Planuojant nuosavo namo statybas, vienas iš svarbiausių klausimų - bendra projekto kaina. Nors daugelis mano, kad namo statybos kaina tiesiogiai priklauso nuo bendro ploto kvadratiniais metrais, tai yra tik dalis tiesos. Bendras plotas yra tik vienas iš daugelio faktorių, įtakojančių galutinę sąmatą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pasirinkti tinkamus blokelius, kokie yra jų tipai ir kaip tai įtakoja bendrą namo statybos kainą "iki raktų".
Namo Statybos Sąmatos Komponentai
Norint tiksliai įvertinti namo statybos kainą, būtina atsižvelgti į visus etapus ir medžiagas. Namukainos.lt sąmatos skaičiuoklė skaičiuoja namo sąmatą su pilna apdaila. Jei norite sužinoti kiek kainuos namo dėžutės statyba, susumuokite gautos sąmatos šias eilutes: pamatus, mūrą, garažą arba stoginę, stogo dangą, langus, fasadą. Jei norite sužinoti, kiek kainuos namo statyba iki dalinės apdailos t.y. medžiagų kainos ir statybos darbų įkainiai nuolat periodiškai atnaujinami pagal pasikeitimus statybų rinkoje. Planuojant namo statybos biudžetą rekomenduojame prie gautos sąmatos pridėti bent 10 proc.
Reikėtų nepamiršti, kad statybos medžiagų kainos ir darbų įkainiai nuolat kinta, todėl planuojant biudžetą, verta numatyti papildomą rezervą nenumatytiems atvejams.
Blokelių Įtaka Namo Statybos Kainai
Daugiau nei pusė namų Lietuvoje statoma iš blokelių. Blokelių yra gana didelis pasirinkimas pagal medžiagas ir gamintojus. Patys blokeliai sudaro 7-10 procentų namo statybos kainos. Beveik tiek kiek kainuoja blokeliai kainuoja ir darbas. Nuo blokelių labai priklauso tolimesnių sistemų nadojimas, pamatai, stogo konstrukcijos, apšiltinimas ir net apdaila.
Sienų medžiagos pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno savininko prioritetų: vieniems patinka keraminiai blokeliai, kitiems - keramzito, tretiems - silikatiniai. Iš esmės sienų medžiaga neturi įtakos projektui, bet statybiniai blokeliai architektūriniu požiūriu yra labai dėkingi - iš jų nesudėtinga sumūryti sudėtingiausius erkerius, kampus, nebūtinai stačius ir pan.
Blokelių Tipai ir Jų Savybės
Statybinių medžiagų parduotuvėse galima rinktis iš įvairių rūšių blokelių: akytojo betono, silikatiniai, keraminiai, keramzitiniai, betoniniai ir kt. Vieni nuo kitų jie skiriasi pagrindine medžiaga, tankiu, šiluminėmis ir stipruminėmis savybėmis.
- Šilumos laidumas, kurį rodo šilumos laidumo koeficientas lambda - λ.
- Vandens įgeriamumas, jis nurodomas procentais.
Statybiniams blokeliams, naudojamiems išorės sienoms mūryti, svarbiausi yra tvirtumo, atsparumo šalčiui ir akustiniai rodikliai. Sienų ilgaamžiškumą apsprendžia blokelių atsparumo šalčiui/šilumai ciklai, kurie reiškia, kad iki nurodyto ciklų skaičiaus, fiziniai blokelių parametrai nesikeičia. Kai atsparumo šalčiui markė F50, tai konstrukcijos ilgaamžiškumo trukmė apie 100 metų, kai atsparumas šalčiui F25, tai konstrukcijos ilgaamžiškumo trukmė apie 25 metus.
Daugelis namų statytojų pageidauja, kad namas iš blokelių žiemą būtų šiltas, o vasarą - vėsus. Šią medžiagos savybę charakterizuoja vadinamasis šilumos kaupimas arba akumuliavimas. Statybinės šiluminės fizikos vadovėliuose nurodoma, kad minimaliu pakankamu šilumos kaupimu pasižymi sienos, kurių 1kub.m tūrio masė ne mažesnė kaip 300 kg.
Kitas ne visiems suprantamas statybos iš blokelių klausimas - armavimo poreikis. Armuoti reikia ne dėl sienų tvirtumo, o dėl to, kad nevyktų blokelių judėjimas sėdant pamatams. Pamatų sėdimas - natūralus reiškinys. Specialistai rekomenduoja laikančiąsias sienas mūryti iš stipresnių nei 3 N/kv.mm (Mpa) blokelių. O kitus blokelius naudoti sienų užpildymui, tai yra kai išliejamas gelžbetoninis namo karkasas, o blokeliai naudojami tik ertmėms užpildyti. Tokiu atveju jie laiko tik vieno aukšto blokelių svorį. Taip statoma daug daugiabučių namų.
