Nors lietuviai įpratę gyventi mūriniuose arba mediniuose namuose, pastaruoju metu mūsų šalyje šiaudinių namų statyba populiarėja sparčiau, lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Šiltesnių ir pigesnių namų besidairantys žmonės statybine medžiaga renkasi ir šiaudus - šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 tokių statinių, kurių dauguma - individualūs gyvenamieji namai, keletas jų - pirtelės.
Šiaudinių namų statytojai vardija tokių namų privalumus, mokslininkai statybą iš atsinaujinančių išteklių vertina konservatyviau, tačiau vis tiek randa daugiau privalumų nei trūkumų.
Panevėžio rajone, Upytės miestelyje, vietos bendruomenė, pastačiusi šiaudinį namą, šiemet jame įrengs amatų centrą. Pasirinkę karkasinį šiaudinio namo statybos būdą statytojai nesigaili: per trejus metus moliu nutinkuotos sienos nesuskilinėjo, rugių šiaudų stogas atlaikė permainingą lietuvišką orą. Vienas iš Upytės šiaudinio namo statybos tikslų buvo ne tik amatų centras, bet ir mokyti žmones ekologiškos šiaudinių namų statybos.
Upytėje įgyvendinamas įdomus bendruomenės centro sumanymas. Šalia linininkyste garsėjančios Upytės Panevėžio rajone kylantis ekologiškas šiaudinis namas tapo smalsuolių traukos objektu. Aut. Lietuvoje jau pastatyta daugiau nei 100 namų iš šiaudų.
Šiaudinių namų statybos technologijos yra įvairios, tačiau dažniausiai naudojamas karkasinis būdas. Apie skirtingus sienų statymo atvejus, technologijas ir metodus rašoma leidiniuose apie statybą iš šiaudų ryšulių. Vadovaujantis šia medžiaga ir turint darbų statybose patirtį jau galima bandyti pasistatyti šiaudinį namą pačiam.
Pagrindiniai šiaudinių namų statybos etapai:
- Karkaso statyba: Pirmiausia iš medienos padaromas karkasas, kuris užpildomas supresuotų šiaudų kitkomis.
- Sienų formavimas: Kitkos storis - 50 centimetrų, tad tokio pat storio yra ir šiaudinio namo sienos, kurių nebereikia papildomai šiltinti.
- Tinkavimas: Sienos iš abiejų pusių aptinkuojamos moliu (po 5 centimetrus).
Tinkavimui naudojamas molis su priedais. Jei ištinkuoji grynu moliu, sienos suskylinėja. Kad taip neatsitiktų į molį dedama žvyro ir kalkių. Kauniečiai eksperimentavo ant didelio, 200 kvadratinių metrų ploto savo šiaudinio namo, kurio skirtingas sienas tinkavo vis kitais mišiniais ir taip ištobulino tinkavimui skirto molio technologiją.
Svarbu pažymėti, kad molinis tinkas drėgmę sugeria į save, bet gilyn į sieną nepraleidžia, todėl šiaudai išlieka sausi ir nepūnantys. Tuo tarpu cementinis tinkas praleidžia drėgmę ir ji patenka į šiaudines sienas, o tai skatina puvimo ir irimo procesus.
Šiaudinio namo statybos schema
Šiaudinių namų privalumai ir trūkumai
Šiaudinių namų statytojai vardija tokius privalumus:
- Ekologiškumas: Šiaudai yra atsinaujinantis išteklius.
- Šilumos izoliacija: 50 cm storio šiaudų sienos užtikrina puikią šilumos izoliaciją.
- Ekonomiškumas: Tokią statybą pašnekovas vadino greita ir pigia.
Tačiau yra ir tam tikrų trūkumų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Šiaudų kaina: „Kai ūkininkai pajuto, kad šiaudus galima parduoti, dabar už juos ir didesnius pinigus ima”, - pastebi V.
- Tinkavimo darbai: Šiaudinio namo tinkavimas nėra labai sudėtingas procesas, tačiau labai imlus darbui. Tad tenka arba kviesti talkas, arba naudoti specialią tinkavimo mašiną.
- Drėgmės poveikis: Netinkamai parinkus tinką, drėgmė gali pakenkti šiaudams.
Vis dėlto, tinkamai prižiūrint ir naudojant kokybiškas medžiagas, šiaudinis namas gali būti ilgaamžis ir ekonomiškas būstas.
Šildymo sistemos šiaudiniuose namuose
Upytės šiaudiniam namui parinktas geoterminio šildymo įrengimas ir technologija kainavo per 30 tūkst. litų. „Kitokio šildymo nenumatėme, nes yra apskaičiuota, kad namo sienų varža labai didelė, tad šilumos turėtų užtekti”, - sakė V.
