Dažnas mūsų tautietis, nusprendęs pasistatyti namą ar „užmiesčio rezidenciją“, susimąsto. Ir ne tik apie tai, kokias statybines medžiagas rinktis. Kyla dar vienas rimtas klausimas - kada geriau statyti - žiemą ar vasarą?
Medis - ekologiška, natūrali, tvirta ir laiko išbandymus atlaikiusi statybinė medžiaga, todėl šiuo metu yra labai madinga. Ir nors daug kam individualūs namai asocijuojasi su tvirtu mūru, vis labiau populiarėja mediniai karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai.
Medis - puiki statybinė medžiaga, užtikrinanti gerą gyvenimo kokybę. Medis - viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų, naudota ne tik gyvenamajam būstui statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui, kanalizacijai tiesti.
Įsivyravus kitoms statybinėms medžiagoms (cementui, betonui, plytoms) imta manyti, kad medis tarnauja palyginti neilgai. Tačiau tokia nuomonė buvo paplitusi visai be reikalo: medžio ilgaamžiškumą patvirtina Rusijos šiaurėje išlikę rąstiniai namai, kurių amžius siekia 600-700 metų. Tai natūrali, nekenkianti gamtai žaliava, atspari karščiui, šalčiui. Vienintelis veiksnys, kuris privalo būti kontroliuojamas, - tai drėgmė. Be to, mediniuose namuose aplinkos poveikis mažai lemia vidaus šilumos pokyčius.
Apie rąstinių namų ilgaamžiškumą liudija senovinės trobos - tinkamai apdirbus ir impregnavus medieną ji gali ištverti kelis amžius.
Nors karkasiniai ir skydiniai namai greičiau pastatomi, palyginti pigūs, nepaprastai daug žmonių vis dėlto renkasi rąstinius namus - pačius ekologiškiausius, nes jų statybai naudojama gryna, natūrali, kokybiška mediena (o ne suspaustos drožlės), be to, galbūt lietuvio širdžiai tai viena priimtiniausių statybinių medžiagų.
Kokybiškos medienos statinės savybės ypatingos. Dėl poringos struktūros ir santykinai mažo svorio medis yra gera šilumos izoliacinė medžiaga.
Paprastai namams statyti renkamasi sakinga - pušų arba eglių - mediena. Priežastys gana paprastos: ši mediena gana pigi, elastinga, tvirta.
Daug kam gali kilti klausimų, kada geriausia kirsti medieną, skirtą namui statyti? Žiemos kirtimo rąstas yra „miego“ stadijoje ir todėl jis ne taip greitai mėlynuoja t.y. nekeičia spalvos.
Jei rąstinis namas statomas iš sausų rąstų, tai drėgnumas prieš rentimą turi būti iki 20 proc. Drėgna mediena netinkama statyti rąstinius namus iš apipjautų rąstų, nes džiūdama ji gali stipriai deformuotis, blogai ventiliuojama gali pakeisti spalvą (pamėlynuoti ar pajuoduoti), pradėti pūti, pelyti, pakeisti matmenis.
Rąstinių namų sienų storis paprastai gali būti nuo 15 iki 35 cm, jie gali būti apvalūs (kaip dabar madinga Šiaurės Amerikoje) ar keturkampiai. Rąstiniai sienojai gali būti apvalūs žievinti (natūralūs), apvalūs tekinti, apipjauti iš dviejų šonų, apipjauti iš keturių šonų, klijuoto tašo. Iš esmės tai labiau estetinis klausimas, nors keturkampiai rąstai savaime padidina sienos storį.
Abejojantieji dėl rafinuotesnio medinio namo interjero - esą rąstinis namas diktuoja paprastumą, - taip pat turėtų būti ramūs.
Rąstinio namo statybos principai
Yra bendri šios statybos būdo principai. Anot „UAB Tekmega“ direktoriaus Dariaus Sudvojaus, rąstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip ½ rąsto storio pločio aukštuma. Vidaus pertvaros taip pat turi būti kuo daugiau iš rąstų. Renčiant rąstinį namą tam tikrose vietose būtinos vidinės pertvaros iš rąstų namo konstruktyvo stabilumui išlaikyti. Durų ar langų staktos negali tvirtintis tiesiai ant rąstų sienos.
