Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas žoliapjovėms: ar tai būtina?

Nuo Naujųjų metų Lietuvoje planuojami pokyčiai, susiję su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu tam tikroms transporto priemonėms. Šis sprendimas kelia daug klausimų ir diskusijų tiek tarp politikų, tiek tarp gyventojų.

Seimo valdančiųjų užmojai įvesti privalomą civilinės atsakomybės draudimą tokiems aparatams, kaip žoliapjovės, elektriniai dviračiai ir paspirtukai, kelia nuostabą ne vienam. Vilkaviškyje gyvenantis verslininkas Marius Rudzevičius, kuris savo valdose žolę pjauna sodo traktoriuku, stebisi tokiais užmojais.

Apie 100 kilogramų sverianti žoliapjovė išvysto apie 15 km/val greitį ir, anot savininko, yra labai saugi. M. Rudzevičius tikina: „Jei netyčia kristum nuo sėdynės, atjungia variklį, nieko nepasidarytų“. Todėl jis stebisi, kam reikalingas toks draudimas, juolab kad žmonės jau yra apsidraudę namus ir gyvybes.

Tačiau Seimo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė įsitikinęs, kad draudimas neturėtų kelti šypsenų: „Atvejai, kurie kelia nusistebėjimų, kontraversijų, yra atsiradę iš gyvenimo. Jei su žoliapjove važinėja, padaro gyvybei žalos, kitą žmogų gali sužaloti, gali nukentėti kitos transporto priemonės“.

Įstatymo detalės ir išimtys

Nuo Naujųjų metų Lietuvoje visos motorinės transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/val, turės būti privalomai draudžiamos. Draudimas bus privalomas ir transporto priemonėms, kurių didžiausias greitis viršija vos 14 km/val, jei jos sveria daugiau nei 25 kg.

Anot valdininkų, apdraudimas gali būti privalomas ir šiuos parametrus atitinkantiems elektriniams dviračiams, stambesniems elektriniams paspirtukams, sodo ir vejos traktoriukams. Svarbu pažymėti, kad draudimo nereikės tik neįgaliesiems ir tais atvejais, jei šios transporto priemonės važinės tik privačiose valdose.

Finansų viceministrė Vaida Markevičienė aiškina: „Jei žmogus kažką naudoja savo kieme, eisme nedalyvauja, drausti įrenginio nereikia. Bet, jei žmogus naudoja sunkų greitą elektrinį paspirtuką gatvėje, gali padaryti žalą kitoms transporto priemonėms, žmonėms“.

Neatsakyti klausimai ir kritika

Kol kas draudikai dar negali atsakyti, kaip praktiškai reikės apdrausti neregistruojamus traktoriukus, paspirtukus ar dviračius ir, kaip policijos pareigūnai sukontroliuos, kad valdytojai draudimą turėtų. Taip pat nežinia, kokiam trumpiausiam laikui draudikai suteiks draudimą ir kiek jis kainuos.

Lietuvos banko atstovas Darius Andriukaitis spėliojo: „Negaliu pasakyti, draudimo įmonė vertins, kiek žalos galima padaryti“.

Matydami, kaip valdantieji skuba įvesti šį draudimą, ne tik opozicijos, bet ir kai kurie valdančiųjų atstovai prognozuoja didžiulį chaosą.

Valstietis Valius Ąžuolas klausia: „Kaip sužiūrėsim, sukontroliuosim, o jei dvi žoliapjoves turi, kurią drausti, policininkas numerį patikrins? Nėra jokio numerio. Gausis chaosas, tik už jį reikės susimokėti“.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia: „Klausimas neišdiskutuotas, neparuoštas, o jau į priėmimo stadiją keliauja, taip dalykai nesprendžiami“.

Konservatorius Kazys Starkevičius įsitikinęs: „Kam toks draudimas, į direktyvą turim pažiūrėti lanksčiau, ne viską paraidžiui [suprasti]“.

Nepaisant kritikos, galutinį balsavimą dėl transporto priemonių valdytojų privalomo civilinės atsakomybės draudimo Seimas priėmė. Vyriausybės institucijos žada skubiai suraityti ir įstatymo įgyvendinimo tvarką.

Būsto draudimas kaip alternatyva?

Kai kurie gyventojai mano, kad būsto draudimas gali būti geriausias sprendimas, padėsiantis apsisaugoti nuo nenumatytų išlaidų, jei Jūsų būstas ar kitas turtas nukentėtų nuo vagystės, gamtos stichijos, Jūsų pačių ar kaimynų neapdairumo bei kitų priežasčių.

Į draudimo apsaugą gali įeiti:

• Pagalbiniai pastatai ir patalpos (šiltnamis, sandėliukas, garažas, tvora ar kt. pastatai kieme).
• Civilinės atsakomybės draudimas (apsisaugote nuo finansinių nuostolių, padarytų kitam asmeniui ar jo turtui dėl žalos, kilusios valdant Jūsų nekilnojamąjį turtą, pvz. jei trūkus vamzdžiui būtų užlietas kaimynų butas).
• Su savimi išsinešti daiktai, automobilyje, namo kieme, garaže ar ūkiniuose pastatuose palikti daiktai.
• Stogas, sienos, lubos, grindys, šildymo ir kondicionavimo įranga, santechnika.
• Buitinė technika, elektronika, baldai, drabužiai, žoliapjovės, laisvalaikio įranga, namų apyvokos daiktai, papuošalai.

Kodėl verta apsidrausti būstą?

• Už prarastus ar sugadintus daiktus atlyginama kaip už naujus.
• Apmokamos viešbučio ar kito gyvenamojo būsto nuomos išlaidos.
• Laikinai prirakinto dviračio vagystė lauke, vagystė iš bendro naudojimo patalpų, sandėliuko.
• Dviračio sugadinimas transportuojant automobiliu, autobusu ar traukiniu.
• Galima apsidrausti mobiliuosius telefonus, išmaniuosius laikrodžius ir planšetinius kompiuterius nuo dužimų ir kitų netikėtų įvykių.
• Operatyvus meistro atvykimas, avarinis durų spynos atrakinimas, dužusių langų stiklų pakeitimo darbai, inžinerinių sistemų avarijų stabdymas.

Pasirinkus skirtingas išskaitas pastatams ir namų turtui, draudžiamojo įvykio atveju taikoma tik viena - didžiausia - išskaita (išskaitos nesumuojamos), o jei nustatomas kaltininkas - išskaita visai netaikoma.

Taip pat galite apdrausti brangius laikrodžius, meno dirbinius, pašto ženklus, monetas, medalius ir jų kolekcijas ir kt. vertingus daiktus.

tags: #namu #draudimas #zoliapjove