Vandens įgeriamumas svarbus keliais aspektais: ir namą statant, gyvenant jame. Namuose gyvenant svarbu, kad kambariuose būtų optimali 40 - 60 proc. drėgmė. Jeigu blokeliai įgeria daug drėgmės, kambariuose bus per sausas oras. Visi blokai, išskyrus akytą betoną, puikiai palaiko optimalią santykinę oro drėgmę patalpose.
Akustiniu požiūriu, medžiagos skirstomos į garsą sugeriančias ir garsą izoliuojančias. Garso izoliacijai didelę įtaką turi blokų masė: kuo jie tankesni, sunkesni, tuo geriau izoliuoja garsą.
Patys šilčiausi laikomi akytojo betono blokeliai, dar vadinami dujų silikato blokeliais. Tačiau jų atsparumas gniuždymui, lyginant su kitais blokeliais, yra mažesnis.
Betoniniai blokeliai keistai ignoruojami mažaaukštėje ir daugiaaukštėje statyboje, nors jie turi puikias savybes, tokias kaip atsparumas gniuždymui ir puiki garso izoliacija. Betoninių blokelių atsparumas gniuždymui yra 5-15 MPa, o garso izoliacija siekia apie 54 dB. Jie taip pat atsparūs šalčio ciklams (F50). Vienintelis betoninių blokelių trūkumas statyboje yra jų gana sudėtingas pjaustymas. Betoninius blokelius gamina GKG3. Mažiausia blokelių kaina gaunama dėl itin paprastų gamybos procesų. Betoninius blokelius sudaro cementas, smėlis ir vanduo. Užliejant formą, suformuojami blokeliai, kurie sustingus gali būti vežami į objektą. Mažos energijos sąnaudos gamybos procese įtakoja jų mažą kainą.
Keraminiai statybiniai blokeliai laikomi natūralia ekologiška medžiaga, bet greičiausiai tai iš praeities pasivijęs mitas, kai plytos buvo gaminamos iš gryno molio be jokių priedų. Sienų mūrijimui naudojami tuštuminiai perforuoti keraminiai blokeliai, jų sienelės gali būti storesnės ir plonesnės, blokeliai sunkesni ir lengvesni, blokelių tuštumos gali būti užpildytos polistireninio putplasčio granulėmis.
Keramzitbetonis pradėtas gaminti palyginti neseniai, pagrindinė keramzitbetonio blokelių žaliava yra degto molio granulės, smėlis ir cementas. Blokelių atsparumas gniuždymui nėra didelis (3 ir 5 MPa), tačiau individualaus namo statybai tiek užtenka, atsveria blokelių atsparumas drėgmei ir geros šiluminės savybės, jos savo ruožtu prisideda porie optimalaus mikroklimato viduje. Naujos kartos Fibo Proof keramzitbetonio blokelių oro laidumas yra sumažintas, tai reiškia sandarumo padidėjimą. Norint pasiekti A++ energinę klasę, atitvarų sandarumas yra svarbus rodiklis.
| Blokelio Tipas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Akyto Betono | Šilčiausi, geros šilumos izoliacijos savybės | Mažesnis atsparumas gniuždymui |
| Betoniniai | Puikus atsparumas gniuždymui, gera garso izoliacija | Sudėtingas pjaustymas |
| Keraminiai | Natūrali ekologiška medžiaga, patvarūs ir ilgaamžiai | Gali būti brangesni |
| Keramzitbetonio | Atsparūs drėgmei, geros šiluminės savybės | Nėra didelis atsparumas gniuždymui |
| Silikatiniai | Atlaiko didelius apkrovimus, nepalankias oro sąlygas yra itin patvarūs ir ilgaamžiai | Reikalauja papildomo šiltinimo |
Svarbus momentas statybinių blokelių pasirinkimui yra šiltinimo sluoksnio storis. Skirtingiems blokeliams, priklausomai nuo jų šiluminio laidumo, jis šiek tiek skiriasi, bet iš esmės svyruoja nuo 250 mm iki 350 mm ir daugiau. Be to, kad termoizoliacinės medžiagos nėra pigios, panašiai tiek pat kainuoja šiltinimo darbai. O tai reiškia ilgesnį namo statybos laiką ir nėra garantijos, kad apšiultinimas 100-u proc. bus kokybiškas.
