Namų ūkių individualaus vartojimo išlaidos: apibrėžimas ir reikšmė

Ekonomikos moksle, ūkinių subjektų praktinės veiklos apskaitoje bei kasdieninėje kalboje vartojami labai įvairūs pajamas apibūdinantys terminai, pavyzdžiui: bendrosios pajamos, grynosios pajamos, darbo pajamos, disponuojamosios pajamos, piniginės pajamos, realiosios pajamos ir t.t. Pajamos namų ūkio ekonomiką labiausiai domina kaip gerovės išraiška.

Be to, pajamos namų ūkyje gali būti vertinamos kaip atlygis už produkcijos gamybą bei paslaugas. Pajamos bus vertinamos kaip namų ūkių ekonominės gerovės sąlyga, t.y. Pajamomis paprastai laikoma per tam tikrą laiką uždirbtų (arba gautų) pinigų suma. Pavyzdžiui, per mėnesį uždirbtas darbo užmokestis, ggauta pensija, stipendija ir pan. Piniginės pajamos sudaro didžiausią daugelio (bet ne visų) namų ūkių pajamų dalį.

Kalbant apie asmeninį vartojimą, t.y. asmeninių poreikių tenkinimą, pajamų sąvoka namų ūkio ekonomikoje vartojama išplėstine reikšme. Be uždirbtų (gautų) piniginių pajamų, šeimos ar asmenys naudojasi nepiniginėmis pajamomis, pavyzdžiui: namų ūkyje pagaminta produkcija, nemokamu narių darbu, nemokamomis ar pigesnėmis socialinėmis paslaugomis ir t.t.

Natūrinėmis (produkcijos) pajamomis yra laikoma pagaminta produkcija ar paslaugos, kurios skirtos ne rinkai, o namų ūkio vidaus reikmėms. Pavyzdžiui, namų ūkyje išauginta ir vartoti skirta įvairi žemės ūkio produkcija, namuose šeimos nariams pasiūti arba numegzti drabužiai, įvairūs rankdarbiai, iš surinktų miško gėrybių paruoštos maisto atsargos, šeimos nariams dovanoti daiktai ir t.t.

Numanomosiomis arba „paslėptosiomis“ pajamas vadiname dėl tto, kad šeima ar asmuo jų neuždirba (negauna), jas tik numano. Pavyzdžiui, nemokamas vaiko mokslas sutaupo šeimai pinigus, kuriuos reikėtų mokėti, jeigu mokslas būtų mokamas. Dėl tokio savo būvio „paslėptosios“ pajamos neatsispindi namų ūkio biudžete.

Išplėstinė pajamų samprata turi didelę praktinę reikšmę namų ūkio veikloje. Kai produkcijos ir „paslėptosios“ pajamos yra didelės, namų ūkio gyvenimo lygis gali būti pakankamai aukštas esant ir labai mažoms piniginėms pajamoms.

Namų ūkio pajamų (piniginių, natūrinių ir numanomųjų) dydis ar šaltiniai priklauso nuo įvairių veiksnių. Vidiniai veiksniai vienaip ar kitaip yra susiję su namų ūkiu ar jo nariais:

• Fizinės ir protinės žmonių galimybės.
• Išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija.
• Darbo intensyvumas.
• Darbo kensksmingumas ir pavojungumas.
• Investavimo rizika.
• Sukauptas turtas.
• Laimė ir atsitiktinumas.

Pirmiausia kiekvienas turi žinoti, kad uždirbtos (gautos) bendrosios namų ūkio pajamos skirstomos į tris dalis. Dalis bendrųjų namų ūkio pajamų kaip privalomieji mokesčiai yra atskaitoma į valstybės biudžetą arba valstybinio socialinio draudimo fondą. Likusios, t.t. Disponuojamosios (arba grynosios) namų ūkio pajamos-tai uždirbtos (gautos) pajamos, iš kurių yra atskaityti privalomieji mokesčiai. Trumpai tariant, tai pajamos, likusios atskaičius mokesčius.

