Ką daryti su šalčiu ir sodu vasario 7 dieną

Žiemos pabaiga daugeliui tampa tikru išbandymu, o šalčiai pridarė rūpesčių kai kuriems gyventojams palikdami juos be vandens.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (Meteo.lt) praneša, kad artimiausiomis dienomis kritulių sulaukti neturėtume, tačiau bus šalta. Štai antradienio naktį vietomis gali šalti ir iki -26 laipsnių. Pirmadienį sniego tikimybė maža. Vėjas šiaurės rytų, rytų, 5-10 m/s. Aukščiausia temperatūra 6-11 laipsnių šalčio.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apsaugoti savo namus ir sodą nuo šalčio ir ką daryti, jei vis dėlto susidūrėte su problemomis.

Kaip apsaugoti namus nuo šalčio

Termometrams rodant minusinę temperatūrą, daugelis namų savininkų susiduria su nemalonia staigmena - atsukus čiaupą, vanduo nebėga. Jei vamzdis trūks, per valandą į namus gali išsilieti šimtai litrų vandens, o nuostoliai sieks tūkstančius eurų.

Štai keletas patarimų, kaip apsaugoti namus nuo užšalimo:

• Apsaugokite vamzdynus. Jei turite vandentiekio vamzdžių nešildomose patalpose (rūsiuose, garažuose) ar arti išorinių sienų, per didžiausius šalčius palikite duris į šias patalpas praviras.
• Langų sandarumas. Dienos metu, net ir šviečiant saulei, didžiausius šilumos nuostolius patiriame per stiklą.
• „Smūginis“ vėdinimas. Per šalčius žmonės bijo vėdinti kambarius, todėl ant langų kaupiasi kondensatas, atsiranda pelėsio rizika. Klaida - palikti langą mikro ventiliacijos padėtyje ilgam. Per speigą vėdinkite „smūginiu“ būdu: plačiai atverkite langus ir duris 3-5 minutėms (padarykite skersvėjį) ir vėl uždarykite.
• Atidarykite spinteles. Jei vamzdžiai yra spintelėse po kriaukle (ypač virtuvėje), palikite dureles atviras.
• Palikite kapsintį čiaupą. Ekstremalaus šalčio metu (kaip dabar) palikite patį tolimiausią čiaupą šiek tiek atsuktą, kad vanduo lašėtų. Judantis vanduo užšąla daug sunkiau nei stovintis.

Jei vis dėlto užšalo vamzdis, štai ką galite daryti:

1. Paruoškite sistemą. Atsukite čiaupą, kurio vamzdis užšalo. Palikite jį atvirą viso proceso metu.
2. Naudokite feną (saugiausias būdas). Vienas geriausių ir prieinamiausių įrankių - paprastas plaukų džiovintuvas. Svarbu: Pradėkite šildyti nuo čiaupo pusės ir lėtai judėkite link užšalusios vietos (arba link sienos).
3. Jei vamzdis sienoje. Jei įtariate, kad užšalimas įvyko sienoje ar lubose, atšildymas bus sudėtingesnis. Padidinkite šildymą namuose visu pajėgumu.

Jei pastebėjote įtrūkimą - jokiu būdu nepradėkite atšildymo. Pirmiausia, užsukite pagrindinį namo vandens vožtuvą ir kvieskite meistrus.

Svarbu: Tai viena dažniausių gaisrų priežasčių žiemą.

Akivaizdžiausias ženklas - iš čiaupo vanduo arba visiškai nebėga, arba tik kapsi. Apžiūrėkite atvirus vamzdžius - užšalusi vieta dažnai būna pasidengusi šerkšnu arba apledijusi.

Kai vamzdžiai atšils, atsipalaiduoti dar anksti - žiema tęsiasi.

Taip pat svarbu pasirūpinti ir kiemo danga: prieš speigą pasistenkite, kad takeliai ir įvažiavimai būtų kuo sausesni - nuvalykite sniego likučius ar balos sankaupas. Jei turite galimybę, venkite barstyti takelius druskos mišiniais, kurie, esant dideliems šalčiams ir vėliau atšylant, itin skatina betono ir plytelių irimą.

Kaip apsaugoti sodą nuo šalčio

Nestabilumą sodininkystės versle dažniausiai lemia sodų pramečiavimas dėl nepalankios oro temperatūros žiemos-pavasario laikotarpiu.

Šalčiausios naktys bus nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, kai temperatūra kai kur gali kristi net iki 15-23 laipsnių šalčio.

Šalčiai ypač kenkia medelynams ir jauniems sodams.

Štai keletas patarimų, kaip apsaugoti sodą nuo šalčio:

• Sniego danga. Kadangi vaismedžių šaknys žymiai jautresnės pašalimui negu vaismedžių mediena ar žiediniai pumpurai giliojo ramybės periodo metu, labai svarbu, ar šalčių metu yra sniego danga ir kokio ji storio. Sniego danga apsaugojo nuo šalčio ir braškes.
• Poskiepio atsparumas. Sodų ilgaamžiškumą lemia poskiepio ir įskiepio atsparumas. Jeigu neatsparaus poskiepio virš žemės yra 5-20 cm, šaltą besniegę žiemą jis gali nušalti.
• Dėmesio turintiems šilumos siurblius. Oro temperatūrai krentant žemiau -15°C ar -20°C, šilumos siurblių (oras-vanduo, oras-oras) efektyvumas sumažėja. Per didžiuosius šalčius nerekomenduojama nakčiai mažinti temperatūros namuose (vadinamasis naktinis režimas). Atšalus namams, siurbliui ryte reikės dirbti maksimaliu pajėgumu, kad atstatytų šilumą, o tai per speigą naudos itin daug elektros ir vargins kompresorių.

