Noras turėti nuosavą vandens telkinį - tvenkinį ar kūdrą - dažnai kyla nuosavų namų, sodybų ar sodo sklypų savininkams. Toks vandens telkinys gali būti naudojamas maudynėms, žvejybai ar tiesiog kaip dekoratyvinis elementas, gražinantis kiemo vaizdą. Tačiau prieš pradedant įgyvendinti šią idėją, svarbu išsiaiškinti, kokie reikalavimai taikomi tvenkinių įrengimui, kokie atstumai turi būti išlaikyti nuo sklypo ribų ir kokios priežiūros reikės ateityje. Taip pat svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi statant namą šalia vandens telkinio.
Tvenkinys ar kūdra: skirtumai ir reikalavimai
Pirmiausia, svarbu atskirti du terminus: tvenkinys ir kūdra. Aplinkos ministerijos (AM) specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad:
- Tvenkinys - tai dirbtinis vandens telkinys, įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote. Dideli tvenkiniai dažniausiai įrengiami užtvenkiant upes.
- Kūdra - tai vandens telkinys, įrengiamas iškasant daubą, nenaudojant jokių hidroizoliacinių priemonių, kurios atskirtų telkinio vandenį nuo gruntinio vandens. Dažniausiai žmonių įsirengti telkiniai yra vadinami kūdromis, nes ne visi turi galimybę vandens telkinį papildyti upės ar ežero vandeniu.
AM Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas Arūnas Čepelė nurodo, kad norint įsirengti kūdrą - leidimų nereikia, visgi yra nemažai bendrųjų reikalavimų, į kuriuos būtina atsižvelgti.
Bendrieji kūdrų įrengimo reikalavimai
Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugos reikalavimus nustato dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas. Pagal aprašą, kūdras draudžiama įrengti:
- Natūraliose pievose ir akmenynuose.
- Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje.
- Potvynio metu užliejamoje teritorijoje.
Taip pat nustatyti bendrieji reikalavimai, ko negalima daryti įrengiant kūdrą:
- Iškirsti saugotinus medžius.
- Sunaikinti ar keisti saugomas reljefo formas.
- Pažeisti valstybei priklausančios ar turinčios įtakos trečiųjų asmenų žemių sausinimui melioracijos sistemas ir statinius.
Kūdros įrengimo metu iškastas gruntas ar derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys.
Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai būtina pateikti dirbtinio vandens telkinio brėžinį su nurodytu jo gyliu ir plotu bei žemės sklypo planą su pažymėtomis kūdros įrengimo koordinatėmis.
AM Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas teigia, kad norint įrengti kūdrą saugomose teritorijose, jo įrengimas turi būti suderintas su atsakingomis institucijomis: Aplinkos apsaugos departamentu, Lietuvos geologijos tarnyba, Saugomų teritorijų direkcija. O planuojant dirbtinį vandens telkinį įrengti melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe.
Atstumai nuo sklypo ribos ir kitų objektų
Vienas iš svarbiausių aspektų planuojant tvenkinį ar kūdrą - atstumas nuo sklypo ribų ir kitų objektų. Nuo 2023 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauji reikalavimai, nustatantys, kad nepratekamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turėtų būti ne arčiau kaip 5 m atstumu nuo žemės sklypo ribos. Dirbtinis vandens telkinys arčiau žemės sklypo ribos galėtų būti įrengiamas tik gavus gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą.
Taip pat, siekiant apsaugoti įrengtą kūdrą nuo šalia esančių objektų taršos, nustatyti minimalus atstumai nuo šių objektų:
- Nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų) iki dirbtinio vandens telkinio kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų.
- Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamo dirbtinio vandens telkinio iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar kitų su ūkininko ūkio veikla susijusių objektų gali būti mažinamas, tačiau visais atvejais atstumas turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
- Nuo visų kitų pastatų ar statybos zonos iki telkinio kranto linijos nustatomas ne mažesnis kaip 5 m atstumas.
Kai keičiama nepratekamo dirbtinio vandens telkinio forma (jį įrengiant arba tvarkant), kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki saugotinų medžių ir krūmų kamienų.
