Planuojant statybas namų valdos sklype, svarbu žinoti pagrindinius reikalavimus ir apribojimus, kad išvengtumėte teisinių problemų ir užtikrintumėte sklandų procesą. Net ir nedidelis namas kai kuriais atvejais reikalauja leidimo, o neteisingai įvertinta situacija gali lemti papildomas išlaidas ar statybų stabdymą. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su namų valdos sklypo ploto reikalavimais, statybos leidimais, žemės paskirties keitimu ir kitais aktualiais klausimais.
Kada Reikalingas Statybos Leidimas?
Planuojant namo statybą vienas dažniausių klausimų - ar reikia statybos leidimo. Atsakymas priklauso ne tik nuo planuojamo pastato dydžio, bet pirmiausia nuo sklypo paskirties. Lietuvoje, namų valdose sklypuose statybos leidimas yra būtinas tik tada, kai planuojamas pastato dydis viršija tam tikras ribas arba kai pastatas turi būti naudojamas nuolatiniam gyvenimui. Tačiau yra tam tikrų atvejų, kai galima statyti mažesnius namus ar kitus statinius be statybos leidimo, laikantis nustatytų taisyklių.
Statyba Namų Valdos Sklype Be Statybos Leidimo
Pagal galiojančius teisės aktus, namuose valdos sklype galima statyti mažesnius gyvenamuosius pastatus, kurie atitinka tam tikras ribas, nesukeliant būtinybės gauti statybos leidimą. Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus:
- Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m².
- Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
- Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
- Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.
Tokie pastatai gali būti naudojami kaip vasarnamiai, poilsio nameliai ar pagalbiniai ūkiniai pastatai. Taigi Jūsų atveju, jei pasirenkate namą iki 80m2 atkrenta daug laiko ir piniginių sąnaudų. Jums nebūtina rengti nuotekų bei vandentieko projektų ir nereikia laukti, kol bus ruošiamos sąlygos.
El. statybos darbų žurnalo pildymas
Statybos Leidimas Vienbučių Ir Dvibučių Paskirties Sklype (Namų Valdos Sklypas)
Jeigu planuojate statyti namą namų valdos paskirties sklype, svarbu žinoti:
- Statybos leidimas yra privalomas visais atvejais, nepriklausomai nuo namo ploto.
Iki 50 Kv. M Namas - Supaprastinta Statybos Leidimo Tvarka
Statant iki 50 kv. m ploto namą:
- statybos leidimas išduodamas supaprastinta tvarka,
- pakanka A energetinės klasės,
- projektavimo ir statybos reikalavimai yra paprastesni,
- bendri kaštai yra mažesni.
Nuo 50 Kv. M Namas A++ Energetinė Klasė
Kai planuojamas 50 kv. m ar didesnis namas:
- taikoma įprasta statybos leidimo procedūra,
- privaloma A++ energetinė klasė,
- didėja techniniai reikalavimai,
- brangsta tiek pats namas, tiek statybos leidimo procesas.
Statybos Leidimas Rekreacinės Paskirties Sklype
Rekreacinės paskirties sklypai dažnai pasirenkami poilsio namams ar savaitgalio rezidencijoms. Čia galioja šios taisyklės:
- Iki 80 kv. m pastatui statybos leidimo nereikia
- Didesniems nei 80 kv. m pastatams statybos leidimas yra privalomas
Statybos Leidimas Sodo Paskirties Sklype
Statant sodo paskirties sklype, būtina atkreipti dėmesį į pastato plotą:
- Iki 50 kv. m - statybos leidimas nereikalingas
- Virš 50 kv. m - statybos leidimas privalomas
Kada Reikalingas Projektas?
Nors kai kada statyboms leidimas ir nebūtinas, net ir nesudėtingo statinio statybai reikalingas oficialus projektas. Ogi tada, kai pagal STR 1.07.01:2002, 6 priedą reikalingi statybą leidžiantys dokumentai (SLD) - rašytiniai pritarimai statinio projektui. Jų reikia, kai jie yra kultūros paveldo objektuose ar specifinėse teritorijose, pavyzdžiui, Kuršių nerijoje.
Statant ūkinį pastatą Lietuvoje už miesto ribų iki 80 m² arba namą sodo bendrijose iki 50 m² galioja specifiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint tinkamai pasiruošti statybos procesui ir išvengti teisinių komplikacijų.
Jei ketinate statyti nedidelį namelį (iki 80 kv. m ploto ir ne aukštesnį kaip 8,5 m), miesto taisyklės reikalauja gauti SLD.
