Patarimai perkant žemės sklypą: kaip išvengti klaidų ir pasirinkti geriausią variantą?

Žemės sklypo įsigijimas, kuriame svajojate statyti namą, yra vienas pirmųjų ir svarbiausių žingsnių. Tačiau ar tikrai žinote, į ką atkreipti dėmesį ir kaip išsirinkti žemės sklypą, kad vėliau netektų gailėtis? Svajonių namų galite ir neturėti, jeigu įsigysite sklypą, netinkamą nuosavo namo statyboms. Prieš perkant sklypą, reikia atkreipti dėmesį į visą sąrašą „kabliukų“, kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą.

Svarbiausia, būkite atidūs, patikrinkite informaciją, mąstykite kritiškai, emocijas atidėkite vėlesniam laikui, pavyzdžiui, kai jau galėsite pasidžiaugti geru pirkiniu. Taigi, klaidų sąrašas, renkantis sklypą, tikrai nemažas. Ką daryti, kad išsirinktume geriausią variantą? Iš esmės viskas eina kartu - reikia kartu ir galvoti, žinoti, kokio namo reikia, ir tuomet rinktis sklypą.

Dažniausios klaidos renkantis sklypą

Dažniausia klaida renkantis sklypą yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir, kur yra sklypas, neįvertinimas. Dažnai žmonės pagalvoja apie tai, kad svarbu įsivertinti įvažiavimą į sklypą, iš kurios pusės bus įvažiuojama - pietinės, rytinės, vakarinės ar šiaurinės. Tai svarbu dėl namo orientacijos. Bet dažnu atveju nežinoma apsaugos zonų, kurios yra nustatytos sklypui. Ir tų klaidų galbūt galima išvengti pasikonsultavus su architektu ar kitu ekspertu ir peržiūrėjus NT išrašą, įvertinus, ar tame sklype yra apsaugos zonų, jau galima išvengti nepatogumų projektuojant namą.

Apsaugos zonos, pirmiausia, gali būti inžineriniams tinklams, pavyzdžiui, sklype arba palei sklypą iš gatvės pusės gali eiti elektros apsaugos zona. Taip pat vandentiekio, nuotekų inžineriniai tinklai, kurie gali eiti per sklypą ir riboti užstatymą. Ypač vietinės reikšmės keliai turi tokias zonas, kurios gali siekti ir 10 metrų nuo įvažiavimo pusės, tai tokiu atveju pastatą jau reiktų traukti net 10 metrų nuo kelio. Taip pat pirkėjai patys sunkiai gali įsivertinti gaisrinius reikalavimus, kurie riboja užstatymą iki kaimyninių pastatų.

Projektuojant namą mieste reikalaujama, kad nuo jo iki gaisrinio hidranto būtų ne daugiau nei 200 metrų, o jeigu pastatas projektuojamas kaimo vietoje, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, ne toliau nei 1 km atstumu nuo projektuojamo pastato turi būti vandens telkinys. Jeigu taip nėra, tokiu atveju sklype reikia arba projektuoti, kasti kūdrą, arba gaisrinius rezervuarus, o tai apriboja užstatymą. Tačiau reikia būti atsargiems perkant sklypą šalia vandens telkinių.

Nuo vandens telkinio yra nustatoma apsaugos juosta ir nuo jos standartiškai 50 metrų statyba yra negalima. Yra atvejų, kai žmogus nusipirko sklypą labai gražioje vietoje, prie upės, mes įvertinome šlaitą, apsaugos juostą, apsaugos zoną dėl gatvės ir liko užstatymui tik apie 30 kv. m. Žmogus tikėjosi pasistatyti gyvenamąjį namą, bet to padaryti buvo neįmanoma. Tam, kad žmonės tokių klaidų išvengtų, būtų logiška prieš perkant sklypą įsivertinti ir pasišnekėti su ekspertais dar prieš perkant sklypą.

Taip pat, prieš perkant sklypą reikia atkreipto dėmesį, ar jame yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes. Tai reikėtų pirmiausia pardavėjo klausti, ar iki sklypo ateina komunikacijos ir kur eina. Nes vėlgi, jos turi savo apsaugos zonas. Taip pat apsaugos zonas turi ir vietiniai gręžiniai, tad jeigu sklypas mažas, o namo žmogus nori didesnio, gali nepavykti tokio noro įgyvendinti. Jeigu sklypui yra parengtas detalusis planas, tau mes griežtai turime vadovautis planu ir įvažiavimą į sklypą daryti ten, kur jis numatytas.

