Šalto vandens stovas yra esminė daugiabučio namo vandens tiekimo sistemos dalis. Tinkama jo priežiūra užtikrina kokybišką vandens tiekimą ir padeda išvengti didelių nuostolių dėl avarijų. Šiame straipsnyje aptariami svarbūs šalto vandens stovo priežiūros aspektai, bendrijų atsakomybės, gyventojų teisės ir pareigos, bei praktiniai patarimai, kaip užtikrinti tinkamą vandens sistemų funkcionavimą.
Gyvendami daugiabutyje, visi butų ir kitų patalpų savininkai kartu valdo bendrojo naudojimo objektus - stogą, laiptines, fasadą, inžinerines sistemas ir pan. Tai vadinama bendrąja daline nuosavybe.
Bendrijos atsakomybės ir gyventojų teisės
Visi namai turi būti prižiūrimi, t.y. kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir privalo vykdyti jam priskirtas funkcijas. Jūsų bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija.
Esu DNSB narys. Buvau paprašęs pirmininkės gauti susipažinimui bendrijos sąskaitas faktūras ir banko išrašus, pažiūrėti kaip leidžiami bendrijos pinigai, nes buvo įtarimų kad švaistomos lėšos. Asmens duomenys turi būti saugomi, turime laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti asmens duomenis.
Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose (žr. Pasitikrinti, ar jūsų bendrija įregistruota paramos gavėja ir gali gauti paramą, galima VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą, žr. čia:...
Bendro naudojimo objektų priežiūra
Bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objetą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams.
Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio.
Vamzdyno keitimas ir remonto darbai
Mano bute būtinai reikia pakeisti šalto vandens vamzdį nuo įvado iki skaitliuko. Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo.
Karšto vandens stovo garso izoliacija
Senos statybos daugiabutyje norėtume izoliuoti nuotekų stovą (koridoriaus nišoje, pilnai izoliuoti visos nišos negalime, joje yra vandens skaitliukai) nuo kaimynų nuleidžiamo vandens keliamo triukšmo. Šalia stovo yra karšto vandens ir gyvatuko stovai, atstumai nuo nuotekų stovo apie 5-7 cm, atskirose vietose tik 3 cm. Izoliacija turėtų būti atspari karščiui, jos paviršius pastoviai liesis su stovais su karštu vandeniu. Kokį sprendimą ir izoliaciją būtų galima naudoti?
Kanalizacijos stovai yra izoliuojami garso izoliacine membrana su akustiniu veltiniu. Su šia membrana apklijuojame kanalizacijos stovą ir smūginis garsas skleidžiamo vandens sumažėja 80 %. Tačiau geriau būtų, kad ši membrana nesiliestų prie karšto vamzdžio, nors gamintojas nurodo, kad medžiaga nekeičia savo struktūros iki 80 laipsnių karščio. Mūsų gaminamos garso izoliacinės plokštės SW-12 (2.5 cm storio) ir SW-17 (3 cm storio) būtų tinkamos jūsų atveju, t.y. karšto vandens stovo garso izoliacijai. Montuojant nereikalingas metalinis karkasas, galima sukti plokštes varžtais tiesiai prie sienos, arba klijuoti prie sienos. Plokštė nebijo tokios temperatūros.
Vandens vamzdynų būklės įvertinimas ir priežiūra
Namuose naudodami šiltą ir šaltą vandenį apie jį prisimename tik tuomet, kai jis dingsta dėl vykdomų hidraulinių bandymų ar įvykusios avarijos. Iš anksto nesuplanuotas vamzdynų būklės įvertinimas ir neatlikti jo tvarkymo darbai neretai atsisuka prieš gyventojus ne tik laikinu vandens tiekimo sutrikimu, bet ir dideliais nuostoliais turtui dėl vamzdyno avarijos.
Daugiabučio namo vandens vamzdynais atiteka vanduo, kurį geriame, naudojame maistui ruošti, prausiamės. Lietuvos miestuose vamzdynais tekantis vanduo yra kokybiškas ir jį gerti galima tiesiai iš čiaupo.
„Vamzdyno vidaus būklė plika akimi nepastebima, tačiau dažnu atveju vamzdynai yra surūdiję, apkibę įvairiomis nuosėdomis, o jų būklė daro tiesioginę įtaką vandens kokybei. Dėl įvairių nuosėdų, rūdžių taip pat sumažėja vamzdyno diametras, todėl vanduo butuose gali tekėti prasčiau, atsiranda vandens slėgio problemos.