Termoizoliaciniai blokeliai, kurie remiasi liktinių klojinių principu, gaminami jau seniai. Pastaruoju metu jų technologija tiek ištobulėjo, kad, galima sakyti, jog namo sienos sudedamos kaip lego kaladėlės ir jų nereikia šiltinti. Vietoj tradicinių klojinių iš lentų ar surenkamų klojinių, kurie suteikia sienoms formą, naudojamos formos iš labai kieto neoporo. IZODOM sieninių blokelių storis yra nuo 25 iki 45 cm, išorinė neoporo izoliacija - nuo 5 iki 25 cm storio. Skirtingo storio blokeliai skiriasi šiluminėmis savybėmis: ploniausių IZOStandard blokelių šilumos laidumo koeficiento U vertė yra 0,19 W/ kv.m K, storiausių IZOPassive - 0,10 W/ kv.m K. Tarpas tarp apšiltinimo medžiagų betono užpildymui - 15 cm pločio. Tokio visiškai užtenka tvirtai monolitinei konstrukcijai sudaryti.
Daugelis lauko sienų termoizoliacijai renkasi polistireninį putplastį. Putplastis pasižymi mažu šilumos laidumu, hidrofobiškumu, ilgaamžiškumu, tvarumu, puikiomis šilumos taupymo savybėmis, nedideliu svoriu. Jis nesukrenta laikui einant, išlaiko šilumines savybes per visą namo gyvavimo laiką. Tačiau, kaip sakoma, velnias slypi detalėse. Pirmiausia lauko sienos turi būti paruoštos apšiltinimui - sausos ir švarios. Naujos statybos namų sienos paprastai būna lygios, tiesios ir švarios, tad jų paruošimas neužima daug laiko - nupūskite dulkes, nuimkite sukietėjusius blokelių klijavimo mišinio likučius, nuvalykite riebalines dėmes. Visus nelygumus ir įtrūkimus reikėtų užlyginti. Ne mažiau svarbu, kad blokelių mūras prieš putplasčio klijavimą būtų sausas. Didesniu drėgmės įgeriamumu pasižymi akytbetonio blokeliai, todėl jei, pavyzdžiui, lauko sienos šiltinamos kai viduje yra išlietos betono grindys, rekomenduojama palaukti, kol drėgmė išgaruos. Lauko sienas šiltinti galima kai lauke ne mažesnė nei +5 laipsnių C temperatūra ir bent parą neprognozuojamas lietus.
UAB „Kauno šilas" inžinieriai yra apskaičiavę optimalius termoizoliacijos storius skirtingiems blokeliams. Jų laikantis pasiekiami reikiami energinės klasės parametrai, išvengiama rasos taško susidarymo. Nepamirškite cokolinio apsauginio profilio. Apatinė fasado šiltinimo linija turi būti nurodyta projekte. Ją pasižymėkite ir pritvirtinkite cokolinį profilį, ant kurio bus dedama pirmoji izoliacinių plokščių eilė.
Polistireninio putplasčio plokštės klijuojamos tam tikslui skirtu klijavimo mišiniu. Klijai ištisine linija tepami plokštės perimetru ir dar mažiausiai dviejose vietose plokštės viduryje. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. plokštės ploto. Jeigu ant fasado bus klijuojamos plytelės, klijų tepama ne mažiau kaip 60 proc. šiltinimo plokštės ploto.
Kad apšiltinimo sluoksnyje nesusidarytų šilumos tiltelių, tarpų tarp plokščių, susidariusių dėl nelygumų ar kitų priežasčių, nerekomenduojama užpildyti klijavimo mišiniu. Šiltinimo plokštės klijuojamos nuo apačios į viršų taip, kad juostose nesutaptų vertikalios plokščių siūlės. Kampuose plokštės turi būti jungiamos šachmatine tvarka. Kad atlaikytų vėjo apkrovas, termoizoliacijos plokštės smegiuojamos. Kiek viename kv. metre naudoti smeigių, turi nurodyti projektuotojas. Standartiškai daugiau jų reikia pastato kampuose. Jei fasadas bus tinkuojamas, rekomenduojama smeiges įgilinti per 2 cm. Tam tikslui gręžiamas lizdas, įsukama smeigė ir uždengiama putplasčio kamščiu - dangteliu, statybininkų vadinama tablete. Jei ant šiltinimo plokščių bus klijuojamos plytelės, smeigių galvutės paliekamos ant armavimo tinklelio. Šiuo atveju rekomenduojama naudoti specialias EJOT Ejotherm S1 smeiges, kurios nesukuria taškinių šilumos tiltelių.
Renkantis putplasčio plokštes sienų šiltinimui, atkreipkite dėmesį ne tik į medžiagos šilumos laidumą, bet ir į gamintojų deklaruojamus matmenų nuokrypius. Tai svarbu dėl to, kad šiltinant neliktų tarp tarpų, kuriuos tenka užpildyti atraižomis arba klijuojančiomis putomis. Transportuojant būtina plokštes saugoti, kad neištrupėtų kraštai.
Kainos: nuo 50-350 €/m3 (vid. 15 m.
