Daugiabučio namo renovacijos administratoriaus funkcijos

Lietuvos miestų daugiabučiai namai sensta ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Privatizavus butus, daugelio namų savininkai per pastaruosius dešimtmečius beveik neinvestavo į pastatų atnaujinimą. Todėl būstas didesniuose miestuose ir miesteliuose pastebimai susidėvėjo, o kai kuriais atvejais pastatai jau kelia realų pavojų juose gyvenantiems žmonėms. Gyventojai dažnai neturi pakankamai lėšų jų tinkamai priežiūrai bei remontui, todėl daugelyje senesnių namų liftų techninė būklė yra nepatenkinama arba avarinė, balkonai ir jų stogeliai kelia grėsmę, stogai nebeatitinka privalomųjų reikalavimų. Lietvamzdžiai ir fasadai nusidėvėję, o inžineriniai įrenginiai pasenę tiek konstrukciškai, tiek technologiškai.

Nors pastatų savininkai yra visi butų ir kitų patalpų savininkai, dažniausiai už jų priežiūrą atsako savivaldybės paskirtas administratorius arba namo bendrija. Visi daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (laiptinės, stogas, vamzdynai, šildymo sistemos ir pan.) butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvienam savininkui priklausanti dalis yra proporcinga jo turimų patalpų naudingojo ploto santykiui su viso namo plotu.

Daugiabučio namo savininkai turi teisę ir prievolę laisva valia pasirinkti vieną iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - Civilinis kodeksas) numatytų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdų: nustatyta tvarka įsteigti daugiabučio namo savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir paskirti atsakingą asmenį pagal jungtinę veiklos sutartį, arba kreiptis į savivaldybės administraciją su prašymu dėl administruojančios įmonės paskyrimo.

Būtent patys savininkai turi nuspręsti, koks valdymo būdas jiems tinkamiausias. Jeigu gyventojai neįsteigia bendrijos ir nesudaro jungtinės veiklos sutarties, savivaldybė privalo paskirti administratorių, kuris rūpinasi bendrojo naudojimo objektais. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Civilinis kodeksas įtvirtino šią sistemą, ir ji tebėra aktuali iki šiol.

Administratoriaus paslaugos finansuojamos iš butų ir kitų patalpų savininkų įmokų, kurios apskaičiuojamos proporcingai nuosavybės daliai bendroje dalinėje nuosavybėje, t. y. Tarifai šiandien nustatomi eurais, atsižvelgiant į realias sąnaudas. Jie susideda iš darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų, įmonės pridėtinių išlaidų, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, draudimo ir kitų būtinų išlaidų.

Valdymo modeliai

Yra trys pagrindiniai daugiabučio namo valdymo modeliai:

• Savininkų bendrija: Populiariausia daugiabučių valdymo forma, suteikianti gyventojams galimybę patiems spręsti dėl namo priežiūros ir tvarkymo.
• Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis: Dažniausiai taikoma mažiems daugiabučiams - nuo 3 iki 10 butų.
• Delegavimas administratoriui: Jeigu daugiabučio namo savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, savivaldybė privalo paskirti administratorių. Administratorius - kraštutinė priemonė.

Aptarkime kiekvieną iš jų detaliau.

Savininkų bendrija

Savininkų bendrija - tai populiariausia daugiabučių valdymo forma, suteikianti gyventojams galimybę patiems spręsti dėl namo priežiūros ir tvarkymo. Bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, vienijanti visus daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkus, įgyvendinanti jų teises bei pareigas ir atstovaujanti bendriems interesams. Naujuose namuose bendrijos paprastai steigiamos be sunkumų, o gyventojai gali greičiau spręsti bendrus klausimus.

Bendrijos steigimą inicijuoti gali kiekvienas buto savininkas ar jų grupė, taip pat vietos savivaldos institucijos. Praktikoje dažniausiai steigimą inicijuoja aktyvūs namo gyventojai. Bendrijos steigimo išlaidas iki 2010 m. dažnai kompensuodavo savivaldybės, tačiau dabar ši finansinė parama nebėra taikoma.

Bendrijos valdymas. Sprendimus bendrijoje priima bendrijos susirinkimas, valdyba arba pirmininkas. Visi klausimai sprendžiami balsų dauguma, o tvarka, kaip balsuojama ir priimami sprendimai, nustatoma įstatuose. Nors bendrijos steigimas reikalauja suderinti visų gyventojų interesus, šis modelis leidžia savininkams tiesiogiai spręsti dėl įmokų dydžio, darbų eiliškumo ir rangovų pasirinkimo.