Kokio dydžio sklypą pirkti geriausia?

Įsigiję sklypą, naujakuriai ima braižyti savo svajonių namo projektą. Tačiau ne visada yra galimybė suprojektuoti tokį namą, kokio nori pirkėjai, nes jam tiesiog netinka įsigyto sklypo forma. Žmonės, pirkdami sklypą, neįvertina, kokios namo formos, kelių aukšto namo norės. Taip pat, ar jam reikia papildomų pastatų sklype. Nes ne visuose sklypuose galima pastatyti bet kokį namą ir dar priestatų. Taip gali nutikti ir dėl užstatymo intensyvumo rodiklių, kurie nustatomi bendruoju planu arba detaliaisiais planais. Tai vėlgi, net jei sklypas yra didesnis, užstatymo tankumas jame gali būti mažesnis. Tai pirkėjams yra sunku išsiaiškinti, reikia gana daug pasidomėti prieš perkant sklypą.

Net jeigu sklype nėra apsaugos zonų, gali būti, kad vis tiek nepavyks pastatyti visko, ko žmogus nori. Jeigu žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 arų sklypo. Jeigu turime 10-12 arų sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas. Jeigu kalbant apie tankumo rodiklius, tai 12 arų sklype galima užstatyti preliminariai, jei nėra kažkokių kitokių reglamentų, kuriais būtų sumažinti tie rodikliai, 300 kv.m, tad pastatams galėtume skirti apie 280 kv.m. Tai jau yra dideli skaičiai. Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 arų sklypo.

Neretai pirkėjams kyla klausimas, ką rinktis pirma - sklypą ar namą.

Architektė sako, tai turėtų vykti kompleksiškai.

Kaip nepadaryti klaidų renkantis sklypą?

Pirmiausia reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą. Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų, kuriuose ateityje kaimynystėje gali atsirasti koks nors sandėlis. Taip pat prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą. Pasiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas - ar tiesiog kadastriniais matavimais, ar detaliuoju planu, ar formavimo pertvarkymo projektu. Nes du paskutiniai dokumentai gali reikšti, kad sklype yra kažkokių apribojimų. Taip pat reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas.

Mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas. Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.

Į ką dar atkreipti dėmesį renkantis sklypą?

1. Vieta: Labai gerai reikėtų įsivertinti, ko iš tiesų norite: gyventi miesto šurmulyje ir mėgautis visais jo teikiamais privalumais ar kaip tik atvirkščiai - gyventi nuošaliau, ramiau.
2. Sklypo forma ir išmatavimai: Galbūt neįprastos formos sklypai gali suteikti unikalią ir išskirtinę aplinką, tačiau dažniausiai tai sukels papildomų iššūkių architektams ir statybininkams.
3. Saugomos teritorijos: Jūsų sklypas gali patekti ir į saugomos teritorijos ribas, gali būti kultūros paveldas ir t. t.
4. Infrastruktūra: Atkreipkite dėmesį, koks privažiavimas prie sklypo, nes ateityje tai gali sukelti papildomų išlaidų. Dairydamiesi žemės sklypo atsižvelkite ir į tai, ar iki jo nutiestos būtinos komunikacijos, tokios kaip elektra, vandentiekis, kanalizacija ir pan.
5. Žemės sklypo matavimai: Pasitaiko atvejų, kai žmonės įsigyja žemės sklypą, kuriam buvo atlikti preliminarūs žemės sklypo matavimai, tuomet gali laukti ir nemaloni staigmena. Atlikus kadastrinius matavimus paaiškėja, kad pirktas žemės sklypo plotas neatitinka faktiško jo ploto.
6. Grunto tipas ir gruntinio vandens lygis: Grunto tipas ir gruntinio vandens lygis yra labai svarbūs statybos ir pamatų įrengimui.
7. Kaimynystė: Kartais kaimynystėje gyvenantys žmonės gali būti viena pagrindinių priežasčių pirkti arba nepirkti žemės sklypą.

Renkantis žemės sklypą savo svajonių namams įvertinkite visus aspektus, nes tai gali turėti reikšmingą įtaką tiek statybos procesui, tiek ir būsimam Jūsų gyvenimui.