Geri statybininkai pasakytų, kad svarbiausias namo elementas - pamatai. Kartais manoma, kad rąstiniams namams galima daryti išimtį: esą, šiems namams pamatai reikalingi, tačiau jų gali ir nebūti. Rąstai susikabina taip tvirtai, kad nei įšalas, nei vėjas ar kiti mūsų klimatui įprasti reiškiniai jų negali išjudinti: medis - tarsi gyvas organizmas - gali išsilenkti, pakeisti formą, spalvą, tačiau neišsineria iš bendros namo konstrukcijos.
Šis teiginys papildytinas taip: jei rąstinis statinys bus ant pamatų, kurie „vaikšto“ nuo šalčio, tai ir sienos nebus sandarios, tarp jų nuolat bus tarpai. Norint kad rąstinis statinys laikui bėgant tvarkingai „susėstų“ ir būtų sandarus, tai pagrindas ant kurio jis renčiamas, taip pat turi būti stabilus.
Svarbu išvengti plyšių pamato ir pirmojo vainiko sankirtos vietoje. Apatiniai rąstai turi būti impregnuoti, pageidautina išpjauti iš puvimui atsparesnės medienos, ant pamato įrengiamas hidroizoliacijos sluoksnis. Vidaus pertvaras rekomenduojama formuoti iš rąstų.
Rąstinio namo šiluminės savybės
Tarp rąstinių namų gamintojų ir mūrinės statybos šalininkų kyla ginčai dėl pernelyg mažos rąstinės sienos šiluminio laidumo, kuris esti apie 1,8 W/kv. m K. Kaip tikina rąstinių namų statytojai, energijos netekimai per rąstinę sieną negali būti skaičiuojami remiantis vien tik medžio šiluminio laidumo koeficientu.
Praktiniai rezultatai sako ką kita: su didele varža energijos sąnaudos yra gerokai mažesnės už teorinius skaičiavimų duomenis. Labai svarbi šio tipo namo savybė akumuliuoti perteklinę drėgmę. Štai kodėl rąstiniame name gerai jaučiamės net prie 17 laipsnių temperatūros.
Kitas pavyzdys, nuteikiantis pasitikėti rąstine statyba - pridėkite ranką prie mūrinės, kad ir gerai apšiltintos sienos. Pajusite temperatūrų pokytį. Nustojus šildyti mūrinę patalpą, neišvengiamas šaltesnės sienos sąlytis su šiltu oru verčia kondensuotis drėgmę. Rąstiniame name šis procesas vyksta lėčiau dėl didelės rąsto šiluminės talpos. Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė laiko artimą temperatūrą, kokia yra kambaryje.
Kada geriausia statyti - žiemą ar vasarą?
Dauguma namų mūsų regione statoma pavasario - vasaros laikotarpiu. Nemažai žmonių įsitikinę, kad geriausia namus statyti būtent šiltuoju laikotarpiu, nes statybos žiemą trunka ilgiau ir reikalauja daugiau sąnaudų.
Įdomi detalė - medienoje esanti drėgmė labiausiai koncentruojasi medžio šerdyje. Medienai džiūstant drėgmė veržiasi į išorę. Esant pliusinei oro temperatūrai (pavasarį ir vasarą), mediena džiūdama labai intensyviai garina drėgmę. Maždaug 2 - 3 kartus greičiau negu spaudžiant šaltukui.
Žiemą syvų tekėjimas iš šaknų į kamieną sustoja, todėl medienos drėgmė sumažėja iki minimalaus galimo lygio. Esant minusinei temperatūrai, drėgmė iš medienos ne garuoja, o iššąla.
Visgi reiktų nepamiršti, kad daugintis ir kenkti šie kenkėjai gali tik esant pliusinei oro temperatūrai ir optimaliai drėgmei. Kitaip sakant - pavasarį ir vasarą.