Tačiau geoterminis šildymas ne visada yra ekonomiškai naudingas sprendimas. Bahuriux teigia, kad geoterminis šildymas gyvenime neatsipirks, nebent dėl triukšmo linkęs 2x sudėti pinigų. Vėsinimas su šilumos siurbliu vyks tada per grindis.
Alternatyvūs šildymo būdai:
- Šildymas elektra su šildymo kabeliais arba tepaliniais radiatoriais.
- Oras-oras kondicionieriai.
Svarbu atsižvelgti į namo energinį efektyvumą ir pasirinkti optimaliausią šildymo sistemą.
Statybos iš IZODOM blokelių
Pastaraisiais metais populiarėja statybos iš IZODOM blokelių. Naudojant Izodom 2000 blokelius, namo pamatus ir sienas galima iškelti mažiau nei per 7 dienas! Pasaulyje jau pastatyta 100 000-ių pastatų, kurie sertifikuoti PASYVV HOUSE sertifikatu.
IZODOM sistemos privalumai:
- Lengvas blokelių iškrovimas ir sunešimas.
- Greita statyba (vienas aukštas - 1-2 dienos).
- Lengvas elektros instaliacijos išvedžiojimas.
Tačiau, kaip teigia forumo dalyviai, užpildinėdamas su cementu betonu, gali suplėšyti apatinę eilę blokelių. Be to, betonavimas maišyklėje yra vienas sunkiausių darbų statyboje.
Medinių namų statybos tendencijos
Atsikandę tik į ateitį nukreipto, savitą šalies dvasią ir istorinę patirtį trinančio modernizmo, suomiai pamažu gręžiasi į savo šaknis. Ar gali medinė architektūra tapti miesto istoriją ir jo ateities vizijas jungiančiu elementu? Norvegai sako „taip“.
Ne tik sako, bet ir įrodo, kad medis, kaip statybinė medžiaga, gali būti sėkmingai sugrąžintas į miestus ir įgavęs naujas formas, tačiau išlaikęs savo prigimtines savybes, harmoningai derėti istorinėje miestų aplinkoje.
Vilniaus Antakalnio seniūnijoje artimiausiu metu bus baigtas statyti pirmasis Lietuvoje pasyvus medinis namas. Šis unikalus statinys pasižymi dideliu sandarumu - jis veikia kaip termosas, sukauptą šilumą išlaikantis ilgą laiką. Todėl pasirinktos būsto vidaus temperatūros palaikymas ištisus metus nereikalaus aktyvaus energijos naudojimo.
Medis, ilgus metus vadintas tradiciniu ir kaimišku, kratosi senųjų etikečių ir vis dažniau imamas suvokti kaip šiuolaikiška, itin moderni statybinė medžiaga, į kurią naujai pažvelgti įkvepia ir garsiausių pasaulio architektų darbai - drąsiai, lanksčiai ir kūrybingai.
Koncerno Stora Enso gaminama CLT (angl. Cross Laminated Timber) plokštė yra klijuotosios masyviosios medienos konstrukcija, kurioje keletas (trys ir daugiau) sluoksnių suklijuoti tarpusavyje skirtingomis kryptimis, siekiant kompensuoti galimas deformacijas ir paversti medį homogenizuota, t. y. visomis kryptimis vienodai atsparia konstrukcine medžiaga.
Praktiškai iš CLT galima pagaminti konstrukcinius elementus, tinkamus bet kokio stiliaus architektūriniam sprendimui - nuo atraminių sienų, kolonų ir perdangų iki dekoratyvinių sijų ir laiptų atitvarų. Plokštės puikiai „sugyvena“ ir gali būti naudojamos kartu su betonu, plytų mūru ir metalinėmis konstrukcijomis.
Vienas pirmųjų projektų Lietuvoje šiemet buvo realizuotas atokiame Vilniaus priemiestyje. Patyręs architektas Gintaras Klimavičius sumaniai išnaudojo tiek sklypo konfigūracijos ypatumus, tiek klijuotosios medienos plokščių galimybes ir sukūrė sudėtingos struktūros statinį su ryškiu pagrindinės korpuso ašies posūkiu.
Šis objektas yra įdomus tiek projektavimo, tiek ir medžiagų panaudojimo prasme ir yra vienas pirmųjų tokio tipo gyvenamųjų namų Lietuvoje.
| Medžiaga | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Šiaudai | Ekologiškumas, šilumos izoliacija, ekonomiškumas | Kaina, tinkavimo darbai, drėgmės poveikis |
| IZODOM blokeliai | Greita statyba, lengvas montavimas | Betonavimo sunkumai, galimi pažeidimai |
| CLT plokštės | Universalumas, atsparumas, greitas montavimas | Aukštesnė kaina, reikalingas specialus projektavimas |