Pamatų Įrengimas
Su namo statyba neatsiejamai susiję pamatai, kurie labai priklauso nuo grunto sudėties. Bet kuriuo atveju reikės gręžti ar kasti iki stipraus grunto sluoksnio. Įrengiant plokštuminius pamatus atkrenta keli darbų etapai, nereikia atskirai šiltinti pamatų ir grindų, juose galima integruoti grindinį šildymą.
Įrengiant plokštuminius pamatus pirmiausia reikia pašalinti viršutinio dirvožemio sluoksnį iki projekte nurodyto gylio, sutankinti gruntą. Po to atvedami vandentiekio ir kitų inžinerinių tinklų įvadai. Baigus šį etapą, ant atidengto laikančiojo dirvožemio turėtų būti užpiltas filtruojantis stambaus žvyro arba molio sluoksnis.
Pamatinės plokštės gaminamos iš specialios Basf koncerno medžiagos - drėgmės neįgeriančio, sutankinto Peripor putplasčio. IZODOM pamatų plokštės išpjaunamos pagal individualų projektą gamykloje. Statybos aikštelėje jos klojamos pagal gamintojo pateiktą brėžinį, plokštės jungiamos per išpjovas, todėl tarp jų nėra tarpų. Krašto bortai ir kampai sujungiami naudojant "balandžių uodegos" spynas. Tada klojami apatiniai elementai - jie su borteliais sujungiami kablinėmis spynomis. Galiausiai plotas baigiamas kloti išpjautomis dalimis. Su pamatų plokštėmis komplektuojami išoriniai borteliai, kampai, vidiniai kampai.
Lietuvoje pamatų plokštes ir blokelius galima užsisakyti pas IZODOM atstovus - UAB „Ekokodas". Dabar dažnai naudojami poliniai rostverkiniai pamatai. Atsižvelgiant į grunto tipą, gręžiama suprojektuotu gyliu ir diametru. Dažniausiai tai 16 mm diametro poliai, išdėstyti maždaug 2 metrų atstumu. Prieš įrengiant polius, nuimamas viršutinis grunto sluoksnis. Dažniausiai poliai betonuojami tiesiai į išgręžtą skylę, tačiau jei gruntas yra silpnesnis, dedamos sienelės. Į polius dedama armatūra, kurios galai paliekami sujungti su rostverko armatūra. Tarp pamatų dedamas ekstruzinis polistirolis, kuris atskiria viršutinę pamato dalį nuo grunto. Betoniniai tuščiaviduriai GKG3 pamatiniai blokeliai sudedami dviem eilėmis. Į blokelių vidų dedama armatūra, kuri tarpusavyje surišama ir sujungiama su polių armatūra.
Sklypo Pasirinkimas
Sklypo nuosavo namui statybai pasirinkimo kriterijų yra daug ir pirmiausia juos reikėtų susidėlioti pagal savo poreikius ir svarbą: žemės paruošimo darbai ir kaina, elektra, vanduo, susisiekimas, kaimynai, keliai, mokslo, gydymo įstaigos ir t. t. Sklypą gyvenamajam namui reiktų rinktis ne pagal aplinkos grožį, miško ar vandens artumą, bet pagal svarbiausią prioritetą.
Namo Projektas
Po to ateina eilė projektui, kuris neturėtų pernelyg išsiskirti nuo aplinkinių namų, bet gali būti originalus. Kartu jis turi atitikti jūsų poreikius. Kaip tai suderinti? Paprastai šiame etape namo statytojas savo vizijoje jau turi pasirinkęs sienų, stogo medžiagas.
Daugelis statančiųjų namus net nesusimąsto apie projekto svarbą ir mano, kad jis tik būtinas statybų proceso formalumas.
Statybos Etapai
Šios konfigūracijos namo statyba galima keliais etapais: 79,98 ir 130 kv. metrų ploto. Užstatytas plotas 139/158/197 kv. „Šiame projekte numatyta galimybė namą plėsti trimis etapais. Išvengsite nereikalingų išlaidų būsto šildymui, taip pat finansinių įsipareigojimų. Didėjant jūsų poreikiams ir galimybėms, vėliau nesunkiai prisistatysite reikiamas patalpas. Namas kompaktiškas. Projektuodami šį namą, kėlėme sau uždavinį nedidelėje erdvėje sutalpinti viską, ko reikia komfortiškam ir patogiam gyvenimui. Taikėme sprendinius, leidžiančius taupyti gyvenamąją erdvę, tačiau tuo pat metu jaustis joje laisvai, patogiai, nevaržomai, pagal visus ergonomikos dėsnius. Pavyko išvengti koridorių, kurie iš esmės tik užima plotą. Erdvės pojūčiui užtikrinti (o tai yra būtina sąlyga komfortui pasiekti) naudojame vitrininius langus, taip erdvę vizualiai pratęsdami į visą pastatą juosiančias terasas.