Delegavimas administratoriui. Įsteigta bendrija neprivalo pati atlikti visų techninių darbų. Ji gali sudaryti sutartį su administruojančia įmone, kuriai deleguojamos kasdienės priežiūros funkcijos: raštvedyba, buhalterija, šilumos mazgų priežiūra, elektros ar vandens sistemų remontai. Bendrijos biudžeto lėšomis gali būti finansuojamos administracinės išlaidos: valdybos narių skatinimas, transporto, kanceliarinių prekių ar smulkių organizacinių poreikių padengimas.

Administravimo patarimai. Specialistai rekomenduoja, kad patys gyventojai nesiimtų raštvedybos, buhalterijos ar inžinerinių sistemų priežiūros, nes tai reikalauja specifinių žinių. Vieša informacija. Įstatymai numato, kad bendrijos veikla turi būti skaidri. Informacija apie tarifus, priežiūros darbų sąrašą ir jų apimtis turi būti viešai prieinama.

Jungtinės veiklos sutartis

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra viena iš trijų įstatymų numatytų daugiabučio namo valdymo formų. Ji dažniausiai taikoma mažiems daugiabučiams - nuo 3 iki 10 butų.

Valdymo modeliai. Jei reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia visų sutikimo. Teisinė forma. Jungtinės veiklos sutartis privalo būti rašytinė, o tam tikrais įstatymo numatytais atvejais - ir patvirtinta notariškai.

Sutarties galiojimas. Jungtinės veiklos sutartis nustoja galioti, kai pasikeičia bent vienas buto savininkas. Kadangi butai nuolat parduodami ar paveldimi, ši valdymo forma tampa nepatogi didesniems namams.

Civilinio kodekso nuostatos. Civilinis kodeksas jungtinę veiklą apibrėžia kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimą bendram tikslui siekti, sujungiant savo turtą ir pastangas. Daugiabučių kontekste šiuo tikslu tampa bendrosios nuosavybės (laiptinės, stogas, kiemas, inžinerinės sistemos) priežiūra ir tvarkymas.

Privalumai ir trūkumai. Ši forma yra paprasta, nereikalauja steigti juridinio asmens (kaip bendrijos atveju). Tačiau ji yra mažiau stabili - pakanka, kad vienas butas pasikeistų savininką, ir sutartis nebegalioja.

Nors Civilinis kodeksas vis dar numato jungtinės veiklos galimybę, praktikoje ši forma naudojama retai.

Administratorius

Administravimas - tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų priežiūra, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus šiems objektams išsaugoti ir tinkamai naudoti pagal jų paskirtį. Administratorius - kraštutinė priemonė.

Jeigu daugiabučio namo savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, savivaldybė privalo paskirti administratorių. Šis sprendimas užtikrina, kad bendrojo naudojimo objektai nebūtų palikti be priežiūros.

Administratorių gyventojai renkasi iš savivaldybės sudaryto ir viešai paskelbto sąrašo.

Išlaidų padengimas. Už administravimą moka patalpų savininkai proporcingai jiems priklausančiam naudingojo ploto dydžiui. Kitaip tariant, taikomas tarifas už 1 m², kuris nustatomas atsižvelgiant į darbų sąrašą, pastato amžių, būklę, transporto ir kitų paslaugų kaštus.

Kaupiamosios lėšos. Gyventojai moka ne tik už einamąją priežiūrą, bet ir kaupia lėšas remontui bei renovacijai. Administratorius privalo kasmet pateikti gyventojams ataskaitą apie surinktų ir panaudotų kaupiamųjų lėšų dydį, darbų sąmatas, atliktų darbų aktus.

Techninė priežiūra. Administratoriai atlieka nuolatinius pastatų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų stebėjimus, žymi pastebėtus defektus techninės priežiūros žurnaluose. Pasibaigus žiemai, paprastai sudaromos komisijos, kurios apžiūri namo būklę ir surašo aktus. Pagal juos planuojami privalomieji remonto darbai.

Skaidrumo klausimai. Nereta praktika, kai administruojančios įmonės dalį darbų atlieka savo pajėgomis, nepirkdamos paslaugų rinkoje. Tokiais atvejais kyla rizika, kad darbų kokybė nebus tinkamai kontroliuojama. Gyventojai neretai skundžiasi dėl darbų vėlavimo, kiekių prirašymo ar neskaidrių pirkimų.