Nesudėtingi Statiniai
Tikrai daug kam įdomu, ką galima savo pačių nuosavame sklype statyti. Nors bendrai galima sakyti, kad Pirmos grupės nesudėtingi statiniai gali būti statomi mieste net be SLD (statybą leidžiančio dokumento). Šią sąvoką apibrėžia Statybų techninio reglamento (STR) 1.01.07:2010 tekstas. Yra priskiriami pirmos grupės nesudėtingiems statiniams.
Apskaičiuojant bendrą statinio plotą, atsižvelgiama į visus aukštus, antstatus, priestatus ir pastoges, kurios jam priskiriamos. Tačiau rūsys arba pusrūsis, apsiribojantis vienu aukštu ir esantis pastato perimetre, į šį skaičiavimą neįtraukiamas.
Leidimas privalomas šiais nesudėtingojo (iki 80m2) statinio statybos atvejais:
- Statant ar rekonstruojant I grupės (ūkinis iki 50m2 /aukštis iki 5m, sodo iki 80m2/aukštis iki 8,5m) nesudėtingą statinį - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
- Statant ar rekonstruojant II grupės (gyvenamasis, ūkinis iki 80m2/ aukštis iki 8,5m) nesudėtingąjį statinį mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir kt.
- Statant II grupės (gyvenamasis iki 80m2/ aukštis iki 8,5m) nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą.
- Rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą, kai jo paskirtis keičiama į gyvenamąją.
- Statant ar rekonstruojant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Žemės Paskirties Keitimas
Žemės paskirties keitimas - tai procesas, kurio metu keičiamas žemės sklypo naudojimo tikslas. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties sklypas gali būti pertvarkytas į namų valdą, o miško paskirties žemė - į visuomeninės paskirties teritorijas.
Paskirties keitimą dažniausiai riboja savivaldybių bendrieji ir kiti teritorijų planavimo dokumentai bei teisės aktai. Pavyzdžiui, jei tam tikra teritorija pagal bendrąjį savivaldybės planą nėra numatyta urbanizacijai, o skirta žemdirbystei, miškų ar želdynų plėtrai, paskirties pakeisti nebus galima.
Jei paskirties keitimas galimas pagal savivaldybės bendruosius planus ir kitus teritorijų planavimų dokumentus ir reikalingas sklypo pertvarkymas (sklypo dalijimui arba sklypo ar servituto formavimas susisiekimo komunikacijoms) , tada bus reikalingas formavimo ir pertvarkymo projektas arba jei toje teritorijoje pagal savivaldybės bendruosius planus neleidžiamas tada - detalusis planas.
Proceso etapai:
- Sprendimo priėmimas: Po vertinimo savivaldybė priima sprendimą dėl paskirties keitimo.
- Reglamentavimas: Jei sprendimas yra teigiamas gali reikėti papildomai pateikti prašymą registrų centrui dėl sklypo paskirties keitimo įregistravimo.
- Jei sprendimas teigiamas papildomai rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą, tada rengiamas projektas ir po jo kadastriniai matavimai.
- Dokumentų registracija: Galiausiai, kai visi procesai užbaigti, reikia registruoti naujų žemės sklypų paskirtį registrų centre.
Trys Situacijos Sprendimo Būdai
Dažnai susiduriame su situacijomis, kai mūsų klientai jau turi įsigiję ar nori įsigyti ne visą žemės sklypą, o tik jo dalį. Tokiais atvejais reikia labai aiškiai įvardinti galimas grėsmes ir rasti jų sprendimus, nes neišvengiamai teks turėti santykį su kitais žemės sklypo bendraturčiais. Yra trys situacijos sprendimo būdai - sklypo dalių atidalinimas, naudojimosi tvarkos parengimas arba galima tiesiog nedaryti nieko. Apie paskutinį variantą detaliau rašyti nereikia, nes kai parduodama sklypo dalis, kuri yra apibrėžta tik skaičių išraiška, paprastai reiškia, kad gali tekti įdėti labai daug pastangų ir pinigų, kol bet koks vystymas tokiame sklype bus įmanomas.
1. Žemės Sklypo Dalies Atidalinimas
Geriausias sprendimas - žemės sklypo dalies atidalinimas. Tačiau jis ne visuomet yra paprastai ir lengvai įgyvendinamas. Sunkiausia dalis - susitarimas su sklypo bendraturčiais. Reikės ne tik nuspręsti dėl sklypo padalinimo schemos, bet ir dėl įvažiavimų į būsimus sklypus bei kitų klausimų. Paprastai žemės sklypo dalių atidalinimas įgyvendinamas rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą. Visas šis procesas gali būti pradedamas tik susitarus bendraturčiams dėl visų aukščiau aprašytų detalių. Taip pat svarbu paminėti, kad sklypų atidalinimą ne visuomet leidžia teritorijų planavimo dokumentai ar kiti teisės aktai.