Individualiai ar bendromis pastangomis spręsdami, kaip paskirstyti disponuojamąsias pinigines pajamas, namų ūkio nariai susiduria su pinigų panaudojimo ribotumu: pinigus išleidus vienoms reikmėms nebegalima patenkinti kitų reikmių. Keldami sau tokius ar panašius klausimus žmonės apmąsto įvairias pinigų paskirstymo alternatyvas ir jas palygina. Optimalūs sprendimai priimami tuomet, kai diskutuojama ir tariamasi su visais šeimos nariais.

Tiriant namų ūkio biudžetus nustatyta, kad didėjant namų ūkio pajamoms asmeniniam vartojimui skirta jų dalis mažėja. Dėl vartojimo prekių ir paslaugų kainų kaitos kinta ir perkamoji namų ūkių galia (arba realiosios pajamos). Kainoms padidėjus už tokią pat pinigų sumą prekių galima nusipirkti mažiau nei iki to. Griežtas biudžetinis apribojimas reiškia, jog pritrūkusi pinigų šeima neturės galimybės kaip nors papildyti natūrinių ar piniginių pajamų.

Namų ūkio vartojimo išlaidos (C. Išlaidų sąvoka pirmiausia rreiškia pinigus, kurie išleidžiami kokiems nors tikslams. Išlaidos-tai pinigai, išleidžiami prekėms pirkti, už paslaugas bei mokesčiams mokėti ir panašiai. Vertinant vartojimo lygį namų ūkyje atsižvelgiama ne tik į tai, kiek pirktų prekių ir paslaugų suvartojama, bet ir į natūrines gėrybių sąnaudas. Dėl to namų ūkio išlaidas sudaro piniginės išlaidos ir natūrinių sąnaudų vertė per tam tikrą laiką.

Vartojimo išlaidos skirstomos į grupes remiantis įvairiais požymiais. Dažniausiai jos grupuojamos pagal vartojamų gėrybių paskirtį. Vartojimo išlaidos suskirstytos į tris grupes: maisto, ne maisto prekėms ir paslaugoms pirkti.

Vartojimo išlaidų rūšys:

• išlaidas prekėms pirkti.
• kitas namų ūkio išlaidas-tai įvairios su pirmosiomis išlaidų grupėmis nesusijusios išlaidos. Jos vadinamos neprekinėmis išlaidomis.

Asmeninio vartojimo išlaidos(toliau-vartojimo išlaidos) sudaro didžiausią namų ūkių biudžetų dalį. Pastaraisiais metais mūsų šalies kaimo ir miesto namų ūkių vartojimo išlaidos vidutiniškai sudaro 70-75 proc. visų namų ūkių išlaidų. Ir tai natūralu, nes svarbiausias ir galutinis namų ūkio tikslas-kuo geriau patenkinti bendruosius ir asmeninius narių poreikius. ir kiek esamu laiku vartoja šeima. Dažniausiai yra skaičiuojamos vieno mėnesio išlaidos.

Vartojimo išlaidų struktūra leidžia įvertinti vartojimo namų ūkyje ypatumus ir įvairių poreikių patenkinimo galimybes. Remiantis Lietuvos namų ūkių biudžetų tyrimų duomenimis asmeninis vartojimas šalyje yra labai ribotas. Pastaruosius kelerius metus dauguma šeimų ar pavienių asmenų didžiąją dalį(65 pproc.-kaime ir 55 proc.-mieste) vartojimo reikmėms skirtų pinigų ir natūrinių pajamų išleidžia maistui. Kitaip tariant, tas pajamas „pravalgo“.

Asmeninio vartojimo išlaidų sudėties ir struktūros analizė turi didelę praktinę reikšmę kiekvienos šeimos ar asmens gyvenime. Ji suteikia žmonėms galimybę ateityje gaunant net tokio pat dydžio pajamas racionaliau jas paskirstyti ir geriau patenkinti poreikius.