Komunalinės paslaugos. Gyventojai administratoriui moka vadinamąjį „būsto mokestį“, kuris apima namo administravimo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros, avarijų likvidavimo, einamojo remonto išlaidas. Komunaliniai mokesčiai už šilumą, vandenį, atliekų išvežimą ar elektrą mokami atskirai pagal sutartis su paslaugų tiekėjais.

Teisinis reglamentavimas. Administratoriaus veiklą reglamentuoja Civilinis kodeksas, Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, statybos techniniai reglamentai bei savivaldybių patvirtintos tvarkos. Priežiūros reikalavimus nustato STR 1.12.05:2010 „Statinių naudojimo priežiūra“.

Administratorius kaip verslo subjektas. Daugelis administratorių šiandien yra uždarosios akcinės bendrovės (UAB), veikiančios kaip pelno siekiančios įmonės. Pagrindinės jų pajamos - gyventojų mokami administravimo mokesčiai, techninės priežiūros bei profilaktinių darbų organizavimas.

Gyventojų teisės. Jei daugiau kaip pusė patalpų savininkų yra nepatenkinti administratoriaus veikla ir pateikia pagrįstus argumentus, jie gali inicijuoti administratoriaus pakeitimą. Alternatyvos yra bendrijos steigimas arba jungtinės veiklos sutartis.

Perdavimo procedūra. Pasibaigus administravimui (pvz., įsteigus bendriją ar sudarius jungtinės veiklos sutartį), administratorius privalo pagal priėmimo-perdavimo aktą perduoti bendrojo naudojimo objektus, dokumentus ir nepanaudotas kaupiamąsias lėšas naujam valdytojui. Ši procedūra vykdoma vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr.

Gyventojai turėtų suprasti, kad administratoriaus paslaugos visada kainuoja daugiau nei savarankiškas bendrijos valdymas, nes įmonei reikia padengti administracines, personalo, techninės priežiūros sąnaudas bei pelną.

Renovacijos administratoriaus funkcijos

Daugiabučių namų renovacijos administratorius susiduria su problemomis, kurias privalo spręsti, kad būtų užtikrintas tinkamas renovacijos įgyvendinimas. Pagrindinis administratoriaus uždavinys - užtikrinti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą bei tvarkymą, taip pat tinkamą namui priskirto žemės sklypo naudojimą pagal galiojančius teisės aktus.

Administratoriaus veiklą reglamentuoja Civilinis kodeksas, Vietos savivaldos įstatymas, Statybos techniniai reglamentai bei kiti norminiai dokumentai.

Pagrindinės administratoriaus funkcijos:

• Organizuoti rangos darbų bei statybų techninės priežiūros paslaugų pirkimus.
• Atstovauti butų savininkų interesus rengiant investicijų planus, vėliau sprendžiant finansinius daugiabučio atnaujinimo klausimus.
• Stebėti visų atliekamų darbų kokybės priežiūrą.
• Nuolat derinti savo veiksmus su butų savininkais.

Renovacijos administratorius yra pagrindinis žmogus į kurį gali ir turėtų kreiptis gyventojai susidūrę su bet kokias neaiškumais renovacijos darbų metu.

D. Jankevičiui pritaria ir Akmenės, pasiekusios puikių rezultatų renovacijos procese, renovacijos administratorius Vaidas Vanagas. Net du jo administruojami daugiabučiai užėmė prizines vietas įspūdingiausio atnaujinto daugiabučio rinkimuose. Pašnekovas pabrėžia, kad administratoriaus darbas yra ir kompromisų ieškojimas.

Jam pritaria ir papildo V. Vanagas. Jo teigimu, kartais iškyla sunkumų ir su statybininkais, ir net su pačiais gyventojais.

Svarbiausias administratoriaus tikslas - kokybiškas gyventojų atstovavimas. Tvirtindami investicinį planą daugiabučio namo gyventojai patvirtina ir renovacijos administratorių. Dažniausiai, kai daugiabučiai namai yra atstovaujami bendrijų pirmininkų, iki šio etapo visus formalumus atlieka jie patys. Žinoma, potencialus renovacijos administratorius gali teikti pagalbą pirmininkui.

Investicinio plano rengimas - labai svarbus etapas. Jis turi būti atliktas pagal įstatymuose numatytas procedūras. Teisingas procedūros įgyvendinimas daro įtaką tolimesnei renovacijos eigai ir jos sėkmei.

