Namo bendrijos panaikinimas yra procesas, kuriam būtina kruopščiai pasirengti ir laikytis teisinių reikalavimų. Šiame straipsnyje aptariama namo bendrijos panaikinimo tvarka Lietuvoje, atsižvelgiant į įstatymus ir kitus teisės aktus.
Teisiniai pagrindai
Bendrijų įstatymas numato, kad bendrijos įstatuose turi būti nurodytos bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos bei tvarka, taip pat bendrijos likvidatoriaus rinkimo ir atšaukimo tvarka. Dažniausiai įstatuose ši informacija būna pateikta glaustai, nurodant, kad bendrijos reorganizavimas ir likvidavimas vykdomas pagal Civilinį kodeksą, Bendrijų įstatymą ir kitus teisės aktus.
Svarbu: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
Visuotinis susirinkimas
Bendrijos narių visuotinis susirinkimas yra pagrindinis organas, priimantis sprendimus dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo ir renkantis ar atšaukiantis bendrijos likvidatorių. Jeigu darbotvarkėje numatyta svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams privaloma pranešti raštu.
Visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais).
Bendrijos pirmininko vaidmuo
Iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 12 mėnesių nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, - ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename daugiabučiame name) arba ketvirtadalis įgaliotinių, taip pat bendrijos pirmininkas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriumi.
Savivaldybės vaidmuo
Savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja ir teikia nemokamas konsultacijas bendrijų steigimo ir veiklos, bendrijų reorganizavimo ir likvidavimo klausimais.
Sodininkų bendrijų likvidavimo klausimai
Pastaruoju metu vyksta diskusijos dėl sodininkų bendrijų likvidavimo miestų teritorijose. Seimo narys S. Gentvilas teigia sieksiantis, kad miestų teritorijose sodų bendrijos būtų panaikintos, kreipiantis į Konstitucinį Teismą. Anot jo, reikia spręsti sodo bendrijų administratorių reformavimo ar net panaikinimo klausimą, nes dabar jos net „pačios savęs panaikinti negali, nes nesusirenka nariai ir negali balsuoti“.
Taip pat sodo bendrijų pirmininkams suteikiama per daug galių, jie net derina sodo namų projektus. Pasak S. Gentvilo, reikia žiūrėti tiesai į akis. Joks žemės ūkis daugumoje, ypač miestų teritorijose esančių sodų bendrijų, nevystomas, o statomi gyvenamieji namai, nors žemės paskirtis ir yra žemės ūkio. Tačiau šios teritorijos yra išskirtos, savivaldybės negali jose plėtoti infrastruktūros.
Gyvenamieji namai statomi be vandens ir nuotekų komunikacijų, kai kur net nėra galimybių privažiuoti greitosios ir gaisrinės automobiliams. Jis teigia, kad gyvenamųjų namų statybos sąlygos turėtų būti visur vienodos. Taip pat yra įsitikinęs, kad sodo nameliai iki 50 kv. m. ploto sodo įrankiams susidėti ir vasaroti turėtų išlikti.
Tačiau Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vytautas Zulonas tvirtina: „Tokiu būdu buvo klaidinama ir priešinama visuomenė. Visų pirma, siūlomas įstatymas nebūtų panaikinęs sodininkų bendrijų ir nespręstų teritorijų ar kelių perdavimo savivaldybėms klausimų - šios nuostatos liktų galioti. Be to, savivaldybės, ypač didžiųjų miestų, vangiai investuoja į sodininkų bendrijas, nes jos dažnai patenka į neprioritetines teritorijas ir neturi pakankamo gyventojų tankio. Taip pat reikia turėti omenyje, kad daugumos sodininkų teritorijų gatvės yra siauros, nepritaikytos intensyviam transportui, todėl infrastruktūros plėtra čia sudėtinga.“
Pasibaigus ministro kadencijai, S. Gentvilas inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kurį pasirašė dar 31 Seimo narys. Šiuo žingsniu buvo siekiama iš naujo kvestionuoti sodininkų bendrijų teisinį pagrindą, teigiant, kad jų egzistavimas galimai prieštarauja Konstitucijai.
V. Zulonas svarsto: „Vakarų valstybėse bendruomenės turi daug teisių - jos užtikrina tvarką ir padeda paisyti kaimynų interesų. Lietuvoje bendrijos vis dar neretai vertinamos kaip atgyvena. Tačiau realybė yra tokia, kad būtent jos dažniausiai rūpinasi infrastruktūra, tvarka ir aplinka. Tuo metu centralizavimas dažnai tampa būdu tenkinti siaurus interesus, atitolinant sprendimus nuo žmonių.“
Kodėl beveik niekas negyvena Baltijos šalyse (Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje)
Konstitucinio Teismo pozicija
Konstitucinis Teismas grąžino prašymą dėl Sodininkų bendrijų įstatymo pareiškėjams, nurodydamas, kad prašyme trūksta aiškios pozicijos dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir teisinio pagrindimo, remiantis konkrečiomis teisės normomis.