Tvenkinio iškasimas ir priežiūra
Leidimai ir derinimas su institucijomis
Planuojant keisti didesnio kaip 0,1 ha ploto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti ar keisti arba likviduoti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį šiaurės Lietuvos karstiniame regione, prašymą su papildomais dokumentais ir informacija reikia pateikti Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai.
Planuojant keisti valstybiniame parke, biosferos rezervate, valstybinio parko ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, šiose teritorijose esančiose tinklo „Natura 2000“ teritorijose įrengto bet kokio dydžio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti tokią veiklą reikėtų suderinti su saugomų teritorijų direkcijomis.
Reikės derinti planus keisti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti su atitinkamomis saugomų teritorijų direkcijomis ir tais atvejais, kai vandens telkinys yra valstybiniame draustinyje, biosferos poligone, atkuriamajame sklype ar tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos.
Atskiri reikalavimai taikomi melioruotoje žemėje esančių dirbtinių vandens telkinių tvarkymui, pakeitimui ir likvidavimui.
Planuojant atlikti melioruotoje žemėje įrengto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo darbus, kai nekeičiamas jo plotas ar gylis, apie tai privaloma informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje yra šis telkinys. Savivaldybei reikėtų pateikti informaciją apie tikslią telkinio vietą, jo plotą, planuojamų tvarkymo darbų pradžios datą, trukmę, tvarkančių juridinių asmenų kontaktus.
Planuojant keisti melioruotoje žemėje esančio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą, gylį arba jį likviduoti, būtina šią veiklą suderinti su savivaldybės administracija. Jai reikėtų pateikti prašymą, žemės sklypo valdymą nuosavybės teise įrodančius dokumentus, žemės sklypo topografiniame ir inžinerinių tinklų plane pažymėtą planuojamo tvarkyti vandens telkinio vietą su koordinatėmis, nurodyti kitą esminę informaciją.
Tvenkinio kasimo etapai ir patarimai
Jau keletą metų tvenkinių kasimu užsiimančios įmonės „Urbkasa“ darbų vadovas Žilvinas Urbonas tikina - tvenkinio kasimas prasideda nuo žemės ploto išorinio, vaizdinio įvertinimo. Anot jo, užsakovai iš anksto pasirenka tvenkinio kasimo formas, taip pat nusprendžia, ar bus paplūdimys, kuris, pasak Ž. Urbono, atlieka ne tik pramoginę funkciją - šioje dalyje gali neršti žuvys, o tai aktualu planuojantiems tvenkinį įžuvinti. Taip pat iš karto apmąstoma, kur galėtų stovėti lieptas ir kitos panašios detalės.
Išnagrinėjus įmonių, kurios užsiima tvenkinių kasimu, pateikiamus patarimus, stebima, kad pirmiausia pradedama nuo vietos parinkimo, galutinio vaizdo sumaketavimo ir rangovo pasirinkimo. Tai galima padaryti užsakius grunto tyrimus, kurie labai aiškiai parodys, kurioje jūsų sklypo vietoje yra tinkamiausia įsirengti vandens telkinį. Turint parinktą vietą, galima suprojektuoti galutinį vaizdą, kur bus tiltelis ir pliažas, jis reikalingas ne tik maudymuisi, bet ir žuvims neršti jei tvenkinyje bus auginamos žuvys.
Tuomet turint grunto tyrimus ir norimo tvenkinio vaizdą kreipiamasi į rangovą, svarbu rangovą rinktis atsakingai, peržiūrėti jų ankstesnius darbus, atsiliepimus žmonių, kurie naudojosi jų paslaugomis, bei išsiaiškinti ar jie atlieką darbą kokybiškai. Neretai stebima, kad nepatikimi rangovai kasa per gilius tvenkinius su labai stačiais šlaitais, o tokio tvenkinio šlaitai yra lengvai išplaunami lietaus ir polaidžio vandens.
Tinkamiausia forma tokia, kuri leis padaryti vingiuotą krantą, ir atkartos gamtos formas, reiktų rinktis lašo ar inksto formas, o ne tikslias geometrines. Taip yra, nes vanduo tvenkinyje turi cirkuliuoti. Krantas turi būti įrengtas kuo seklesnis pageidautina iki 25 cm gylio. Tokiame sekliame krante įsikurs vandens augalai, kurie taip pat praturtins vandenį deguonimi ir sukurs tinkamas buveines vandens gyvūnams. Telkinio viduryje galima pasiekti 3 ar 3,5 metrų gylį. Nusprendus, kad tvenkinyje norėsite turėti žuvies, tik iškasus tvenkinį jo dugne ir keliuose šlaito vietose palikite didesnių akmenų, kurie taps prieglobsčių žuvims.