Jeigu bendrijos pirmininkas nėra pasiryžęs savarankiškai administruoti renovacijos proceso, iki investicinio plano tvirtinimo jis turi priimti sprendimą, kas tą darbą atliks. Butus administruojančios įmonės šio rūpesčio neturi, nes jos turi atskirus renovacijos skyrius, kurie daugiabutį į renovaciją „veda“ nuo pat pradžių - jau nuo paties pirmo susitikimo, kuomet su gyventojais aptariama galimybė renovuoti daugiabutį.

Pagrindinė ir pati svarbiausia renovacijos administratoriaus funkcija - gyventojų atstovavimas. Administratorius privalo visame renovacijos procese pagelbėti gyventojams, jiems paaiškinti laukiančių etapų tvarką, atsakyti į aktualius klausimus. Renovacijos administratorius turi būti aktyvus, komunikabilus bei žingeidus ir siekti esminio tikslo - sklandaus renovacijos proceso.

Reikia nepamiršti, kad ir namo bendruomenė turi aktyviai bendrauti su renovacijos administratoriumi. Išsakydami savo nuogąstavimus, kad, pavyzdžiui, statybos darbai yra vykdomi netinkamai ar kad statybininkai netinkamai elgiasi, o galbūt kad nesilaikoma saugumo reikalavimų ar neužtikrinama tvarka statybų aikštelėje, žmonės gali labai stipriai prisidėti prie sėkmingo projekto įgyvendinimo.

Būtent renovacijos administratorius turi gyventojams suteikti visą išsamią informaciją. Renovacijos administratorius turi spręsti visus nesklandumus bei problemas, kurių natūraliai gali atsirasti. Administratorius turi derintis prie besikeičiančios įstatyminės bazės, kontroliuoti ir rangovų darbus, kurie gali vėluoti ar neatitikti gyventojų lūkesčių.

Apibendrinant, renovacijos administratorius atlieka šias funkcijas:

1. Pasirinkti administratorių, kuris rūpinsis gyventojams priklausančiu bendru turtu ir organizuos jo priežiūrą.
2. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus darbą reglamentuoja Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau - Nuostatai).
3. Sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (toliau ‒ objektų aprašas) Objektų aprašas 1/4 patalpų savininkų rašytiniu prašymu svarstomas patalpų savininkų susirinkime ir tikslinamas jų sprendimu, priimtu Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Šilumos ūkį reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus.
5. Apskaičiuoja mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą.
6. Finansinę apskaitą ir (ar) mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parengia mėnesinius mokėjimo dokumentus (sąskaitas, mokėjimų pranešimus ar kt.) ir Nuostatų V skyriuje nurodytu būdu ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d.
7. Rengia metinę savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą (toliau - metinė veiklos ataskaita).
8. Informaciją apie administratorių - pavadinimą, teisinę formą, buveinę, bendrąjį telefono numerį, el.
9. Administratoriaus (juridinio asmens) paskirto atsakingo darbuotojo vardą, pavardę, telefono numerį, el. paštą, techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo), liftų priežiūros ir kitų paslaugų teikėjų (tarnybų ir (ar) specialistų), avarinių tarnybų telefono numerius.
10. Patalpų savininkų atstovų vardą ir pavardę, kontaktinę informaciją (adresą ir (ar) telefono numerį, ir (ar) el.
11. Reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus.
12. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
13. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba LR civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Kaip žinoti, kad namo administratorius dirba gerai?

Akivaizdžiausias administratoriaus darbo rodiklis - prižiūrimo namo būklė. Jei pastatas nors ir senas, bet yra tvarkingas, prižiūrėtas, gyventojai reguliariai išgirsta siūlymus atnaujinimams atlikti - vadinasi, administratorius savo darbą atlieka sąžiningai.

Kitas labai svarbus kriterijus - administratoriaus bendravimas su gyventojais. Kaip greitai specialistai atsako į klausimus, ar registruoja į gyventojų paklausimus ir problemas, kaip į juos reaguoja. Glaudus bendradarbiavimas administratoriaus ir gyventojų- sėkmingas garantas išspręsti namo problemas, pagerinti gerbūvį.

Administratoriaus nustatomas tarifas už namo priežiūrą yra sudarytas iš kelių pagrindinių dalių. Darbuotojų darbo užmokestis ir socialinės įmokos. Pridėtinės išlaidos. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir remontas. Įtraukiamos išlaidos už administratoriaus naudojamą ilgalaikį turtą - kompiuterinę įrangą, inventorių, darbo priemones, transportą. Darbo sauga ir darbuotojų priežiūra. Darbų organizavimo išlaidos. Draudimas ir mokesčiai. Finansinės išlaidos.