Remiantis LLRI tyrimo duomenimis, po iki 2004-ųjų trukusios stagnacijos, darbo užmokestis jau kelerius metus iš eilės auga labai sparčiai. Anot rinkos dalyvių, 2006 m. vidutinis darbo užmokestis didės apie 11 proc. (arba 127 litais per mėnesį) ir sudarys 1295 Lt/mėn. 2007 m. darbo užmokesčio augimas išlaikys tokius pat sparčius augimo ttempus - darbo užmokestis turėtų paaugti beveik 12 proc. ir siekti 1449 Lt/mėn. Augant darbo užmokesčiui, sparčiai didėja namų ūkių pajamos.

Tyrimo duomenimis, vidutinės piniginės namų ūkio pajamos vidutiniam namų ūkiui 2006 m. sudarys 2307 Lt/mėn., ir bus net dešimtadaliu (9,5 proc.) didesnės nei prieš metus. Prieš pusę metų rinkos dalyviai tikėjosi tik 2,8 proc. pajamų išaugimo 2006-aisiais. Prognozuojama, kad 2007 m. namų ūkių pajamos augs dar sparčiau nei 2006 metais - apie 12,5 proc. - ir sudarys apie 2594 Lt/mėn. Pajamos vienam ūkio nariui peržengs 1000 litų ribą ir sudarys 1017 litų per mėnesį.

Gera žinia ta, kad augant namų ūkių pajamoms po būtiniausių išlaidų rinkos dalyviams lieka vis didesnė dalis laisvų pinigų. Ir šiais, ir ateinančiais metais pajamų dalis, skiriama santaupoms ir investicijoms, sparčiai didėja ir lenkia darbo užmokesčio augimą. Rinkos dalyviai mano, kad santaupoms 2006 m. žmonės skiria net dešimtadaliu didesnes sumas nei 2005 m. Sutaupoma per mėnesį šiais metais virš 354 litų, palyginti su 322 litais prieš metus. Tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti šiais metais skiriama net penktadaliu daugiau lėšų nei pernai - 406 litai per mėnesį.

Santaupos šiais metais sudarys 15 proc. beveik 18 proc. Prognozuojama, kad 2007 m. investicijos augs apie 19 proc. ir metų gale sudarys apie 482 litus per mėnesį, arba 19 proc. namų ūkio biudžeto. Santaupos ūgtels 16 proc. iki 411 litų per mėnesį ir sudarys 16 proc.

Tyrimo objektas - namų ūkis, t. y. vienas asmuo ar asmenų grupė, kuri gyvena viename bute (name), turi bendrą biudžetą ar bendras vartojimo išlaidas. Namų ūkiai atrenkami atsitiktinių imčių metodu iš Gyventojų registro. Namų ūkių biudžetų informacija surenkama deriant interviu ir savarankiškos registracijos metodą (kai patys tiriamieji pildo anketas). Atrinkti namų ūkiai tyrime dalyvauja tik vieną mėnesį. Po mėnesio jie pakeičiami naujais.

Tyrime dalyvaujantys namų ūkiai į specialias anketas įrašo visas savo pajamas, išlaidas prekėms ir paslaugoms apmokėti. Išlaidas maistui tiriamieji fiksuoja 15 dienų (pusė namų ūkių - pirmą mėnesio pusę, kita pusė - antrą). 2005 m. namų ūkių biudžetų tyrimui buvo atrinkti 10866 namų ūkiai, iš jų tyrime dalyvavo 7586, t. y. 70 procentų. Rezultatams skaičiuoti yra taikomi svoriai. Juos taikant imties pasiskirstymas atitinka gyventojų pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą, lytį ir amžių.

Disponuojamos pajamos - visos piniginės ir natūrinės pajamos už darbą, atskaičius pajamų ir socialinio draudimo mokesčius, pajamos iš ūkininkavimo, verslo, laisvos profesinės veiklos, socialinės išmokos, pajamos iš turto, renta, reguliari kitų asmenų parama.

