Šilutės rajonas, į kurį įeina ir Saugos, pasižymi įvairiais nuomos pasiūlymais. Žmonės ieško namų įvairiose vietovėse: Vilkyčių k., Bikavėnų k., Švėkšnos mstl., Balčių k., Pakalnės k., Juknaičių k., Katyčių mstl., Uogalių k., Kūgelių k., Rusnės mstl., Juodžių k., Lamsočių k., Suvernų k., Ventės k. ir kitose vietose.
Tarp galimų nuomos variantų Šilutės rajone galima rasti namų Šilutės mieste, Rusnės miestelyje, Vilkyčių kaime, Bikavėnų kaime, Pagrynių kaime, Muižės kaime, Pakalnės kaime, Švėkšnos miestelyje, Žemaičių Naumiesčio miestelyje, Ventės kaime.
Šilutės rajono žemėlapis
Namo Nuomos Pasiūlymai ir Kainos
Apžvelgiant nuomos skelbimus Lietuvoje, galima rasti įvairių pasiūlymų su skirtingomis kainomis ir sąlygomis. Štai keletas pavyzdžių:
- Mažeikiuose siūloma butų ir namų nuoma komandiruotiems įmonių darbuotojams.
- Vilniuje galima išsinuomoti vieno, dviejų kambarių butus skirtinguose rajonuose, o kaina svyruoja nuo 20 eurų už valandą iki 30 eurų už parą.
- Klaipėdoje nuomojami tvarkingi butai su įvairiais patogumais, o kainos priklauso nuo vietos ir ploto.
- Šiauliuose galima rasti trumpalaikės nuomos butų prie Saulės miesto.
Žemiau pateikiama lentelė su pavyzdžiais iš nuomos skelbimų:
| Miestas | Tipas | Kaina | Aprašymas |
|---|---|---|---|
| Mažeikiai | Butas/Namas | Sutartinė | Nuoma komandiruotiems darbuotojams, pilnai apstatyti. |
| Vilnius | 1-2 kamb. butas | Nuo 30 €/para | Įvairūs rajonai, skirti 2-4 asmenims. |
| Klaipėda | 1 kamb. butas | Nuo 250 €/mėn. | Žardininkų g., centrinis šildymas. |
| Šiauliai | 1 kamb. butas | Nuo 45 € | Trumpalaikė nuoma prie Saulės miesto. |
Vietos Verslininko Investicijos į Šilutę
Rimantas Jaruškevičius, UAB „Atrastėja“ direktorius, investuoja į pastatų statybą, remontą ir patalpų nuomą Šilutėje. Jis atkreipia dėmesį, kad didėjant Šilutėje komercinių patalpų plotui, naudą jaučia visi - miestas gražėja, o dėl konkurencijos mažėja patalpų nuomos kaina. Be to, atsiras dar viena apie 30 vietų automobilių stovėjimo aikštelė miesto centre. Tai skatins žmones pasistačius automobilį daugiau vaikščioti pėsčiomis.
Verslininkas ypač akcentavo, kad Šilutėje uždirbti pinigai investuojami Šilutėje. Didieji prekybos centrai gautą pelną išveža, todėl naujos „Maximos“ ir „Lidl“ atsiradimas neatnešiąs tiek naudos, kiek vietos verslo plėtra.
Atnaujintas pastatas Šilutėje
Reizgių Giminės Istorija ir Lietuvininkų Tapatybė
Reizgių giminės istorija yra glaudžiai susijusi su Klaipėdos krašto istorija ir lietuvininkų tapatybe. Iš Dreižių kaimo 1959 m. į muziejų pateko XX a. pradžios išeiginiai lietuvininkės drabužiai ir aprangos priedai: delmonas bei šimtaraštė juostelė. Eksponatus tuomet muziejui perdavė Marė Reizgienė (gim. Labrens). Jos vaikaitė Ina Edita Kuzmienė pasidalino prisiminimais apie savo Omą M. Reizgienę ir Opą Kristupą Reizgį - garsaus Klaipėdos krašto visuomenės veikėjo Martyno Reizgio brolį.