Administravimo tarifas gali apimti ir administratoriaus pelną, tačiau jis turi būti pagrįstas rinkos sąlygomis bei skaidriai pagrįstas sąnaudomis.

Pokyčiai nuo 2025 m.

Nuo 2025 m. daugiabučių administravimą keičia keli svarbūs pokyčiai. Vienas jų - padidintos kaupiamosios įmokos. Nuo liepos mėnesio minimalūs įnašai namo atnaujinimui padidinti: didesniems nei 3000 m² daugiabučiams nustatyta ne mažiau kaip 9 centai už 1 m² per mėnesį, mažesniems - ne mažiau kaip 11,5 cento.

Dar vienas reikšmingas pokytis - Pastatų duomenų banko sukūrimas. Nuo lapkričio visi daugiabučių techninės būklės duomenys, nustatyti defektai ir priežiūros veiksmai bus kaupiami centralizuotoje informacinėje sistemoje.

Svarbi ir skaitmenizacijos kryptis. Daugelis administratorių pereina prie elektroninių sistemų, kur gyventojai gali matyti sąskaitas, balsuoti dėl sprendimų ar sekti planuojamus darbus.

Viena pagrindinių administratoriaus funkcijų - gyventojų atstovavimas.

Nors kiekvieno namo renovacijai nepaprastai svarbi gyventojų iniciatyva, tačiau čia neabejotinai puikiai savo darbą atliko ir namo renovacijos administratorius Donatas Jankevičius.

Pasak jo, projekto įgyvendinimo administratoriaus viena svarbiausių funkcijų yra pagelbėti gyventojams vykdant renovaciją ir juos atstovauti.

Ne tik inicijuoja, bet ir padeda kontroliuoti procesą. Šios pagrindinės funkcijos atitinkamai numato ir tai, jog renovacijos administratorius yra pagrindinis žmogus į kurį gali ir turėtų kreiptis gyventojai susidūrę su bet kokias neaiškumais renovacijos darbų metu.

Darbe neišvengia sunkumų. Daugiabučių namų renovacijos administratorius susiduria su problemomis, kurias privalo spręsti, kad būtų užtikrintas tinkamas renovacijos įgyvendinimas.

Jam pritaria ir papildo V. Vanagas. Jo teigimu, kartais iškyla sunkumų ir su statybininkais, ir net su pačiais gyventojais.

Dažniausiai užduodami klausimai

• Kur sužinoti, kas administruoja namą? Reikia kreiptis į savivaldybę arba pažiūrėti viešai skelbiamą administratorių sąrašą.
• Kokius dokumentus reikia pateikti? Šiuo metu dauguma duomenų (apie pajamas, deklaruotą gyvenamąją vietą, skolas) yra gaunami automatiškai per valstybės registrus, todėl dokumentų sąrašas trumpesnis nei anksčiau.
• Ar skolos turi įtakos kompensacijai? Jei šeima turi skolų už komunalines paslaugas, tai gali turėti įtakos kompensacijos skyrimui.

Dauguma Lietuvos daugiabučių pastatų yra statyti prieš kelis dešimtmečius, todėl jų fizinis nusidėvėjimas ir vertės mažėjimas siejamas su prasta priežiūra bei neefektyviu bendro naudojimo turto valdymu.

Visi daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (laiptinės, stogas, vamzdynai, šildymo sistemos ir pan.) butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Administratoriaus veikla turi būti skaidri ir atskaitinga gyventojams. Pasibaigus metams, jis privalo pateikti gyventojams finansinę ataskaitą, pagrįsti darbų sąmatas ir faktiškai atliktus darbus.

Šilumos kiekį reguliuoja įmonė, prižiūrinti šildymo punktą ir visą namo šildymo sistemą.

Jei vonioje nešyla gyvatukas, reikia kreiptis į šildymo sistemos prižiūrėtoją.

Jeigu daugiau kaip pusė gyventojų nepatenkinti administratoriaus darbu, jie gali inicijuoti jo pakeitimą - balsuojant susirinkime arba raštu.

Administratorius privalo atskirai kaupti informaciją apie kiekvienam namui skirtas kaupiamąsias lėšas.

Daugiabučio namo renovacija Vilniuje. Šaltinis: ivilnius.lt

tags: #namo #renovacijos #administratorius