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Vytautas Buivydas teigė, kad užsimezgusios kalbos dėl Sodinininkų bendrijų įstatymo koregavimo rodo, jog yra bėgama nuo problemų, kurių nesiruošiama spręsti. „Įstatymas yra veikiantis ir galėtų būti patobulintas, kad atitiktų valstybės ir sodų bendrijų sklypų savininkų lūkesčius. Tačiau inicijuojamas įstatymo panaikinimas, kad sodininkų bendrijos būtų paliktos nežinioje“, - kalbėjo V. Buivydas.
Sodininkų bendrijų problemos
V. Buivydas atkreipė dėmesį, kad iki šiol neatsirado jokio specialisto, kuris gebėtų ūkiškai pažvelgti į sodų bendrijų keliamas problemas. „Sodininkų bendrijos nori atkreipti dėmesį, kad yra reikalinga susitvarkyti infrastruktūrą, pavyzdžiui, nuotekų sistemas, jie taip pat norėtų dalyvauti europinėse investicijose, kurios skiriamos regionams. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone yra sodų bendrija „Dituvos sodai“. Ten yra 6 tūkst. sodo paskirties sklypų, iš kurių 3,5 tūkst. apgyvendinti. Ir nors tai yra didelė bendrija, gyventojai susiduria su iššūkiais. Vietoje to, kad problemos būtų išspręstos, bandoma visiškai pašalinti iš įstatymo“, - pasipiktinimo neslėpė pašnekovas.
V. Buivydo įsitikinimu, Aplinkos ministerija užsimojo, kad sodų bendrijos veiktų tokiu pat principu, kaip ir daugiabučių bendrijos, kurios turi namo administratorius. „Girdime, kai tam tikri daugiabučių namų administratoriai piktnaudžiauja, atsiranda priverstiniai mokesčiai, o bendruomenės pyksta ir ieško teisybės. Tai tikrai nesinorėtų, kad sodų bendrijos tokiomis pataptų. Būtų labai gerai, jei tokiai didelei bendruomenei būtų paskirtas specialistas. <...> Yra kitur, kur sako, kad jūs, sodininkai, nei miestas, nei kaimas, kreipkitės į tą ministeriją, kuri jums atstovauja. O ministerija vietoje atstovavimo naikina įstatymą. Norintys ieško galimybių, nenorintys - priežasčių ir pasiteisinimus“, - apibendrino V. Buivydas.
Aplinkos ministerijos pozicija
Vis tik Aplinkos ministerijos atstovai teigė, kad šiuo metu esą nėra ir nebuvo svarstoma naikinti Sodininkų bendrijų įstatymo. „Buvo svarstomas siūlymas nustatyti, kad visų bendrijų - ir sodininkų bendrijų, ir daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų, ir kitų pastatų savininkų bendrijų - veiklą (bendrojo naudojimo objektų valdymas) reglamentuotų vienas ir tas pats įstatymas. Šiuo metu tokio siūlymo atsisakyta, organizuojami susitikimai su sodininkų atstovais, kad būtų išgrynintos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria sodo sklypų savininkai ir kad būtų rastos priemonės jų problemoms spręsti“, - teigiama ministerijos komentare.
Ministerijos atstovai taip pat sako, kad jei nauja įstatymo tvarka būtų priimta, sodininkų bendrijos savarankiškai galėtų spręsti klausimus, kurie susiję su infrastruktūros plėtojimu, pavyzdžiui, kelių tvarkymu. „Bendrija - tik viena iš bendrojo naudojimo objektų valdymo formų. Bet kokio nekilnojamojo turto objektų savininkai savo bendrojo naudojimo objektus gali valdyti sudarydami jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu išsirinkdami įgaliotąjį asmenį arba gali valdyti bendru sutarimu. Bendrojo naudojimo objektus gali valdyti ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas administratorius“, - paaiškino ministerijos atstovai.
Bendrijos steigimo dokumentai
Prieš įregistruojant bendriją Registrų centre, bendrijos steigimo dokumentus turi patvirtinti notaras.
- Notaro patvirtintus bendrijos steigimo dokumentus reikia nunešti į Registrų centrą tam, kad bendrija būtų įregistruota Juridinių asmenų registre.
- Registrų centre dokumentus priimantis asmuo turėtų papildomai jūsų paprašyti pateikti prašymą (vietoje užpildyti) dėl žymos apie anksčiau nustatytą turto administratorių panaikinimo ir naujos žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą - įsteigtą bendriją įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
- Įstatai - 3 egz., (bent vienas egz.
Bendrijų įstatymas minėto viešų pranešimų skelbimo nereglamentuoja, todėl taikant analogiją su LR Akcinių bendrovių įstatymo 4 str. 4 d.
tags: #namo #bendrijos #panaikinimas