Martynas Reizgys buvo kaimo seniūnas - lietuviškos pakraipos. M. Reizgys buvo tas, kuris labiausiai įsitraukė į kultūrinę ir politinę veiklą, aktyviai dalyvavo 1923 m. sukilime, ne kartą vadovavo krašto Direktorijai, užėmė svarias, aukštas pareigas seimelyje. 1942 m. M. Reizgys nukankintas Mauthauzeno konclagery kaipo lietuvininkas, o žmona Anna 1948 m. su vaikais ištremti į Sibirą.
Kristupas Reizgys sakė: „Man žemės ne taip labai rūpi. Svarbu, kad būtų gražūs pastatai.“ Kaip ir vyresnieji, jis buvo lietuviškos pakraipos. To meto spaudoje buvo aprašytas ginčas, įvykęs Vanagų bažnyčioje tarp lietuviškos ir vokiškos tautybės parapijiečių. Lietuvininkai norėjo, kad pamaldos lietuvių kalba vyktų rytmetį, o ne po pietų. Po to, Priekulėje buvo teismas. Tuomet Reizgys garbingai apgynė lietuvininkų interesus.
I.K.: Aš esu Ina Edita Brinkytė, pagal tėvelį. Dabar - Kuzmienė, gyvenu Šilutėje. Jau keletą metų dalyvauju Usėnų etnografinio teatro „Negelys“ veikloje. Su kolektyvu, pasipuošę tautiniais lietuvininkų rūbais ir šokam, ir vaidinam. Man tai labai svarbu, artima ir sava. Iš vaikystės žinojau, kad mano močiutė Marė Reizgienė, kurią mes vadinom Oma, buvo atidavusi savo išeiginius rūbus muziejui. Ten aš juos ir užtikau. Radau ir savo Omos austą juostelę, švarkelį, marškinius, prijuostę. Pamačius apėmė didžiulis vidinis džiaugsmas ir pasididžiavimas.
Senelis ūkininkaudamas valdė apie 29 hektarus žemės. Keli hektarai ariamos žemės buvo apie sodybą Dreižių kaime. Laikė devynias karves. Pašarų pasiruošti važiuodavo palei Miniją į užliejamas pievas. Ten šienaudavo, šieną parsiveždavo vežimais.
M. ir K. Reizgių namuose neskyrė - ar tai yra savas vaikas - sūnus, dukra, ar samdinys. Visi prie to paties stalo sėdėjo, prie to paties stalo valgė. Karo metu ūkyje buvo apgyvendintas ir prancūzų belaisvis, kuris privalėjo padėti ūkio darbuose.
Remiantis pasakojimais, M. Reizgio pasaulėžiūra, įsitikinimai, vertybės buvo artimos brolio Martyno nuostatoms. Opa, kaip ir jo broliai, nesidžiaugė krašto vokietinimu, lietuvių kalbos ignoravimu. Buvo kategoriškai nusistatęs prieš pagarbos hitlerinei valdžiai atidavimą. Tvarkant reikalus valdiškose institucijose jo pasisveikinimas būdavo: „Garbė Dievui“, o atsisveikinant sakydavo: „Sudiev.“ Tai toleravo net nacių karininkai.
Nors šeima buvo didelė ir dirbti teko visiems daug, vaikai buvo auklėjami gana griežtai. Sekmadieniais, jei tik nevykdavo į bažnyčią, būdavo meldžiamasi namie ir skaitomas Šventasis Raštas.
Šv. Kalėdos ir šv. Velykos būdavo didelės šventės. Dar kelios dienos iki jų namai pakvipdavo kepamu pyragu. Tuo rūpinosi Oma Marė Reizgienė. Ji buvo puiki šeimininkė ir vadovavo virtuvei iki paskutinės savo gyvenimo dienos. Vėliau pyragus kepdavo mama. Stalas būdavo dengiamas šventine staltiese, verdama kafija.
Labiausiai iš vaikystės įsiminė kaip šv. Velykų išvakarėse dažydavome margučius. Naudojom vašką. Mane marginti išmokė teta Elena (Lėna). Ji su vyru gyveno Šilutėje, bet savaitgaliais grįždavo į Dreižius. Teta dirbo mokytoja Saugose. Ji buvo ir Editos Barauskienės mokytoja. Labai mylėjo gėles.