Tvenkinius galima kasti bet kuriuo metų laiku, bet pats palankiausias ir optimaliausias laikas yra rudens pabaiga - žiemos pradžia.
Saulė Kazlauskienė, UAB Ugna Pirmas veiksmas, kurį turite atlikti, tai išsiaiškinti ar projektas ant kurio pasirašėte atitinka vykdomas statybas. Nes jei statybos vyksta pagal projektą, o Jūs jau raštiškai sutikote, tai nieko pakeisti nepavyks. Priešgaisrinis atstumas tarp statinių taip yra išlaikomas.
Tvenkinio priežiūra
Priežiūra yra tikrai nesudėtinga, svarbu stebėti, kad kūdra neapželtų, neuždumblėtų. Priežiūrą ir valymą reiktų atlikti tuomet kai vandens telkinys yra labiausiai nusekęs, dažniausiai tai būna antra vasaros pusė. Reikia iškirsti medžius, nendres, krūmus bei kitus nereikalingus augalus.
Labai svarbu prižiūrint išlaikyti gamtinę pusiausvyrą, todėl valyti vienu metu tik pusę telkinio ir nenaudoti herbicidų, jie kenkia vandens ekosistemai. Būtina prižiūrėti šlaitus, kad po kiekvieno lietaus vanduo nesidrumstu. Tai galima padaryti stiprinant šlaitus naudojant tinklelius, kokosinius kilimėlius, juos reikia užpilti žemėmis ir užsėti veja.
Tvoros statymas šalia sklypo ribos
Aklina tvora nuo sklypo ribos BE kaimyno sutikimo galima statyti, kai nuo tvoros konstrukcijos iki sklypo ribos yra paliekamas 1 metras (nepriklausomai nuo to, kurioje sklypo pusėje ji bus statoma). Nėra skirtumo iš ko bus daroma tvora, reglamentuojamas tik tvoros prašviečiamumas. Žiūrėti STR 1.05.01:2017 7 priedo 1 punktas. Gyvatvorės gali būti sodinamos 1 metro atstumu nuo sklypo ribų.
Žemės įstatyme nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus. Kadangi mažesnių vandens telkinių, pavyzdžiui, iki 10 km ilgio upių, iki 0,5 ha ežerų ir tvenkinių, pakrančių apsaugos juostos plotis dažniausiai yra 2,5 m, o miestų ir miestelių dalyse juostos gali ir visai nebūti, Saugomų teritorijų įstatymas nustato prievolę žemės savininkams 5 m pločio sausumos atkarpoje neužtverti pakrančių, nepriklausomai nuo to, kokio pločio apsaugos juosta (0 m, 2,5 m, 5,0 m ir t. t.) tam sklypui nustatyta.
Net ir tveriant tvorą leistinu atstumu nuo vandens telkinio, reikėtų nepamiršti pasidomėti, ar konkrečiu atveju neprivalomas šio statinio statybą leidžiantis dokumentas (SLD). Miesto teritorijoje norint tverti aukštesnę kaip 2 m tvorą, privaloma kreiptis į savivaldybės administraciją dėl SLD išdavimo. SLD taip pat privalomas statant tokį statinį saugomose teritorijose. Tveriant iki 2 m aukščio tvorą, SLD privalomas tik išimtiniais atvejais, kai statoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar vietovėje, Kuršių nerijoje ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje).
Ką svarbu žinoti dėl sodo namo statybos mėgėjų sodo žemės sklype, jei yra nustatyta paviršinių vandens telkinių apsaugos zona?
Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, pagal įregistruotą Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą žemės sklype mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos zonos išorinės ribos bei už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, galima statyti sodo namą, jei statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos, todėl reikia kreiptis į savivaldybės administraciją pagal žemės sklypo vietą. Visais atvejais statant statinius žemės sklype statyba turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentams bei nepažeisti specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų.