Vaismedžių neužleiskite, bet genėkite kiekvienais metais, jei reikia - ir po kelis kartus. Tik tada medžiai patirs mažiau streso, be to, nuolat prižiūrimas sodas ir jums patiems kels mažiau rūpesčių.
Kitos sodo priežiūros taisyklės
Pavasarį, atšilus orams, žmonės traukia į sodus, daržus ir sodybas. Planuojame ką atnaujinsime sode, sodinsime darže ir gėlyne.
Aplinka prie namo bus graži ir jauki, jeigu žydės gėlės, vešės vaiskrūmiai, vaismedžiai, augs daržovės. Tai gali būti ir poilsio vieta, į kurią smagu užsukti ir atitrūkti nuo kitų darbų ir rūpesčių.
Tikra atgaiva užsukti į pavasarį žydintį , o rudenį vaisius duodantį sodą, pasivaikščioti tvarkingomis žaliuojančiomis vejomis, pasigrožėti namų aplinką puošiančiais gėlių žiedais.
Dirbant sode, darže ir gėlyne svarbu rankose turėti protingą ir patikimą pagalbininką.
5 rudens klaidos, kurių reikia vengti
- Pamirštama veja. Labai svarbu per žiemą ant vejos nepalikti nukritusių medžių lapų, nes jie sušutins veją ir pavasarį ši atrodys blogai. Dėl šios priežasties, paskutinį vejos pjovimą reikėtų atlikti lapkričio viduryje. Tuomet su žoliapjove ne tik nupjaunama žolė, bet ir surenkami nukritę lapai.
- Paliekamas mulčio sluoksnis. Palikus storą nupjautos žolės sluoksnį aplink medžius, jame gali apsigyventi pelės, kurios gali pradėti graužti jūsų vaismedžius ir vaiskrūmius.
- Noras greitai sustiprinti augalus. Trąšas rudenį naudoti galima, tačiau reikia žinoti, kokias. Rugsėjį galima rinktis kalio ar fosforo turinčias trąšas, bet jokiu būdu ne azotines.
- Nustojama laistyti. Rudens sezonu augalai ruošiasi žiemojimui, tad maisto medžiagas iš lapų transportuoja į šaknis, o šiam procesui vykdyti reikalingas vanduo. Dėl šios priežasties, būtina stebėti, ar augalams pakanka drėgmės.
- Žaliosios atliekos be vietos. Geriausia praktika, kai visos žaliosios atliekos yra kompostuojamos ir vėliau panaudojamos.
Žaliųjų atliekų mesti į buitinių ar pakuočių atliekų konteinerius negalima. Pasak D. Lubės, tiek nenorintys ar neturintys galimybės kompostuoti, tiek savo kompostines jau perpildę asmenys aplinkos tvarkymo darbų metu susikaupusias žaliąsias atliekas gali patys pristatyti į biologiškai skaidžių atliekų surinkimo aikšteles arba jas kaupti didmaišiuose.
Trąšos: universalios ar specialios?
Net ir mažiausiai lepiems sodo bei daržo augalams būtinos specialios sąlygos. Rododendrai, šilauogės ir hortenzijos mėgsta rūgščią dirvą, todėl prieš juos sodinant reikia kruopščiai paruošti vietą bei naudoti specialų substratą ar dirvą rūgštinančias ir augalą maitinančias trąšas.
Kiekvienas augalas turi skirtingą poreikį tam tikroms maisto medžiagoms, todėl verčiau šilauogių krūmus tręškite trąšomis su dirvos rūgštintojais.
Nepaisant to, universalios trąšos yra puikus pasirinkimas nepatyrusiems daržininkams, kurie dar nėra sukaupę didelio augalų priežiūros žinių bagažo. Visgi, naudojant universalias trąšas, reikia akylai vadovautis griežtomis naudojimo rekomendacijomis.
Kiekvienam augalui reikia skirtingo kiekio maisto medžiagų, todėl universalių trąšų matavimas iš akies ir augalų pertręšimas gali atnešti daugiau žalos negu naudos. Universalios trąšos maitina ir stiprina augalus, padeda jiems atsistatyti po nualinimo bei didina augalo atsparumą neigiamiems aplinkos veiksniams ar ligoms. Be to, trąšų naudojimas padeda pagerinti augalo vedamų vaisių kokybę.
Skirtingi trąšų pavidalai - kuris geriausias?
Renkantis geriausiai jūsų auginamoms gėrybėms tinkančias trąšas, svarbu atkreipti dėmesį ir į jų pavidalą. Kaip pasakoja daržininkė, skystas trąšas augalai įsisavina greičiau, todėl ji mėgsta šias trąšas naudoti papildomam tręšimui arba tuomet, kai siekia greitesnio rezultato.
Pagrindiniam daržo augalų tręšimui naudoju granulių pavidalo trąšas. Trąšų granulės ar lazdelės turi ilgalaikį maitinamąjį poveikį, kadangi jos tirpsta ir palaipsniui praturtina augalą maistinėmis medžiagomis. Šį tręšimo metodą patariu naudoti ir kambarinių augalų mylėtojams, mat tai yra vienas patogiausių ir mažiausiai priežiūros reikalaujančių augalų tręšimo sprendimų.
Kompostuoti ir tręšti ar išmesti?
Augalams tręšti gali būti naudojami ir augalinės ar gyvūninės kilmės junginiai. Organinėmis trąšomis laikomas ir kompostas, kuris pasižymi dviguba nauda.
Kompostuodami prisidedame prie švaresnės ir gražesnės aplinkos, mažiau atliekų patenka į sąvartynus. Tuo pačiu būdu mes paverčiame atliekas ir naudingu produktu - trąšomis. Kompostas tarp daržininkų yra vadinamas juoduoju auksu, mat puikiai užtikrina dirvos trąšumą, purumą ir padeda atkurti jos maistinių medžiagų struktūrą, tik čia būtina žinoti porą pagrindinių taisyklių.
Pirmiausia, nekompostuokite sergančių ar cheminėmis medžiagomis apdorotų augalų, mėsos, žuvies ir pieno produktų. Antra, kompostuojamas atliekas kas keletą savaičių permaišykite, kad kompostas prisisotintų deguonies, bei neleiskite jam išdžiūti, reguliariai sudrėkinkite vandeniu. Taip pat galite naudoti ir mineralinį kompostą, kuris pagreitina atliekų irimą ir praturtina mišinį reikiamomis medžiagomis.
Apibendrinant, norint sėkmingai įsirengti ir prižiūrėti sodą, reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių: nuo tinkamų augalų pasirinkimo, atsižvelgiant į dirvožemio sąlygas ir asmeninius poreikius, iki reguliaraus genėjimo, tręšimo ir kitų priežiūros darbų. Taikant šias rekomendacijas, galima sukurti gražią ir produktyvią aplinką, kuri džiugins visą šeimą.