Vasarą, ypač tikrą, lietuvišką ir lietinga, sunkių statybinių medžiagų transportavimas gali taip rimta problema dėl pažliugusių ir išplautų kelių.
Vasarą statybų skaičius išauga, tad statybininkų poreikis yra gerokai didesnis negu žiemą. Tai lemia jų atlyginimų augimą. Brangiau vasarą kainuoja ir statybinės medžiagos.
Žiemą situacija radikaliai pasikeičia - statybų mažėja, daugėja darbo jėgos, ji pinga.
Būtent todėl tiek medinius namus gaminančios, tiek ir juos surenkančios ar įrengiančios įmonės žiemą mažina savo produkcijos ir paslaugų kainas, skelbia akcijas, taiko nuolaidas.
Medienos rūšys ir jų savybės
Malkos priklauso tai kategorijai prekių, kurios nevežamos iš labai toli, o ruošiamos Lietuvoje. Priešingu atveju transportavimas gali kainuoti brangiau nei pačios malkos. Tačiau, jei turite galimybę rinktis, įvertinkite malkoms ruošiamos medienos savybes.Rinkdamiesi, kokiomis malkomis geriau kūrenti, dauguma žmonių pirmenybę teikia beržinėms malkoms. Iš tiesų kūrenti krosnį ar židinį šiomis malkomis jums bus lengva ir malonu - jos gerai užsidega ir suteikia daug šilumos. Tačiau svarbu paminėti, kad beržinės malkos greitai pūva, todėl tokias malkas ilgesnį laiką sėkmingai išlaikysite tik gerai išdžiovintas.
Pagal visus parametrus ąžuolinės malkos laikomos geriausiomis, todėl nenuostabu, kad jos yra ir pačios brangiausios. Šios savybės labiausiai būdingos vidutinio amžiaus ąžuolų malkoms. Be visų pliusų, vėl gi, noriu paminėti, kad ąžuolo mediena taip pat turi nemažą kiekį dervos, todėl įvertinkite sąnaudas, kurias patirsite kūrenimo įrenginio ir kamino valymui. Dar vienas, kai kam galbūt aktualus minusas yra tas, kad ąžuolo medieną sunku uždegti.
Klevo, buko ir kitų lapuočių medienos rūšių savybės labai panašios į ąžuolo. Juos taip pat sunku uždegti, tačiau jie dega gana ilgai ir išskiria daug šilumos.
Uosio malkos taip pat dega pakankamai ilgai ir tinka naudoti kieto kuro katiluose, atvirose krosnyse ir katilinėse. Nepaisant didelio tankio, dėl įkūrimo problemų su uosiu jums nekils.
Daugelis vaismedžių - obelys, vyšnios, slyvos, kriaušės - taip pat priklauso kietai ir kaloringai medienai. Tačiau tokios malkos greitai sensta, o su amžiumi mediena praranda savo savybes. Jauni vaismedžiai, žinoma, malkoms nepjaunami.
Juodalksnio malkas sėkmingai galite naudoti šildymui arba kitoms reikmėms.
Drebulės mediena lengva, minkšta, todėl ją lengva pjauti ir skaldyti. Drebulinės malkos nėra kaitrios ir kaloringos, bet labai vertinamos dėl to, kad puikiai, valo kaminus nuo suodžių ir dervos.
Nuolatiniam namo šildymui žiemą liepų mediena netinkama, nes per greitai sudega. Jų malkas, sandėliuoti patartina ne ilgiau kaip dvejus ar trejus metus, nes vėliau jos praranda kokybę. Degdamos liepos malkos skleidžia nuostabų, kvapnų aromatą ir išskiria vaistinių savybių turinčius fitoncidus, kurie skatina žaizdų gijimą ir gali palengvinti plaučių ligų simptomus.
Visų spygliuočių, išskyrus maumedį, medienoje yra daug dervos. Ji kaupiasi tarp pluoštų esančiose „kišenėlėse”, kurios įkaitusios plyšta ir paskleidžia įkaitusią dervą. Todėl eglės ir pušies malkų negalima naudoti židiniuose su atviru ugniakuru. Jei namuose turite krosnį su alkūniniu kaminu jos taip pat nebus geriausia kuro rūšis. Tiršti, degančios dervos dūmai ant krosnies ir kamino sienelių nusodins lipnius suodžius.