Pirma apžiūrėkite žemės sklypą

Kadangi žemės sklypas nėra toks daiktas, kurį užsakius internetu, galima būtų grąžinti per 14 dienų, būtinai apžiūrėkite žemės sklypą nuvykę į vietą.

• Realus privažiavimas. Vykdami į vietą, įsitikinkite, ar egzistuoja reali galimybė pasiekti žemės sklypą važiuojant gatvėmis, ar nereikia važiuoti neaiškiais laukais ir dar neįrengtais keliais. Jei privažiavimo kelias dar neįrengtas, turite išsiaiškinti, ar tokio kelio statyba yra suplanuota, kas finansuos statybos darbus, ar privažiavimas numatomas per valstybinę žemę, ar per privačius sklypus. Visiems šiems klausimams atsakyti prašykite dokumentų. Laiku neišsiaiškinus privažiavimo aspektų, vėliau galite patirti neplanuotas finansines ir laiko sąnaudas.
• Kaimynystė. Apsidairykite ir atkreipkite dėmesį į gretimuose žemės sklypuose esančius ir statomus statinius. Pasidomėkite šalia esančiais neaiškios funkcinės paskirties statiniais ir juose vykdoma veikla. Nemalonūs kvapai, kurie gali atsirasti, pavyzdžiui, gamybos procese ar auginant gyvulius, gali reikšti, jog Jūsų apžiūrimame sklype gali būti nuolat juntamos šalia vykdomos komercinės ar ūkinės veiklos pasekmės, taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir atitinkami ribojamai. Stebėkite, ar aplinka nėra triukšminga, pavyzdžiui, girdimi transporto, įrenginių ar netoliese vykdomos veiklos skleidžiami garsai. Nemalonūs kvapai ir triukšmas gali būti rimtas dirgiklis gyvenant toje vietovėje, todėl turite įvertinti, ar galite toleruoti tokią aplinką. Vėliau, jau įsigijus žemės sklypą, ginčai dėl netoliese vykdomos veiklos gali būti bevaisiai ir reikalaujantys didelių sąnaudų. Taip pat atkreipkite dėmesį į šalia Jūsų apžiūrimo žemės sklypo esančius tuščius žemės plotus, pasiteiraukite, kokia veikla toje teritorijoje planuojama, galbūt ji buvo suplanuota tuo pačiu planavimo dokumentu. Jums svarbu žinoti, kokia statyba yra numatoma gretimame žemės sklype - ar bus išlaikomi reglamentuojami atstumai, ar numatoma veikla netrikdys Jūsų privataus gyvenimo.
• Komunikacijos. Pasiteiraukite, ar į žemės sklypą yra atvestas elektros įvadas, vandentiekis ir pan. Būdami žemės sklype galite įsitikinti, ar šie įvadai yra (elektros įvado spinta, šuliniai ir pan.), paprašykite juos parodyti. Pasiteiraukite, kam priklauso komunikacijos, o jei jos yra privati nuosavybė, išsiaiškinkite, ar išspręstas atlygintinumo klausimas, ar pardavėjas turi visus reikalingus sutikimus prisijungti prie komunikacijų.
• Reljefas. Žemės sklypo reljefas yra itin svarbi aplinkybė planuojant ateityje statyti pastatus. Todėl, atvykę į vietą, vizualiai apžiūrėkite, ar žemės sklypas nėra akivaizdžiai žemiau ar aukščiau už šalia esančius sklypus, ar jis nėra šlaite, ar paviršiuje nesikaupia vanduo.

Patikrinkite aktualius Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis

Juos galite gauti iš žemės sklypo savininko. Nors Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše pateikiama ribota informacija, tačiau ir ji gali suteikti nemažai žinių apie nekilnojamojo turto objektą.

• Žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas. Jei matote, kad nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas neatitinka Jūsų planuojamos statybos, galite susidurti su nenumatytomis kliūtimis. Nors teisės aktai numato galimybę keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, bet ne visais atvejais leidžiama tai daryti.
• Plotas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše galite pasitikrinti tikslų žemės sklypo plotą. Palyginę jį su pardavimo skelbime nurodytu plotu, galėsite objektyviai įvertinti kainą. Taip pat atkreipkite dėmesį į žemės naudmenų plotus, pavyzdžiui, kelių plotai, miško žemės plotas, užstatyta teritorija ir pan.
• Pardavėjo turima nuosavybės dalis. Skiltyje „nuosavybė“ rasite duomenis apie žemės sklypo savininką. Atkreipkite dėmesį, ar pardavėjas yra vienintelis savininkas, ar yra daugiau bendraturčių.
• Kitos daiktinės teisės. Šios teisės yra susijusios su nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu ir disponavimu, todėl yra labai svarbios ir apie jas būtina žinoti prieš įsigyjant nekilnojamąjį daiktą.
• Juridiniai faktai. Šioje skiltyje galite rasti informaciją apie sudarytas nuomos sutartis, areštą, nustatytą naudojimosi tvarką, iškeltas teismines bylas, susijusias su nekilnojamuoju daiktu, ir pan.
• Specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šios sąlygos reiškia, kad žemės sklype taikomi ūkinės ir kitokios veiklos apribojimai, kurių turinys yra apibrėžtas įstatyme.

Svarbiausia aiškiai identifikuoti, kokiu tikslu yra perkamas žemės sklypas

Ar tai gyvenamojo namo statybai, komercinei veiklai, sandėliavimui ar dar kitokiam tikslui.

• Detalusis planas. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol nėra pakeičiami ar pripažįstami netekusiais galios ir jie yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Taigi, jei žemės sklypas patenka į teritoriją, suplanuotą detaliuoju planu, pirmiausia turėtumėte žiūrėti į šiuo teritorijų planavimo dokumentu suplanuotus ir leidžiamus teritorijos tvarkymo reglamentus, įskaitant užstatymo tankį, intensyvumą, statybos zoną, leidžiamą statinių aukštį ir kt.
• Teritorijos (miesto ar miesto dalies) bendrasis planas. Bendrieji planai (jei parengti) paprastai skelbiami tos vietovės savivaldybės tinklalapyje. Pasitikrinkite į kokią teritoriją patenka Jūsų planuojamas pirkti žemės sklypas, ar toje teritorijoje galima Jūsų planuojama statyba, ar nėra suplanuotos perspektyvinės gatvės ar kitos visuomenės poreikiams reikalingos teritorijos.
• Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Jei žemės sklypas buvo suformuotas rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, susipažinkite su šio projekto medžiaga.
• Sklypo planas. Žemės sklypo planas yra privaloma ir neatskiriama žemės sandorio dalis. Tai pagal kadastrinius matavimus parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos, nurodomas plotas ir nustatomi kadastro duomenys.
• Viešai prieinami žemėlapiai (pvz. regia, geoportal). Nemažai informacijos apie patį žemės sklypą ir jo gretimybes galima sužinoti iš viešai prieinamų žemėlapių. Juose galite pasitikrinti sklypų ribas, inžinerinius statinius, miškų kadastro duomenis, kultūros vertybių registro duomenis ir kt.
• Statybos dokumentai. Jei perkate žemės sklypą kartu su parengtu statinio projektu, išsiaiškinkite, ar pardavėjas turi ir statybą leidžiantį dokumentą.

Žemės sklypo įsigijimo dokumentai

Perkant žemės sklypą, svarbu atidžiai patikrinti visus dokumentus. Štai pagrindinių dokumentų sąrašas ir ką juose reikėtų patikrinti:

Dokumentas	Aprašymas
Sklypo įsigijimo dokumentas	Dokumentas, patvirtinantis, kaip įsigijote žemės sklypą (pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, dovanojimo sutartis, teismo sprendimas ir pan.).
Kadastrinių matavimų byla	Dokumentas, kuriame nurodyti tikslūs žemės sklypo matmenys ir ribos.
Turto nuosavybės pažymėjimas	Dokumentas, kuriame nurodytas žemės sklypo savininkas (-ai).
Įgaliojimas	Jei pardavėjas veikia pagal įgaliojimą, būtina patikrinti jo galiojimą.
Asmens dokumentas	Galiojantis pardavėjo asmens tapatybės dokumentas.
NŽT licencija	Parduodant žemės ūkio paskirties žemę, reikalinga NŽT licencija.

Šiame straipsnyje apžvelgti būtiniausi, baziniai dalykai, tačiau neretai praktikoje prireikia išsamesnio ir individualaus duomenų vertinimo bei specialių žinių. Tokiu atveju gali būti pasitelkiama nekilnojamojo turto srityje besispecializuojančių teisininkų, statinių projektavimo bei teritorijų planavimo specialistų pagalba.

tags: #namo #pirkimas #sklypas