Samdomojo darbo pajamos - tai pajamos iš samdomojo darbo pinigais ir natūra, premijos, įvairios priemokos, komandiruočių dienpinigiai, įvairios kompensacijos, kurias moka darbovietė ir t.t.

Pajamos iš individualios ne žemės ūkio veiklos - tai pajamos iš verslo, amatų, laisvosios profesinės ir kitokios veiklos. Skaičiuojant nesamdomojo darbo pajamas imamos tik ggrynosios pajamos, t. y. iš gautų pajamų atimamos einamosios išlaidos medžiagoms, žaliavoms, energijai, įrankiams, verslo mokesčiams ir pan. Namų ūkiai, užsiimantys verslu, prašomi nurodyti ne visas pajamas iš verslo, o tik namų ūkio reikmėms skiriamą dalį (įskaitant santaupas).

Pajamos iš žemės ūkio - tai piniginės ir natūrinės pajamos, gautos iš žemės ūkio gamybos. Piniginės pajamos skaičiuojamos iš pinigų sumos, gautos pardavus žemės ūkio produkciją, atimant išlaidas žemės ūkio gamybai. Kadangi išlaidos žemės ūkio gamybai gali būti didesnės negu pajamos, gautos ppardavus produkciją (ypač žiemos ir pavasario mėnesiais), piniginės žemės ūkio pajamos gali būti mažesnės už 0, t. y. su neigiamu ženklu.

Pajamos iš turto - tai palūkanos, gaunamos už pinigų laikymą bankuose, pinigų skolinimą privatiems asmenims, už įsigytus Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas), taip pat dividendai, kuriuos gauna įvairių akcijų turėtojai.

Renta - pajamos, kurias gauna namų ūkiai, už nekilnojamojo turto nuomojimą (namo, buto, garažo ir pan.), žemės ar kitokio turto nuomą.

Socialinės išmokos - tai pensijos, pašalpos ir kompensacijos senatvėje, ligos ir negalios atvejais, išmokos, skirtos našliams ir našlaičiams, šeimai ir vaikams, bedarbiams, socialinės atskirties ir kitais atvejais, vaistų, sanatorinio gydymo kompensavimas.

Kitos pajamos - tai stipendijos, alimentai, iš tėvų, vaikų, giminių ar draugų gauti pinigai, nemokamai iš kitų namų ūkių gauti jų užauginti (surinkti) maisto produktai.

Vartojimo išlaidos - tai piniginės ir natūrinės išlaidos, skirtos namų ūkių vartojimo poreikiams tenkinti, t. y. išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, būsto išlaikymui, transportui, sveikatos priežiūrai, kultūros, poilsio ir kitoms reikmėms.

Skurdo mažinimo Lietuvoje strategijoje skurdas apibrėžiamas kaip pajamų ir kitų išteklių (materialinių, kultūrinių ir socialinių), užtikrinančių Lietuvos visuomenei priimtinus gyvenimo standartus, neturėjimas. Pagrindiniu skurdo kriterijumi, analizuojant skurdo paplitimą bei projektuojant socialinės bei ekonominės politikos ppriemones, laikoma santykinio skurdo riba, apskaičiuojama kaip 50 procentų vidutinių vartojimo išlaidų.

Namų ūkių dydžio ir sudėties įtakai eliminuoti naudojama skalė, kurioje pirmam namų ūkio nariui suteikiamas svoris 1, kiekvienam paskesniam suaugusiam asmeniui - 0,7, o kiekvienam vaikui iki 14 metų amžiaus - 0,5.

Savininkų užimtų būstų kainų indeksas (toliau - SUBKI) - santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas namų ūkių sektoriui naujų būstų ir kitų prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka kaip būsto savininkai, bendrasis kainų pokytis.