Visuose senos statybos daugiabučiuose namuose yra sumontuotas metalinis vamzdynas, kuris tarnauja apie 30 metų. „Svarbu vamzdyno keitimą susiplanuoti iš anksto ir taip ne tik apsisaugoti nuo galimos avarijos, bet ir pasiruošti šiems darbams.
Keičiant vamzdynus gyventojai žino, kokiomis valandomis name nebus vandens, taip pat gali susiderinti rangovo įleidimo į butą klausimą. Taip pat labai svarbu, kad planinis vamzdyno keitimas paprastai gyventojams kainuoja mažiau, nei skubus vamzdyno keitimas jau įvykus avarijai,“ - sako G.
Dažnas mitas, kad nuotėkų vamzdynų daugiabučiuose keisti nereikia, nes ji pagaminti iš ketaus ir tarnaus amžinai. Visgi, ketaus nuotėkų vamzdynai taip pat iš vidinių sienelių apsineša buitinėmis nuotėkomis, jų diametras taip pat susiaurėja, o nuotekos nenuteka taip, kaip turėtų.
Net jei ketaus nuotekų vamzdynas iš išorės atrodo gerai, tarpinės tarp tokio vamzdynų jungčių dažniausiai būna susidėvėjusios ir negali užtikrinti reikiamo sandarumo.
„Senų daugiabučių gyventojams rekomenduojama pasikeisti nuotėkų vamzdyną į šiuolaikišką plastikinį, kuris neleidžia kauptis nešvarumams, taip užtikrindamas gerą pralaidumą ir funkcionavimą.
Daugiabučio namo administratorius ne rečiau kaip du kartus per metus turi organizuoti periodinę pastato techninės būklės apžiūrą, kurios metu įvertinamas ir namo vamzdynas. Gyventojams pageidaujant ar esant poreikiui taip pat gali būti atliekama specializuota vamzdynų apžiūra.
Jeigu vamzdynų būklė nėra avarinė, tačiau nustatomas jų reikšmingas susidėvėjimas, paprastai daugiabučio namo administratorius siūlo gyventojams vamzdyno keitimo darbus, kuriems būtinas daugumos gyventojų pritarimas.
Seni šilto ir šalto vandens vamzdynai gali bet kada pratrūkti, užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Įvykus avarijai laikinai užsukamas vanduo. Nors didžioji dalis tokio tipo avarijų lokalizuojamos per 1-4 valandas, pasitaiko atvejų, kuomet avarija nutinka bute, kuriame nėra gyvenama, arba patalpų savininkas negali greitai įleisti avarinius darbus atliekančių darbuotojų.
Sudėtingesniais atvejais tenka samdyti specializuotas įmones su aukšto slėgio hidrodinamine mažina, nes su paprastais elektriniais gyvatukais avarinės tarnybos darbuotojams senų nuotėkų vamzdynų išvalyti nepavykta.
„Visi vamzdynai nuo bendro namo įvado iki privataus buto skaitiklio yra bendrieji namo vamzdynai, už kuriuos atsako daugiabučio namo butų savininkai bendrai. Nuo buto skaitiklio per butą einantys vamzdynai yra buto savininko atsakomybės ribose,“ - pažymi G.
Atsijungimas nuo centrinio šildymo
Aptariamu klausimu džiugi žinia yra tai, kad Lietuva iki 2017 m. kovo mėnesio į nacionalinę teisę privalėjo perkelti Europos sąjungos Energetikos direktyvų nuostatas. Trumpai aptariant ES Energetikos srities teisinį reguliavimą, jame yra numatyta pareiga vartotojus aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti apie jų teises, tame tarpe ir teisę atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo. Siekiant įgyvendinti šį ES reikalavimą Seimas iš esmės peržiūrėjo Šilumos ūkio įstatymą ir jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, dėl ko pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istorijos buvo parengta pakankamai aiški šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo bendros šilumos tiekimo sistemos tvarka.
Pateikiame šiuo metu keliamus reikalavimus, siekiant butą ar negyvenamąsias patalpas atjungti nuo bendros pastato šildymo sistemos: Pirmiausia, svarbu pažymėti, kad pagal jau kurį laiką galiojančią tvarką, buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistema keičiama/pertvarkoma Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimų laikymasis turėtų būti pakankamas sprendžiant dėl atsijungimo veiksmų teisėtumo.