2. Naudojimosi Žemės Sklypu Tvarkos Nustatymas
Gerokai paprastesnis sprendimas už aukščiau aprašytą atidalinimą - naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas. Ši tvarka aiškiai apibrėžia konkrečiais sklypo dalis, kuriomis gali naudotis bendraturčiai, taip pat ką tose dalyse galima ar ko negalima daryti. Visa procedūra pakankamai nesudėtinga. Visų pirma, turi būti parengtas tikslus žemės sklypo planas su pažymėtomis sklypo dalimis, taip pat tekstinė dalis, kurioje aprašyta naudojimosi tvarka. Tuomet šis dokumentas yra tvirtinamas notarine tvarka ir registruojamas Nekilnojamojo turto registre.
Turbūt didžiausias naudojimosi tvarkos trūkumas yra toks, kad užstatymo rodikliai yra skaičiuojami ne kiekvienai sklypo daliai atskirai, bet visam sklypui. Pavyzdžiui, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas užstatymo intensyvumas leidžia sklype pastatyti 1000 kvadratinių metrų bendrojo ploto pastatus.
Pavyzdžiui, įvertinus sklypo užstatymo rodiklius ir esamus pastatus, liko tik 100 „laisvų“ kvadratinių metrų. Norėtumėte savo dalyje pasistatyti panašaus bendrojo ploto namą, tačiau ką daryti, jei sklypo bendraturtis nori to paties?
Svarbu atkreipti dėmesį, kad bendra daline nuosavybe valdomame sklype norint pradėti statybą teks gauti visų bendraturčių sutikimus. Siekiant apsisaugoti nuo nesutarimų, visuomet siūlome iš anksto susitarti su sklypo bendraturčiais visais galimais statybos klausimais. Jie gali būti aiškiai reglamentuoti ir naudojimosi tvarkoje. Ją rengiant svarbu kuo detaliau apgalvoti visus galimus ateities scenarijus, taip pat ir bendraturčių pasikeitimo galimybę. Svarbu žinoti, kad naudojimosi tvarka nenustoja galioti perleidus sklypo dalį.
Naudojimosi tvarka gali ne tik padėti išspręsti galimus bendraturčių nesutarimus, tačiau ir padidinti jūsų sklypo dalies vertę, jei nuspręstumėte ją parduoti. Žinoma, atskiras sklypas be kitų bendraturčių visais atvejais bus geresnis variantas už sklypo dalį, nes visų galimų gyvenimo atvejų naudojimosi tvarka apibrėžti neįmanoma.
Visais atvejais prieš perkant žemės sklypo dalį su naudojimosi tvarka ar be jos, rekomenduojame kaip įmanoma detaliau išanalizuoti sklypo, teritorijų planavimo dokumentus ir bendrą situaciją. Atlikus šiuos namų darbus galite išvengti labai nesėkmingų ilgalaikių investicijų.
Bendrosios Nuostatos
Bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto savininkams susitarus, žemės sklypo, pastato ar patalpų naudojimosi tvarka patvirtinama sutartimi, kuri gali būti registruojama viešajame registre. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis.
Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kaip jau minėta anksčiau, dalių bendrosios nuosavybės teisėje nustatymas galimas tiek bendraturčių sutarimu, tiek, tokio sutarimo nepasiekus, - teismine tvarka. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismo Praktika Ir Kriterijai
Teismai praktikoje išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, taikytinas nustatant nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra patvirtinęs keletą kriterijų, nustatant daiktų naudojimosi tvarką: adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; teisėtumo kriterijus; socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus.
Rengiant žemės sklypo, pastato ar patalpų naudojimosi tvarkos planus ir pasiūlymus, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į minėtus kriterijus ir siekiama bendraturčių interesų pusiausvyros. Svarbu ir tai, kad naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje (Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje.
Žemės Sklypo Naudojimosi Tvarkos Nustatymas
Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemės sklypo plane turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą.
Naudojimosi bendru daiktu (žemės sklypu, pastatu, patalpa) tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos.
Svarbūs Aspektai
Tiksliai parengti žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planai padeda išspręsti teisines procedūras ir pagerina santykius tarp žemės sklypo bendraturčių. Savo veikloje vadovaujamės trimis esminiais darbo principais - tikslumu, operatyvumu ir patikimumu, kurie vienija mūsų komandą ir padeda siekti aukščiausių rezultatų.
