Atstumų nuo įmonių iki gyvenamųjų pastatų reikalavimai Lietuvoje

Planuojant statybas nuosavame sklype, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi atstumams tarp pastatų ir sklypo ribų, leidimams ir kaimynų sutikimams. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su šiais atstumais.

Pagrindiniai reikalavimai

Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau - STR).

STR aiškiai nurodo, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.

Remiantis statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Yra numatoma, kad iki 8,5 m aukščio pastato (priestato) atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m. Jei pastatas yra aukštesnis, šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios pastato dalies.

Atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms namo ar jo priklausinių išsikišančioms konstrukcijoms.

Svarbu: Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai.

Kada reikalingas kaimyno sutikimas?

Šalia esančių sklypų savininkų sutikimai dėl statybų Jūsų sklype yra reikalingi beveik visais atvejais, tačiau privalu įsigilinti į kiekvieną konkrečią situaciją.

Visi atvejai, kada reikalingas šalia esančių sklypų savininkų rašytinis sutikimas dėl statybų, yra numatyti Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“.

Kaimyno notariškai patvirtintas sutikimas reikalingas, jei norima statyti arčiau nei 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos.

Taip pat, planuojant statyti tvorą ant sklypo ribos privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimą (susitarimą).

Planuojant statyti atraminę sienelę ant sklypo ribos ir arčiau negu 1 m iki sklypo ribos, privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimą (susitarimą).

Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Svarbu: Prieš atliekant bet kokius statybos darbus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais, kad įsitikintumėte, jog laikotės visų reikalavimų ir turite reikiamus leidimus.

Specifiniai atvejai ir reikalavimai

Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3,0 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1,0 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus (išskyrus atvejį, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose).

Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus užtvarus, arčiau kaip 1,0 m atstumu nuo sklypo ribos.

Statant sklypo užtvarą: ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribą).

Jei užtvaras su cokoliais, kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo. Tokiu atveju statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, gavęs savininko sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą).

Statant atraminę sienutę: ant sklypo ribos; savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Statant vėjo jėgainę mažesniu negu jos aukštis (įskaitant sparnų ilgį) atstumu iki gretimo sklypo ribos.

Sanitariniams atstumams tarp statytojo ir gretimo sklypo pastatų ir inžinerinių statinių esant mažesniems nei leistini arba sanitarinės apsaugos zonai įeinant į gretimo sklypo teritoriją.

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.

Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.

Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Žemės sklypo ribos ženklinimas

Statybos leidimas

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.

Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.

Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.

Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.

Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Sklypo reljefo keitimas

Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo.

Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.

Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.

Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.

Priešgaisriniai skaičiavimai ir mažesni atstumai

Jei norima pagrįsti mažesnį nei 6 m atstumą tarp gretimuose sklypuose esamo ir būsimo pastato, reikalingi priešgaisriniai skaičiavimai.

Jei kaimyno pastatas yra 3 m nuo jo sklypo ribos, o jūs norite statytis 1 m atstumu nuo savo sklypo ribos, bendras atstumas tarp pastatų būtų 4 m. Tačiau, įstatymai reikalauja min 6 m atstumo šiai degumo klasei.

Tokiu atveju, reikia gaisrinės dalies projekto.

Atstumas gali būti mažinamas 20 proc., jei yra šalia priešgaisrinis vandens šaltinis, arba atstumą galima mažinti, jei statoma priešgaisrinė siena.

Tokius skaičiavimus projektavimo eigoje atlieka projektuotojas.

Jei atstumas tarp pastatų yra mažesnis, nei reikalauja priešgaisriniuose reikalavimuose, privaloma tikrinti gaisrinio skyriaus plotą įtraukiant visus pastatus, kurie neišlaiko reikalaujamo atstumo tarp pastatų.

Neišlaikant reikalaujamo atstumo, visų statinių, kurių atstumai neišlaikomi, savininkai turi sutikti su tuo, kad pastatai bus įtraukti į bendrą gaisrinį skyrių.

Sutikimas gali ir nebūti notarinis, užtenka paprasto laisvos formos rašytinio sutikimo.

Neypatingos paskirties pastatui projekto rengėjas gali parengti skaičiavimus, jie ganėtinai nesudėtingi, bet reikia tiksliai žinoti gaisrinį STR, kad juos atlikti.

Svarbūs aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti:

• Įvažiavimas > 3,5 m pločio, aukštis > 4,5 m.
• Pastatų atsparumas ugniai (I, II, III) ir laikančiosios konstrukcijos (REI).
• Priešgaisriniai atstumai tarp gretimų sklypų pastatų.
• Neišlaikant priešgaisrinių atstumų - ugniasienė REI-M XXX (atitinkamai pagal pastatų atsparumą ugniai) pagal didesnio pastato išorinius kontūrus ir patvirtintas gretimo sklypo savininko sutikimas arba gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas.
• Pastatai pagal turimą priešgaisrinę techniką - Šiaulių mieste iki 40 m aukščio.
• Pastatų gesinimui iš išorės <200 m atstumu išorės priešgaisrinis vandentiekis, rezervuaras arba gamtinis vandens telkinys su kieto grunto privažiavimu (ne mažiau kaip 40 t apkrovai) bei vandens paėmimo vieta gaisriniams automobiliams ne toliau kaip 4-5 m gaisrinio automobilio pastatymo vietos.