- Tinkamai įforminkite atliktą šildymo būdo pakeitimą Daugiabučio namo atskirų butų (buto) ar kitų patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos darbai užbaigiami surašius deklaraciją (aktą) apie statybos užbaigimą.
- Deklaracijos kopija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos surašymo turi būti pateikta atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui.
- Ši deklaracija (aktas) ir patikslinta kadastro duomenų byla taip pat yra nekilnojamo turto registro duomenų pakeitimo pagrindas.
- Teisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo momentu laikytinas šio fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.
Legioneliozės prevencija
Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C - 60 °C . Karštas vanduo turi cirkuliuoti.
Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių. Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus.
Už legioneliozės prevenciją, t. y. terminę dezinfekciją, atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai arba bendrijos. Pastatų savininkai, valdytojai ir prižiūrėtojai turi informuoti gyventojus apie tikslią terminės dezinfekcijos datą ir laiką.
Praktiniai patarimai
- Reguliariai tikrinkite vandens stovą ir vamzdžius, ar nėra korozijos ar nuotėkių požymių.
- Užtikrinkite, kad karšto vandens temperatūra būtų tinkama legioneliozės prevencijai.
- Jei pastebėjote problemų, nedelsdami kreipkitės į namo administratorių ar bendriją.
- Dalyvaukite bendrijos susirinkimuose ir domėkitės namo priežiūros klausimais.
Mokėjimai už paslaugas
Savininkai mokesčius moka ne buhalterinės apskaitos bendrovei, bet savo bendrijai. Mokant bendrijos pavadinimą reikia įvesti tokį, koks jis yra įregistruotas.
Už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas atsiskaityti reikia iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. To nepadarius, Miesto gijos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuoja 0,02 % dydžio delspinigius. Kadangi bankinės operacijos gali užtrukti, rekomenduojame sąskaitas apmokėti šiek tiek anksčiau.
Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį naudojantis Bendrovės internetinės svetainės E-paslauga ar pateiktą paštu sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pavyzdžiui, už balandžio mėnesio šildymą reikia sumokėti iki gegužės mėnesio paskutinės dienos.
Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, pavėluotai sumokėtą sumą atimkite iš naujai gautos sąskaitos.
Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros.
Sąskaitų paaiškinimai
Sąskaita yra dokumentas, kuriame esančią informaciją reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas ir kiti teisės aktai, kurių šilumos ir karšto vandens tiekėjas privalo laikytis. Tam, kad klientai aiškiau suprastų sąskaitą, parengėme sąskaitos paaiškinimą, su kuriuo kviečiame susipažinti čia.
Jei negalite apmokėti sąskaitos iki nurodyto termino arba turite daugiau neapmokėtų sąskaitų, prašome kreiptis į Klientų aptarnavimo centrą. Ten galėsite susitarti dėl skolos apmokėjimo dalimis ir apmokėjimo termino, pasirašydami skolos apmokėjimo atidėjimo dokumentą (vekselį).
Ši sąskaitos eilutė formuojama pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. ir 2016-06-13 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus naujus rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus, įsigaliojusius 2017 m. Kiekis paskirstomas vartotojams proporcingai prie namo karšto vandens tiekimo sistemos prijungtų butų ir kitų patalpų naudingiesiems plotams.
Jei jūsų bute įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais, o termostatiniai ventiliai buvo užsukti arba atsukti minimaliai (t. y. patalpos nešildomos ar šildomos minimaliai), jūsų bute oro temperatūra net ir tokiu atveju buvo artima norminei (18-22°C). Pagal fizikos dėsnius šiluma juda ten, kur šalčiau ir jūsų butas šildomas gretimai esančių butų sąskaita.
Sunaudotas šilumos kiekis butui skaičiuojamas atsižvelgiant į sezoną ir taikomą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintą metodą. Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7. Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatomas taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymui ir vandens pašildymui sunaudotą šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas butams ir patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos nustatoma 1m2 šildymo kaina per atsiskaitymo mėnesį.
Specialistai, norėdami išsiaiškinti, kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius - jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu.
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius.
Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Jei nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui.
Dažniausiai užduodami klausimai
Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimų, susijusių su bendrijų veikla, mokesčiais ir bendro naudojimo objektų priežiūra. Pateikiame atsakymus į kai kuriuos dažniausiai užduodamus klausimus.
Ar bendrija gali būti paramos gavėja?
Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose. Pasitikrinti, ar jūsų bendrija įregistruota paramos gavėja ir gali gauti paramą, galima VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.
