Daugiabučių namų bendrijose dažnai susiduriama su problema, kai gyventojai piktybiškai nemoka bendrijos mokesčių. Ši problema kelia ne tik finansinių sunkumų bendrijai, bet ir įtampą tarp gyventojų. Aptarkime, kokios priemonės gali būti taikomos skolininkams ir kaip bendrijos gali efektyviai išieškoti skolas.
Teisiniai pagrindai
Prievolė visiems savininkams proporcingai mokėti bendrijos teisėtai priskaitomus mokesčius yra įtvirtinta ir Civiliniame kodekse, ir Bendrijų įstatyme. Už tinkamą bendrijos veiklos organizavimą (taip pat ir už įmokų priskaitymą ir surinkimą) atsakingas bendrijos pirmininkas.
Skolos išieškojimas iš sutuoktinio darbo užmokesčio. Kaip to išvengti? | Teisinėkonsultacija.lt
Delspinigių taikymas
Ar gali būti taikomi delspinigiai daugiabučio namo gyventojams, kurie nesumoka laiku mokesčių ir skolos tęsiasi nuo mėnesio iki pusės metų? Dėl delspinigių taikymo sprendimą turėtų patvirtinti bendrijos nariai, dažnai ir įstatuose tai būna numatyta. Bet delspinigių gan sudėtinga apskaita, be to, delspinigių dydis turėtų kaip nors pagrįstas, negalėtų būti neproporcingai, neprotingai didelis, taigi bus labai mažas.
Skolos išieškojimo būdai
Jeigu bendrija teisėtai priskaičiuoja mokesčius, o kuris nors buto ar kitos patalpos savininkas nemoka mokesčių ir kaupiasi skola, siūlymas būtų - kreiptis į advokatą, kad surašytų teismui ieškinį dėl to asmens skolos išieškojimo, tai veiksmingiausias būdas. Teismas skolą priteis labai greitai, o tas skolininkas per nurodytą laiką galės pateikti teismui tesinius argumentus, kodėl atsisakė mokėti. Siūlytume su skolininkais elgis griežčiau - kreiptis į advokatą, kad parašytų ieškinį teismui, o teismas greitai priima sprendimą ir jeigu sprendimas neginčijamas, gan greitai išduodamas.
Bendrija priima sprendimą, kada, kaip išieškoti skolas.
Siūlytume bendrijai kreiptis į teismą (advokatas padėtų parašyti ieškinį) dėl skolos bendrijai. Įprastai tokia pamoka gerai veikia. Teismo sprendimui įsigalėjus antstolis irgi suras asmenį. Teismas priims sprendimą, suras, kam ir kur įteikti pranešimą.
Skolos išieškojimo schema per teismą
Skolininkų teisės
Ar skolingi gyventojai, gavę skolos lapelius ar kvietimą į teismą turi teisę gauti iš pirmininko išrašą, kiek už kokį mėnesį yra skolingi, ypač jeigu pirmininkės nurodyta suma neatitinka su jų skolos dydžiu? Pasiaškinti, kiek už ką turite mokėti, kiek sumokėjote, galite bet kada. Skolos lapelis ir teisminis skolos išieškojimas - ne tas pats.
Kol dar nėra kreipimosi į teismą, galite situaciją aiškintis su pirmininku, jeigu jau yra teismo sprendimas dėl skolos išieškojimo, savo argumentus, kodėl neturėtumėte mokėti priskaitytos sumos, per nustatytą laiką turėtumėte. Pirmiausia mokesčių nemokantis asmuo turės pagrįsti savo atsisakymą mokėti, pamatysite jo argumentus. Jeigu bendrija rinko mokesčius vadovaudamasi teisės aktais ir susirinkimų (balsavimo raštu) sprendimais, tereikės pagrįsti savo reikalavimą ir tai neturėtų būti sunku.
Bendrijos pirmininko atsakomybė
Mūsų bendrijoje yra skolininkų, kurie atsisako mokėti administravimo įmokas, nes pirmininkė nevykdo savo pareigų, neatsako į gyventojų klausimus, juos ignoruoja, pažeidžia dnsb įstatymo visus punktus.
Konfliktinės situacijos ir jų sprendimas
Garažų bendrijoje atsirado piktybiškas narys - garažo savininkas nepateikia valdybai savo kontaktinių duomenų, kategoriškai atsisako bendrauti su valdybos nariais ir pirmininku, nemoka jokių įmokų bendrijos reikmėms (buvo renkami pinigai už įstatų perregistravimą, lietaus kanalizacijos valymo darbus), nario mokesčio, nei žemės mokesčio, neįleidžia tikrinti elektros skaitiklio. Valdyba pasiuntė registruotu laišku priminimą apie nevykdomas prievoles, tačiau po to telefonu susisiekė asmuo, prisistatęs savininko giminaičiu, kuris bendravo neadekvačiai, labai agresyviai, pagrasino pirmininkui susidorojimu ir teigė, kad jokių mokesčių bendrijai mokėti net neketina. Kokių priemonių reikėtų imtis valdybai tokiu atveju?