SUBKI sudarymo tikslas - turėti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą ir palyginamą rodiklį savininkų užimtų būstų ir su būstų įsigijimu ir nuosavybe susijusių prekių ir paslaugų kainų pokyčiams vertinti. SUBKI reikalingas pinigų politikai formuoti, infliacijos prognozėms rengti ir šalies finansiniam stabilumui vertinti.

Sudarant SUBKI namų ūkių išlaidos būstams bei su jų įsigijimu ir nuosavybe susijusioms prekėms ir paslaugoms įsigyti klasifikuojamos į išlaidų kategorijas, nurodytas 2020 m. liepos 31 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 2020/1148, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/792 nustatomos suderintų vartotojų kainų indeksų ir būsto kainų indekso metodinės ir techninės specifikacijos.

SUBKI komponentų kainų subindeksams skaičiuoti naudojami šie klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Statinių pagal tipą klasifikatorius (CC); Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (ECOICOP).

Statistinio stebėjimo vienetas - namų ūkio iš kitų sektorių (juridinio asmens, valstybės, savivaldybių) šalies ekonominėje teritorijoje įsigytas ar savininko pastatytas būstas ir su jo įsigijimu ir nuosavybe susijusios prekės ir paslaugos.

Būstų tiriamąją visumą sudaro šalies rezidentų ir nerezidentų namų ūkių iš kitų sektorių šalies ekonominėje teritorijoje įsigyjami ar pačių savininkų pastatyti būstai.

Įmonių tiriamąją visumą sudaro įmonės, savo jėgomis vykdančios gyvenamųjų namų statybos ir kapitalinio remonto darbus, prekybos įmonės, reprezentuojančios esamą prekybos statybinėmis medžiagomis ir gaminiais įmonių tinklą, paslaugų įmonės, teikiančios su būsto įsigijimu ir nuosavybe susijusias paslaugas (pvz., draudimo).

Prekių ir paslaugų statistinę visumą sudaro su būsto įsigijimu ir nuosavybe susijusios prekės ir paslaugos.

Duomenys renkami iš visos šalies ekonominės teritorijos nuo 2006m. I ketv. ir atnaujinami kas ketvirtį.

Rinkinyje pateikiama informacija apie savininkų užimtų būstų kainų indekso svorius. Svoris - procentais arba promilėmis išreikšta namų ūkių piniginių išlaidų lyginamoji dalis tam tikrai BKI elementariajai visumai priklausantiems būstams su žeme įsigyti. Kuo didesnis svoris, tuo didesnė tam tikro būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčio įtaka aukštesnio būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčiui. Svorių bazinis laikotarpis - laikotarpis, kurio duomenimis remiantis skaičiuojami indekso svoriai.

SUBKI svorių duomenų šaltiniai - nacionalinių sąskaitų duomenys apie bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą naujiems būstams, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazės, Lietuvos banko duomenys apie būsto draudimo įmokas ir išmokas, eksperto parengta gyvenamųjų pastatų sąmatinė dokumentacija.

Būsto kainų pokyčiai Lietuvoje

Būsto kainų indeksas (BKI) - santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas namų ūkių įsigyjamų būstų, įskaitant žemę, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį.

Būsto kainų indekso (toliau - BKI) sudarymo tikslas - turėti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą rodiklį būsto kainų pokyčiams išmatuoti. BKI reikalingas formuojant pinigų politiką, rengiant infliacijos prognozes ir konvergencijos ataskaitas, vertinant finansinį stabilumą, atliekant tarptautinius palyginimus.

Sudarant BKI namų ūkių išlaidos būstui įsigyti klasifikuojamos į tokias išlaidų kategorijas: H.1. Būstų įsigijimas; H.1.1. Naujo būsto įsigijimas; H.1.2. Esamų būstų įsigijimas.

Statistinio stebėjimo vienetas - namų ūkio būstas ir kartu su juo įsigyjama žemė. Tiriamoji visuma - Šalies rezidentų ir ne rezidentų namų ūkių šalies teritorijoje įsigyjami būstai.