Ar teisėta tai, kad mokestiniuose pranešimuose įtraukiami ir administratoriaus, ir bendrijos pirmininko atlyginimai?
Jeigu yra įkurta bendrija ir bendrijos pirmininkas privalo vykdyti jam priskirtas funkcijas, tai kodėl dar samdoma aptarnaujanti įmonė, kuri suteikia reikalingas paslaugas, paskiria savo administratorių, o namo savininkai priversti mokėti abiems atlyginimus? Visi namai turi būti prižiūrimi.
Kokius dokumentus turi pateikti garažų bokso savininkas, norintis įsiteisinti boksą?
Dėl registravimui VĮ Registrų centre reikalingų dokumentų siūlytume kreiptis į VĮ Registrų centrą, jie paaiškins, kokių dokumentų reikalaujama.
Kas atsakingas už namo sieną iš lauko pusės, jei daugiabučio namo blokas permirkęs?
Jeigu BNO valdytojas problemos nesprendžia, apskųskite jį savivaldybei, vykdančiai BNO valdytojų priežiūrą.
Šilumos kainos dedamosios
Šilumos kainą sudaro šios dedamosios:
- Kintamoji kainos dedamoji nuolat keičiasi ir priklauso nuo šilumos gamybai sunaudojamo kuro kainų ir nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kainos.
- Pastovioji kainos dedamoji yra fiksuota. Tai - būtinosios šilumos tiekėjo veiklos išlaidos.
- Papildoma dedamoji - tai skirtumas tarp šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų.
- PVM - pridėtinės vertės mokestis (9 %), kuris mokamas valstybei.
Kas lemia šilumos kainos dydį?
- Lauko oro temperatūra. Kuo šalčiau, tuo daugiau šilumos energijos reikia sunaudoti tai pačiai gyvenamųjų patalpų temperatūrai užtikrinti.
- Namo energetinis efektyvumas. Renovuoti, modernizuotas šildymo sistemas turintys namai šilumos energijos sunaudoja mažiau, nei senos statybos namai.
- Šilumos vartojimo įpročiai. Šilumos poreikis yra individualus. Jeigu jūsų būste yra galimybė reguliuoti energijos vartojimą pagal savo poreikius, nuo to priklauso ir šilumos suvartojimas.
Pranešimas apie gedimą
Jeigu pastebėjote gedimą savo daugiabutyje (pvz., vandentiekio, šildymo, bendrojo naudojimo elektros ar bendrojo naudojimo patalpose), prašome apie tai pranešti namo administratoriui. Skubiais atvejais (pvz., avarija, apliejimas ir pan.) rekomenduojame kreiptis telefonu, kad galėtume operatyviai išsiųsti specialistus.
Privalomieji ir tiksliniai remonto darbų fondai
- Privalomųjų remonto darbų fondas yra gyventojų sukauptos lėšos, skirtos būtiniems daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbams finansuoti.
- Tikslinių remonto darbų fondas - tai sukauptos lėšos, skirtos tam tikriems (tiksliniams) pastato ar kito nekilnojamojo turto remonto darbams atlikti.
Administratoriaus skyrimas
Jeigu name nėra įsteigta bendrija arba nesudaryta jungtinės veiklos sutartis ir gyventojai neišsirenka administratoriaus, tuomet administratorių paskiria savivaldybė. Gyventojai taip pat gali patys išreikšti norą, kad namą administruotų mūsų įmonė ir su šiuo prašymu kreiptis į savivaldybę.
Administratorius atsako už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą ir tinkamą eksploatavimą. Statybos darbai. Inžinerinės sistemos.
Už ką atsako gyventojai?
Už įrenginius ir sistemas, esančias butų viduje po skaitiklio ar už radiatoriaus (pvz., čiaupai, vamzdžiai, elektros instaliacija bute, sanitariniai prietaisai), atsako patys butų savininkai.
Administratorius rūpinasi pastato priežiūra: reguliariai vertina jo techninę būklę, organizuoja reikalingus remonto darbus, sprendžia techninius ir teisinius klausimus.
Gyventojų pareigos
- Naudotis bendrojo naudojimo objektais pagal jų paskirtį (pvz.
- Imtis skubių priemonių be kitų savininkų sutikimo, jei kyla pavojus ar gresia žala (pvz.
- Apmokėti tik teisėtai patvirtintas išlaidas - t. y.
- Leisti įgaliotiems specialistams patekti į butą ar patalpas, kai reikia remontuoti ar prižiūrėti bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus (pvz.