Šias malkas galima ir būtina naudoti pirtyje, bent jau dėl gydomojo aromato, kuris atpalaiduoja ir ramina.
Gluosnis ir tuopa, kaip malkos, naudojami retai, tik neturint geresnės alternatyvos. Jų minkšta ir trapi mediena yra tikrai prastos kokybės, netinkama kurui. Šie medžiai greitai dega, daug kibirkščiuoja ir duoda mažai šilumos.
Malkas laikykite suskaldytas, nes malkos, supjautos rąsteliais ilgiau džiūsta. Jei malkas nuspręsite skaldyti patys, kad nereikėtų iš peties mojuoti kirviu, jums pagelbės malkų skaldyklė. Jų yra labai įvairių ir jūs tikrai galėsite išsirinkti sau tinkamiausią.Taip paruoštas malkas gražiai sukraukite į malkinę ar tiesiog kažkur kitur, kur įrengta pastogė. Svarbu, kad ant jų tiesiogiai nekristų lietus ir sniegas. Galima, žinoma, malkas laikyti ir po atviru dangumi, bet tada reikalingas medinis padas ar paletė, kad malkos negulėtų ant žemės.
Noriu paminėti, kad ąžuolą pageidautina paruošti iš anksto ir naudoti po metų ar dvejų, nes tiek laiko reikia medienai pilnai išdžiūti. Beržą, priešingai, naudokite pirkimo metais.
Naudingiausia pirkti malkas rąstais. Didesnį kiekį jums jų gali atvežti miškovežis. Žinoma, tokias malkas jūs turėsite patys susipjauti ir suskaldyti. Bet! Malkos parduodamos kubiniais metrais. Jei malkas norėsite kūrenti jau greitai, svarbiausia jas įsigyti sausas.
Daugiausia drėgmės turi neseniai nukirstų medžių malkos, ypač jei jos buvo nukirstos pavasarį arba vasarą. Skirtingų rūšių malkos džiūsta skirtingai.
Jeigu neturite galimybės patys malkų susipjauti ir susiskaldyti, galite įsigyti jų jau suskaldytų. Žinoma, jos bus brangesnės.
Šiuo metu rinkoje yra tikrai didelė malkų pasiūla. Galite jų įsigyti tiesiai iš miško, supjautų rąsteliais ar skaldytų. Jos gali būti maišuose, ant palečių ar rąsteliais.
Iš praktiškos pusės, kad jūsų kaminai ir pečiai būtų švarūs, kartas nuo karto sukūrenkite po kibiriuką džiovintų bulvių lupenų.
Iš lentelės galite matyti, kurios malkos bus kaitriausios - būtent tokių malkų jums reikės mažiausiai, kad jūsų namuose ar pirtyje būtų pakankamai šilta. Tačiau ne viskas taip paprasta. Labiau pasigilinę į medienos savybes pastebėsite, kad kaitriausi medžiai turi daugiausiai dervos. O tai reiškia, kad jūsų kaminą, kuro katilą ar pečių teks dažniau ir kruopščiau valyti ir prižiūrėti.
| Medienos rūšis | Savybės |
|---|---|
| Beržas | Lengva uždegti, daug šilumos, greitai pūva |
| Ąžuolas | Geriausios, brangiausios, daug dervos, sunku uždegti |
| Klevas, Bukas | Panašios į ąžuolą, sunku uždegti, ilgai dega |
| Uosis | Ilgai dega, tinka katilams, lengva uždegti |
| Vaismedžiai | Kieti, kaloringi, greitai sensta |
| Juodalksnis | Tinka šildymui |
| Drebulė | Lengva, valo kaminus |
| Liepa | Greitai sudega, kvapnus aromatas |
| Spygliuočiai | Daug dervos, netinka atviriems židiniams, tinka pirtyse |
| Gluosnis, Tuopa | Prastos kokybės, greitai dega, mažai šilumos |