Tikslūs žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planai - tai kvalifikuoto specialisto parengti dokumentai, kurie nustato ir apibrėžia konkretaus žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių. Šie planai yra būtini, kai žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams, nežinantiems, kur prasideda ir baigiasi atskiro turto ribos.
Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas tarp sklypo bendraturčių reikalingas tais atvejais, kai vienas iš bendraturčių nori atskirti ir parduoti jam priklausančią sklypo dalį, norint sklypą atidalinti ar atliekant panašias procedūras. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas naudingas ir siekiant geresnių tarpusavio santykių, t. y. norint išvengti galimų konfliktų tarp bendraturčių.
Jei esate vienas iš žemės sklypo bendraturčių ir norite, kad būtų nustatyta Jūsų sklypo naudojimosi tvarka, siūlome kreiptis į specialistus!
Pagrindiniai Kriterijai Nustatant Naudojimosi Tvarką
| Kriterijus | Aprašymas |
|---|---|
| Adekvatumas dalims bendrosios nuosavybės teisėje | Naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. |
| Teisėtumas | Naudojimosi tvarka turi atitikti galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. |
| Socialinės taikos ir proporcingumo | Naudojimosi tvarka turi užtikrinti taikius santykius tarp bendraturčių ir būti proporcinga jų interesams. |
| Naudojimosi daiktu racionalumas (patogumas) ir efektyvumas | Naudojimosi tvarka turi būti patogi ir efektyvi visiems bendraturčiams, leidžianti jiems gauti maksimalią naudą iš daikto. |
| Faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumas | Naudojimosi tvarka turi atsižvelgti į esamus nuosavybės teisinius santykius ir siekti jų stabilumo. |
Ar Galima Statyti Namą Bendro Naudojimo Sklype?
Namo statyti jame negalima, nebent yra padarytas detalus planas (arba jam prilyginamas dokumentas), nurodantis sklypo reglamentus, užstatymo ribas ir kt.. Tokios paskirties sklype gyvenamasis namas negali būti statomas.
Neretai klaidingai manoma, kad nustačius žemės sklypo naudojimo tvarką įgyjama teisė priskirtoje dalyje statyti statinius. Civilinis kodeksas numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nustačius naudojimosi sklypu tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nesibaigia.
Statyba - ūkinė veikla, kuri iš esmės keičia ne tik sklypo dalies, kurioje statomas statinys, bet ir viso sklypo užstatymo bei galimos ūkinės veiklos sąlygas.
Atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, taip apribojamos galimybės vėliau statyti tame pačiame sklype, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), todėl statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų.
Norint statyti statinį ne vienam savininkui priklausančiame žemės sklype privaloma gauti visų jo bendraturčių rašytinius sutikimus.
Žemės Sklypo Padalijimas Ir Atidalijimas
Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų.
Jei dalijamas žemės sklypas priklauso keliems savininkams, tai padalijus žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai ir toliau bus valdomi bendros nuosavybės teise.
Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami. Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų.
Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.
Nusprendus padalinti ar atidalinti žemės sklypą visų pirma reiktų išsiaiškinti ar sklypas gali būti dalomas.
Įsivaizduokime, kad Jūs kartu su broliu turite žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, kurį valdote bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jūs nusprendėte šį žemės sklypą pasidalinti.
Pats paprasčiausias žemės sklypo dalijimas, kai nesuformuojant atskirų sklypų yra parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas.
Parengus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą žemės sklypas lieka su tuo pačiu kadastriniu numeriu, o plane yra nurodomos tik atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys tarp bendrasavininkų.
Be to, susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal šį planą, privalo būti patvirtintas notaro, o susitarimą turi pasirašyti visi dalijamo sklypo bendrasavininkai.
Galima atlikti žemės sklypo padalijimą ir žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius.
Tad dažnai žemės sklypų bendrasavininkai vis dėl to renkasi trečiąjį žemės sklypo atidalijimo būdą, siekdami užsitikrinti visapusišką savo turimo žemės sklypo disponavimą.
Kaip ir antruoju atveju, žemės sklypo atidalijimas vykdomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tai yra detaliuoju planu arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu.
Atidalijant, kaip ir padalijant yra suformuojami atskiri žemės sklypai, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius, bet šiuo atveju šie žemės sklypai priklausys kiekvienam bendrasavininkui atskirai.
Kaip pradėti žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo eigą? Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.
Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.
Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS).
Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas.
Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus.
Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo.
Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas. Po to projektas teikiamas patikrinimui.
Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų, tokių kaip: koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas, koks numatomas planuojamos teritorijos plotas, kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime, bei kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota ir t.t.
Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimas yra labai greitas procesas ir užtrunka apie 1 savaitę.