Gyvenamosiose vietovėse iki 5 tūkst. gyventojų, sodininkų bendrijose ir kai pastatų išorės gaisrui gesinti vandens poreikis neviršija 10 l/s, gaisrams gesinti leidžiama vandens tiekimą numatyti iš gaisrinių rezervuarų arba natūralių ir (ar) dirbtinių vandens telkinių, kai atstumas nuo jų iki saugomo pastato perimetro tolimiausio taško yra ne didesnis kaip 1000 m.

Kiti svarbūs reikalavimai:

• Gyvenamuosiuose pastatuose - autonominiai dūmų detektoriai.
• Statybos produktų degumas (A1…F), jų patvirtinimas dėl degumo, sertifikatai.
• Stogų priskyrimas Broof degumo klasei.
• Stogą laikančių konstrukcijų degumas ne mažesnės kaip B-s3,d2 degumo klasės.
• Lauko apdaila ir apšiltinimas iš lauko ne žemesnės kaip B-s1,d0 degumo klasės (I atsparumo ugniai laipsnio statiniams), D-s2,d1 (II atsparumo ugniai laipsnio statiniams).
• Vidinių sienų, grindų ir lubų apdailos.
• Garažas, katilinė, pirtis nuo kitų patalpų atskirti ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai sienomis, perdangomis ir durimis EW 30 C0, išskyrus III atsparumo ugniai pastatuose.
• Pirties, įrengtos gyvenamajame name, ypatumai: elektrinis kaitinimo prietaisas su automatika, išjungiančią krosnelę po 8 val. nepertraukiamo darbo ir pasiekus 110 C temperatūrą, drenčeriai arba perforuotas sausvamzdis, lapuočių mediena, ventiliacija, rūsyje toliau kaip 15 m iki išėjimo - II-as evakuacinis išėjimas.
• Dūmtraukių įrengimas pagal kietojo kuro krosnių įrengimo pastatuose taisykles.
• Inžinerinės komunikacijos įrengiamos > 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Reikalavimai visuomeniniams pastatams:

• Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (GASS) pagal GASS projektavimo ir įrengimo taisyklių reikalavimus.
• Šviečiantys ženklai “Išėjimas” - virš 50 m² prekybos salei ir virš 50 žmonių patalpoje.
• Vidaus priešgaisrinis vandentiekis - > 5 tūkst. m³ pastato tūrio.
• Išlipimas ant stogo - 100 m pastato ilgio arba 1000 m² pastato sutapdinto stogo plotui.
• Jei stogų aukščiai skiriasi > 1 m ir kiekviena didesnė kaip 100 m² stogo ploto dalis neturi atskiro išėjimo ant stogo, numatyti gaisrines kopėčias perėjimui nuo vieno stogo ant kito.
• Tarp laiptų ir laiptinių maršo tvorelių tarpas - 75 mm.
• Iš kiekvieno aukšto ne mažiau kaip 2 evakavimo(si) išėjimai.
• Laiptinėse atidaromos patalpų durys negali sumažinti evakuacijos kelio pločio.
• Laiptinėse natūralus apšvietimas ir atidaromos orlaidės 1,2 m² ploto dūmų išleidimui, o prekybos salėse >200 m² be natūralaus apšvietimo - mechaninio priešdūminio vėdinimo įrenginiai.
• Po patalpomis su > 50 žmonių, draudžiami - sandėliai, saugojimo kameros ir kitos gaisro atžvilgiu pavojingos patalpos, kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m.
• Kiekvienam rūsio ar cokolio, įgilinto >0,5 m, 700 m² plotui - langai 0,9X1,2 m.
• Skirtingos paskirties statinio dalys ir patalpos atskiriamos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis pertvaromis bei su ne mažesnio kaip EW 30 CO atsparumo ugniai durimis.
• Žiūrovų salėse krėslus, kėdes ir suolus pritvirtinti prie grindų (išskyrus balkonus iki 12 vietų).

Apibendrinant, gaisrinės saugos reikalavimai yra esminiai statant bet kokį pastatą, ypač šalia sklypo ribos. Laikantis nustatytų atstumų, naudojant tinkamas medžiagas ir įrengiant reikiamas sistemas, galima užtikrinti saugumą ir išvengti gaisro plitimo rizikos.

Šie reikalavimai yra apibrėžti Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose (Žin., 2010, Nr.146-7510), Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklėse (Žin., 2011, Nr. 23-1138) ir Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklėse (Žin., 2011, Nr.

Bendruoju atveju žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Akliną ar akytumo reikalavimų neišlaikančią tvorą, be besiribojančio sklypo savininko rašytinio sutikimo galima statyti arčiau nei 1 m iki sklypo ribos, jei tvora statoma savo žemės sklype konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos ir kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas pietų kryptimis, tarp rytų (90°) ir vakarų (270°). Šiaurės kryptis laikoma 0°/360°.

Jei aklina ar akytumo reikalavimų neišlaikanti tvora būtų statoma toje zonoje, kurioje privalu laikytis tvorų akytumo reikalavimų, tai tokiu atveju prieš statant tokią tvorą privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų sutikimą, jei sutikimas negaunamas, tai akliną ar akytumo reikalavimų neišlaikančią tvorą be sutikimo galima statyti atsitraukus daugiau nei 1 m atstumą nuo sklypo ribos.

Kai norminiai atstumai išlaikomi, sutikimo gauti nereikia.

tags: #atstumai #imoniu #nuo #gyvenamu #pastatu