Gyvenamųjų Namų Bendrijos Likvidavimo Tvarka Lietuvoje

Gyvenamųjų namų savininkų bendrija (GNSB), dažnai vadinama individualių namų bendrija, yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis privatus juridinis asmuo. Pagrindinis jo tikslas - įgyvendinti pastatų (tam tikrais atvejais - žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

Šio juridinio asmens steigimo, veiklos vykdymo, valdymo, restruktūrizavimo ar likvidavimo tvarką nustato bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir specialiosios Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos.

Tiesa, pastarojo teisės akto nuostatos yra kiek labiau orientuotos į daugiabučių namų savininkų bendrijas, todėl įstatyme neaptartas ar pagal prasme netinkančias sąlygas GNSB steigiamos ir registruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo antrame skirsnyje nurodyta tvarka.

GNSB steigimo iniciatyvos teisę turi bet kuris vienas (ar keletas) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkų, įskaitant ir nekilnojamojo turto vystytojus. GNSB steigimo klausimas sprendžiamas ir sprendimas dėl steigimo yra priimamas bendrijos steigiamajame susirinkime, susirinkime dalyvaujančių gyvenamųjų namų (tam tikrais atvejais žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) ar konkretaus visų gyventojų interesus tenkinančio daikto (pvz. kelio) savininkų paprastąja dauguma.

Teisininkas Jaunius Navickas atkreipia dėmesį, jog tam, kad steigiamasis susirinkimas galėtų būti laikomas teisėtu, jame turi dalyvauti daugiau kaip pusė visų gyvenamųjų namų (tam tikrais atvejais žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) savininkų ar konkretaus visų gyventojų interesus tenkinančio daikto bendraturčių.

Bendrijos Likvidavimo Pagrindai ir Tvarka

Bendrija likviduojama Bendrijų įstatyme ir bendrijos įstatuose nurodytais pagrindais. Būdų yra ne vienas, neveiksnią bendriją galbūt paparsčiausia lividuoti pasinaudojus Bendrijų Įstatymo 14 str. 9.

Iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba gavęs bendrijos pirmininko rašytinį pranešimą apie atsistatydinimą iš pareigų visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 6 mėnesius nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba nuo bendrijos pirmininko atsistatydinimo iš pareigų dienos ir nėra pradėta bendrijos likvidavimo procedūra, bet kuris bendrijos narys (įgaliotinis) turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo.

Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi šį prašymą, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl bendrijos likvidavimo pagal Civilinio kodekso 2.70 straipsnį, o bendrijos likvidavimo procedūrų vykdymo laikotarpiu laikinai skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, vadovaudamasi Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka.

Norint įsteigti GNSB, ypatingai svarbu iš karto teisingai paruošti, užpildyti ir patvirtinti visus reikalingus dokumentus, kadangi nustačius dokumentų trūkumus, steigiamąjį susirinkimą tenka šaukti iš naujo.

Steigiamajame susirinkime išrinktas bendrijos pirmininkas pateikia patvirtinti notarui GNSB įstatus ir kitus steigimo dokumentus, o notaro patvirtintus dokumentus, - Juridinių asmenų registrui.

Svarbūs Aspektai Likviduojant Bendriją

Svarbu atkreipti dėmesį į keletą praktinių aspektų, susijusių su bendrijos likvidavimu:

• Dokumentų perdavimas: Likvidavus bendriją, labai svarbu tinkamai perduoti visus dokumentus naujam administratoriui arba savivaldybės institucijoms.
• Gyventojų informavimas: Gyventojai turi būti laiku informuoti apie bendrijos likvidavimą ir naujus administratorius.
• Finansiniai klausimai: Būtina tinkamai sutvarkyti visus finansinius klausimus, įskaitant skolas ir likusius pinigus.

Pateiktoje situacijoje, buvusios 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) nariai susidūrė su problemomis dėl buvusio pirmininko veiksmų po bendrijos likvidavimo. Ši situacija iliustruoja, kaip svarbu laikytis teisinių procedūrų ir užtikrinti skaidrumą likvidavimo procese.