Namų ūkių sektorius apima visus asmenis ar asmenų grupes, neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena, kokią vietą užima pajamų pasiskirstyme, jų tautybę bei pilietybę.

Duomenys renkami iš visos šalies ekonominės teritorijos nuo 2006m. I ketvirčio ir atnaujinami kas ketvirtį. BKI bazinis laikotarpis yra 2015 m. (2015 m. - 100). Kitas BKI bazinio laikotarpio keitimas numatytas 2026 m., buvusi laiko eilutė bus perskaičiuota į naują indekso bazinį laikotarpį ir paskelbta apskaičiavus 2026 m. I ketv. BKI.

Bendrasis vidaus produktas apskaičiuojamas galiojančiomis ir palyginamosiomis kainomis. Bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis kainomis gaunamas bendrąjį vidaus produktą galiojančiomis kainomis padalijus iš kainų indekso - defliatoriaus.

Bendrasis vidaus produktas gali būti apskaičiuojamas 3 būdais: gamybos, išlaidų ir pajamų. Visais atvejais bendrojo vidaus produkto apimtys turi sutapti. Įvertinant gamybos būdu bendrasis vidaus produktas skaičiuojamas kaip visų prekių ir paslaugų, sukurtų per ataskaitinį laikotarpį, grynoji vertė, t. y. sumuojant kiekvienos ekonominės veiklos pridėtines vertes.

Įvertinant išlaidų būdu bendrasis vidaus produktas skaičiuojamas kaip galutinio vartojimo bei kaupimui skirtų išlaidų suma. Jas sudaro: individualaus (namų ūkių ir pelno nesiekiančių institucijų) ir kolektyvinio (valstybinio valdymo įstaigų) vartojimo išlaidos prekėms įsigyti ir paslaugoms apmokėti, bendrosios vidaus investicijos (pagrindinio kapitalo formavimas ir atsargų likučių pasikeitimas), grynasis eksportas (prekių bei paslaugų eksporto ir importo skirtumas).

Valstybės tarpusavyje lyginamos pagal labiausiai paplitusį ekonomikos plėtros rodiklį - bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui.

Tyrimo duomenimis, vidutinės šeimos pajamos 2005-ais išaugo 116,5 procento; kompiuterizacijos lygis perkopė 30 procentų ribą, o internetą namuose turi jau daugiau nei 15 procentų Lietuvos namų ūkių. Vidutinės šeimos pajamos per mėnesį Marijampolės mieste sudaro 1537 litus.

Tyrimo duomenimis, 2005 metais Lietuvos mastu vidutinės šeimos pajamos per mėnesį buvo 1244 litai. Vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį Marijampolėje buvo 622,5 lito (Lietuvoje - 475,5 lito). Nuosavą automobilį Marijampolėje turi 68,7 proc. namų ūkių (visoje Lietuvoje -53,5 proc.), kompiuterį - 30,7 proc. (Lietuvoje - 31 proc.), filmavimo kamerą - 7,9 proc. (Lietuvoje - 6 proc.), antrą butą ar namą - 4,4 proc. (Lietuvoje - 5,4 proc.).

Kiek daugiau marijampoliečių naudojasi kabelinės televizijos bei mobiliojo ryšio paslaugomis, bet mažiau - interneto ir fiksuotojo ryšio paslaugomis. Kabelinę televiziją turi 48 proc. marijampoliečių ir 32 proc. visų Lietuvos gyventojų, mobiliuoju ryšiu naudojasi 79,4 proc. Marijampolės ir 74,2 proc. Lietuvos gyventojų. Prieigą prie interneto namuose turi 14,3 proc. žmonių Marijampolėje ir 15,5 pproc. Lietuvoje, fiksuotu ryšiu naudojasi 28 proc. marijampoliečių ir apie 38 proc.

Marijampolės savivaldybėje buvo apklausta 905 žmonės (atitinkamai 2004 m. - 442, o 2005 m.

tags: #namu #ukiu #individualaus #vartojimo #islaidos