Sveiki, skolininkas pareiškė prieštaravimą, pasamdęs advokatą, nes nesutinka mokėti jam priskirtų komunalinių mokesčių. Byla eina į teismą. Absurdiška situacija, kai bendrija turi teisme reikalauti sumokėti komunalinius. Nurodykite prašau, koks straipsnis įpareigoja savininką mokėti, iš kokių lėšų bendrija turi bylinėtis teisme. Ir jeigu skolininkas laimės kokios pasekmės mokesčius mokantiems gyventojams? Skolininkas grasina, kad laimėjęs bylą tikrąją tą žodžio prasme suės pirmininką.
Renovacijos mokesčių nemokėjimas
Pavyzdžiui, S.Beržio skola bendrijai šiuo metu siekia 10,7 tūkst. litų. S.Beržiui, kuriam pirmajame aukšte priklauso beveik 240 kv. m ploto patalpų, priskaičiuotas mokestis už visus renovacijos darbus siekia 59,6 tūkst. litų, už 44,8 tūkst. litų darbų jau atlikta. Į šią sumą eina stogo, pamatų remonto, sienų šiltinimo darbai, liko tik apšiltinti ir įstiklinti balkonus už maždaug 14 tūkst. litų. Taip yra numatyta namo projekte.
"Pamatai, sienos, balkonai, stogas yra bendra namo butų savininkų nuosavybė. Kuomet keli kaimynai nemokėjo pradinio 5 proc. įnašo už renovaciją, bendrija kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. S.Jakubausko skaičiavimu, nuo praėjusių metų balandžio 21 d.
Svarbu! Jei butų savininkų dauguma nusprendė namą modernizuoti, likę savininkai neturi kito kelio - tik paklusti. Išlaidos, susijusios su namo atnaujinimu, yra prilygintos bet kokioms kitoms namo priežiūros išlaidomas, kitaip tariant, komunaliniams mokesčiams.
Daugiabučio namo renovacija
Bendrijos narių sprendimų priėmimas
Dažniausiai bendrijų pirmininkai, kad jiems būtų ramiau gyventi, kviečia visuotinį namo bendraturčių susirinkimą, jų dauguma priima sprendimą - renovuoti namą ar ne. Tai neteisėtas sprendimas, nes bendrijos veikloje bendraturčių susirinkimas neegzistuoja. Pavyzdžiui, 100 butų name sprendimą gali priimti vos 14 bendrijos narių. Bendrijai įsteigti užtenka daugiau kaip pusės (bent 51) namo savininkų sprendimo. Sušaukus bendrijos narių susirinkimą, kvorumui reikia daugiau nei pusės narių (bent 26). Jei daugiau nei pusė (bent 14) nubalsuos, kad namą reikia renovuoti, toks sprendimas bus teisėtas.
Dažnai painiojama Civilinio kodekso nuostata, kad sprendimas turi būti priimtas gyventojų balsų dauguma. Ši nuostata galioja tada, jei kitaip nėra nustatyta bendrijos įstatuose.
Jei nesi bendrijos narys, stok į ją, kad tavo balsas būtų išgirstas. Tai kolektyvinis gyvenimas.
Advokatų kontora Win&Law atstovavo gyvenamųjų namų savininkų bendriją, kuri kreipėsi dėl skolos priteisimo
Nors atsakovas (skolininkas), nesutiko su jam pareikštu ieškiniu, teigė, jog negyveno nuosavybės teise priklausančiame sklype, įsigijo sklypą, kuriame nebuvo namo, todėl neprivalo mokėti mokesčių už paslaugas, kuriomis nesinaudojo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, jog jis neprivalo mokėti bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir išlaikymo išlaidų tuo pagrindu, kad jais nesinaudojo.
Teismas nurodė kasacinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.
Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 1.
Sąskaitos už viršnorminę šilumą gyvatukui
Neseniai UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“ Vilniaus ir kitų miestų daugiabučių namų gyventojams išsiuntinėjo sąskaitas už šilumą, suvartotą nuo 2010 m. gegužės iki 2015 m. birželio mėnesio ir viršijančią Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos energijos normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui, kitaip tariant, gyvatukui.
UAB „Vilniaus energija“ pranešime gyventojams teigia, kad sprendimas šiuos šilumos kiekius priskirti apmokėti vartotojams buvo priimtas po to, kai vienoje iš UAB „Vilniaus energija“ inicijuotų bylų (civilinės bylos Nr. 2A-2764-450/2014 Vilniaus apygardos teisme) buvo priimtas teismo išaiškinimas, jog šiuos viršnorminius šilumos kiekius turi apmokėti namo bendraturčiai (butų savininkai).
Teisė kreiptis į teismą
Vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų yra asmens teisė kreiptis į teismą, kad šis apgintų jo pažeistas teises. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nurodyta, kad „civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas <..>“.