Nagrinėjant situaciją, aiškėja, kad buvęs bendrijos pirmininkas V. Ardzijauskas, valdęs 20 daugiabučių namų bendrijų, dėl piktybiškų veiksmų ir dokumentų nepateikimo buvo likviduotas. Nepaisant to, jis ir toliau neatiduoda daugiabučių namų dokumentų, kurių jau neadministruoja, bei bando prarastus namus pervesti į „Santermitą“.

Gyventojai skundėsi, kad buvęs pirmininkas neatiduoda dokumentų, kurie priklauso būsto savininkams, toliau agituoja, kad ta bendrija būtų sugrąžinta, nors jam kapsi baudos.

Savivaldybės atstovė teigė, kad gavus bendrijai priklausančių gyventojų skundą, buvo nustatyta, kad bendrijos vadovų kadencija pasibaigusi, įstatai ir kiti dokumentai nesuderinti. Dėl to buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą dėl bendrijos likvidavimo inicijavimo. Savivaldybės pateikto siūlymo pagrindu buvo pradėta juridinio asmens likvidavimo procedūra ir bendrija išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Bendrijos likvidavimo procedūrų vykdymo laikotarpiu, daugiabučiams namams, priklausantiems šiai bendrijai, buvo paskirti administratoriai. Tačiau buvęs pirmininkas nepaisė įsigaliojusių teismo sprendimų ir atsisakė bendradarbiauti.

Buvęs 226-osios DNSB pirmininkas V. Ardzijauskas aiškino, kad naujiems būsto administratoriams esą perduotų dokumentus, jei Kauno miesto savivaldybė paaiškintų, kaip juos padalyti. Jis teigė, kad reikėjo likvidatoriaus, nes yra bendro naudojimo patalpos, bendri dokumentai. Tačiau savivaldybė esą neturi tokių įstatymų, mechanizmų, kaip viską padalyti namams.

Buvęs pirmininkas nurodė, kad esą areštuota bendrijos sąskaita, buvę darbuotojai išėjo iš darbo.

„Kauno diena“ pasitikslino, ar V. Ardzijauskas vykdo kokias agitacijas, kad namai sugrįžtų į bendriją.

Žmonės buvo išsakę, kad 226-osios DNSB pirmininkas V. Ardzijauskas spjauna ir į antstolius. Bauda sudaro 17,8 tūkst. eurų. Jis nurodė, kad remiasi Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.: „Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais.

Ši situacija rodo, kaip svarbu tinkamai vykdyti bendrijos likvidavimo procedūras ir užtikrinti skaidrumą, kad būtų išvengta nesusipratimų ir ginčų tarp buvusių bendrijos narių ir naujų administratorių.

Klausimai-Atsakymai apie Bendrijų Veiklą

Šiame skyriuje pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su bendrijų veikla ir valdymu.

Ar bendrija gali būti paramos gavėja?

Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose.

Kokius dokumentus turi pateikti garažo bokso savininkas, norintis įteisinti boksą?

Dėl registravimui VĮ Registrų centre reikalingų dokumentų siūlytume kreiptis į VĮ Registrų centrą, jie paaiškins, kokių dokumentų reikalaujama.

Kas atsakingas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą?

Bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objetą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams.

Į ką kreiptis dėl keliamo triukšmo daugiabutyje?

Bet kuris nepatenkintas kaimynas tokiais atvejais (triukšmingi vėlyvi vakarėliai) gali kreiptis pagalbos telefonu 112 (rašote, kad policija sureagavo), galima iškviesti arba pranešti apie įvykį ir savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams, o bendrijos pirmininkas galėtų informuoti namo gyventojus apie viešosios tvarkos reikalavimus, atkreipti dėmesį į tai...

Kur kreiptis, jei bendrijos pirmininkas neatlieka savo pareigų?

Bendrijos pirmininką, už tai, kad nevykdo savo pareigų, galima apskųsti savivaldybei (įteikti laisvos formos rašytinį skundą).

Ar pirmininkas atsakingas už namo priežiūrą renovacijos metu?

Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, jis atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą. Pirmininkas, žinoma, negali būti visų sričių specialistas, bet juk bendrija samdo paslaugų teikėjus tokius, kokių jai reikia, o bendrijos pirmininkas, kaip bendrijos veiklą organizuojantis asmuo, yra tarpininkas tarp savininkų ir paslaugas teikiančių asmenų.

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Savarankiškos daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros organizavimui butų ir kitų patalpų savininkai gali rinktis arba steigti bendriją, arba pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Kitokiu atveju, t. y. neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, savivaldybės vykdomoji institucija skiria administratorių.

Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėjas Jaunius Navickas atkreipia dėmesį, kad visgi dėl bendrų objektų, tenkinančių privačių gyvenamųjų namų kvartalų gyventojų interesus ir poreikius (pvz. kelias, gatvės apšvietimas, pakeliami užtvarai, rekreacinės zonos, žaidimų aikštelės, inžineriniai tinklai ar įrenginiai ir kt.), išlaikymo, valdymo, naudojimo ir priežiūros dažnai kyla neaiškumų ar net nesutarimų. Dėl šios priežasties gyventojai vis dažniau renkasi steigti bendrijas.

Dažniausiai pasitaikančios problemos ir jų sprendimo būdai

Gyvenant daugiabučiame name, dažnai kyla įvairių problemų, susijusių su bendro naudojimo patalpomis, triukšmu ar kitais nepatogumais. Štai keletas pavyzdžių ir patarimų, kaip jas spręsti:

• Užsikimšusi kanalizacija: Jei užsikimšo kanalizacijos stovas, bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir, jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objektą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams.
• Triukšmingi kaimynai: Bet kuris nepatenkintas kaimynas tokiais atvejais (triukšmingi vėlyvi vakarėliai) gali kreiptis pagalbos telefonu 112, galima iškviesti arba pranešti apie įvykį ir savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams, o bendrijos pirmininkas galėtų informuoti namo gyventojus apie viešosios tvarkos reikalavimus, atkreipti dėmesį į tai.
• Nepriežiūra renovacijos metu: Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, jis atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą.

Bendrijos likvidavimo etapai

Procesas susideda iš kelių pagrindinių etapų:

1. Sprendimo priėmimas: Visuotinis susirinkimas priima sprendimą dėl likvidavimo.
2. Likvidatoriaus paskyrimas: Išrenkamas likvidatorius, kuris atsakingas už likvidavimo proceso vykdymą.
3. Pranešimas kreditoriams: Informuojami kreditoriai apie likvidavimą.
4. Turto inventorizacija ir įvertinimas: Atliekama turto inventorizacija ir įvertinimas.
5. Atsiskaitymas su kreditoriais: Atsiskaitoma su kreditoriais iš likviduojamo turto.
6. Dokumentų perdavimas: Perduodami dokumentai archyvui.
7. Išregistravimas: Bendrija išregistruojama iš juridinių asmenų registro.

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą. Bendrijos įstatuose turi būti nurodytos bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos ir tvarka, bendrijos likvidatoriaus rinkimo ir atšaukimo tvarka (žr. Bendrijų įstatymo 7 str. 1 d. Dažniausiai įstatuose būna parašyta trumpai, pavyzdžiui, taip: Bendrijos reorganizavimas ir likvidavimas vykdomas Civilinio kodekso, Bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka". Bendrijos narių visuotinis susirinkimą priima sprendimus reorganizuoti arba likviduoti bendriją, renka ar atšaukia bendrijos likvidatorių (žr. Bendrijų įstatymo 10 str. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu (žr. Bendrijų įstatymo 11 str. Visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais) (žr. Bendrijų įstatymo 11 str. Iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 12 mėnesių nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, - ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename daugiabučiame name) arba ketvirtadalis įgaliotinių, taip pat bendrijos pirmininkas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriumi (žr. Bendrijų įstatymo 14 str. Savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja ir teikia nemokamas konsultacijas bendrijų steigimo ir veiklos, bendrijų reorganizavimo ir likvidavimo klausimais (žr. Bendrijų įstatymo 27 str.

tags: #namu #bendrijos #likvidavimas