Taip pat svarbu atsižvelgti į veislės atsparumą šalčiui. Ekspediciniai tyrimai parodė, kad įvairių veislių sodo augalai po 2006-2007 m. žiemos šalčių buvo pažeisti skirtingai. Stipriausiai obelys buvo pažeistos Šiaurės ir Šiaurės rytų pozoniuose. Kituose pozoniuose oro temperatūra žiemą buvo aukštesnė ir obelys pašalo mažiau ar visai nepašalo.

Sodams kenkia ne tik žiemos šalčiai, bet ir pavasario šalnos. Paprastai daugiausia žalos šalnos padaro šalies pietryčiuose ir šiaurės rytuose, mažiausiai - pajūryje. Didžiausios šalnos būna žemumose, kur vyrauja durpiniai ar smėlio dirvožemiai.

Žiedyno pakraščiuose esantys žiedai būna prasčiau išsivystę, menkaverčiai ir po žydėjimo greitai nukrenta. Atlikus obelų žydėjimo analizę, galima teigti, kad šalnų metu, ypač anksti žydinčių veislių, pirmieji geriausi, bet anksčiausiai pražydę žiedai nušalo. Per šalnas nepažeisti liko vėlai žydinčių veislių žiedai, kurie buvo žaliojo žiedyno tarpsnio ir galėjo nušalti tik temperatūrai nukritus iki -7,9 °C šalčio.

Braškės nuo šalnų nukentėjo labai nevienodai. Visai nenukentėjo vidutinio vėlyvumo, vėlyvųjų ir labai vėlyvų veislių braškės - jos pradėjo žydėti praėjus šalnų periodui. Daugiausia nukentėjo labai ankstyvų veislių braškės, auginamos lengvose sausose dirvose ir pietiniuose ar rytiniuose šlaituose bei lomose.

Bendrojo pagalbos centro (BPC) informacija

BPC duomenimis, pernai identifikuoti 6 pranešėjai, daugiausiai kartų skambinę pagalbos centrui be jokio svarbaus tikslo. „6 aktyviausi skambintojai, kurie skambina be tikslo, norėdami pasišnekėti, sutrukdyti bendrajam pagalbos centrui darbą, per 2025 m. sugeneravo beveik 21 tūkst. skambučių“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Šinkūnas.

Pasak L. Šinkūno, šie skambintojai yra psichinę negalią turintys asmenys, taip pat nubausti asmenys. „Tie skambučiai kartais būna įžeidžiantys, kartais šiaip pasikartojantys, skambina be tikslo. Turime užlaikymo sistemą, kur tokie žmonės papuola į tam tikrą filtrą tam tikram laiko tarpui (…). Bet jie yra ant tiek kantrūs, kad sugeba sulaukti ir 5, ir 10 minučių ir vis tiek prisiskambinti bei tą skambutį generuoti“, - kalbėjo centro vadovas.

„Tie skambučiai yra labai įvairūs. Priklauso nuo savaitės dienų, mėnulio fazių. Ir kaip mes sakome, tos trys „P“ yra sunkiausiausios - pilnatis, pašalpos ir penktadienis“, - tęsė jis.

BPC taip pat nurodo, jog vidutinis atsiliepimų į skambučius laikas eilę metų išlieka stabilus - 3 sekundės, o kritinėse situacijoje darbuotojai sprendimus priima per pirmąsias dešimt sekundžių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) informacija

Praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje kilo 7950 gaisrų, o tai 3,7 proc. daugiau nei 2024 m., teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD). Daugiausiai gaisrų fiksuota Vilniaus apskrityje, mažiausiai - Tauragės.

2026-ųjų metų pradžia taip pat kol kas yra pozityvi. „Kalbant apie šių metų dviejų savaičių tendencijas - jos pakankamai pozityvios, nors vėlgi, šią naktį įvykęs gaisras Kauno rajone pasiglemžė trečią šiais metais gyvybę ir šiai minutei (šiemet - ELTA) turime 3 žuvusiuosius. Praėjusiais metais per analogišką laikotarpį turėjome 5 žuvusiuosius“, - teigė PAGD viršininkas.

Šiais metais sumažėję visi statistiniai rodikliai, lyginant su praėjusių metų pirmomis savaitėmis. Išaugo tik išgelbėtų iš gaisruose skaičius. Šiais metais jau išgelbėjome 18 žmonių, praėjusiais metais tokių buvo 14“, - akcentavo jis.

PAGD duomenimis, 2025 m. 2567 gaisrai užfiksuoti Vilniaus apskrityje. Tuo metu mažiausiai gaisrų kilo Tauragės apskrityje.

„Miestuose pernai žuvo 24 asmenys, o kaimiškose vietovėse 46. Tendencija yra tokia, kad kaime dvigubai daugiau asmenų praranda savo gyvybes gaisrų metu“, - kalbėjo PAGD vadovo pavaduotojas.

PAGD duomenimis, pernai šalyje atlikti 3 gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimai.

Be to, per 2025 metus išaugo ir įrengtų priedangų Lietuvoje skaičius, o nustatytą tikslą pilnai pasiekė 35 šalies savivaldybės. 2024 m. tokių savivaldybių būta 28.

Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD)

tags: #namie #ir #sode #vasario #7 #d