Prakalbus apie romų tautybės žmones, dažnai galvoje iškyla stereotipai. Tačiau XXI amžiuje romai yra kur kas sėslesni, nors nuolatinis poreikis neužsibūti ilgam vienoje vietoje išliko.
Šiuo metu Eišiškėse gyvena apie 100 romų kilmės žmonių, dar maždaug 30 - Purvėnuose. Pridėjus apylinkes - iki 200. Romai šiose apylinkėse gyvena nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Čia buvo jų stovyklavietė - gyveno lygiai taip pat, kaip žydai. Eišiškės buvo žydelių miestelis, su sinagoga (sovietų laikais tapusi sporto sale, šiuo metu ji apleista - aut. past.). Tai čia buvo ir romų taboras, kuriame gyveno labai daug romų.
Romų populiacija Europoje
Romų kalbos ir raštingumas
Galbūt todėl tokiame miestelyje kaip Eišiškės, kur labai retai išgirsi lietuvių kalbą, gyvenantys romų tautybės žmonės moka ne tik romų, lenkų, rusų, lietuvių, bet ir baltarusių kalbą. Visus šiuos įgūdžius jie tiesiog „parsivežė“ iš per gyvenimą aplankytų vietų. Retas kuris Eišiškėse praleido visą gyvenimą.
Iki šiol didelė problema - romų neraštingumas. Tiesa, neraštingumas Eišiškių romų bendruomenėje vis dar didelis - maždaug pusė narių neraštingi. Be to, nereta šeima, kaip ir jų protėviai, keliauja iš vienos gyvenamosios vietos į kitą: iš vieno miesto į kitą, iš vieno rajono - į trečią. Tad mokslai lieka nuošalyje.
Tačiau nemaža dalis romų nori, kad jų vaikai mokytųsi. Romų bendruomenės centre vykstančiuose užsiėmimuose visi norintys gali įgyti profesiją (pavyzdžiui, ūkininko, traktoristo ar panašią), taip pat lankyti ansamblį, kuriam vadovauja J.Matuzevičius. Kai kurie čia ateina mokytis rašyti ir skaityti - pernai Panevėžyje išleisti specialūs vadovėliai romų ir lietuvių kalba.
„Pagal programą priimame neraštingus žmones - nebūtinai romus, visataučius. Juk ir tarp romų daugėja mišrių šeimų. Mano šeimoje dabar atsirado toks žmogus, nors aš sakiau, kad to niekada nebus. Brolio vaikas vedė lenkę - laukia šeimos pagausėjimo.
Šeima ir tradicijos
Bendruomenės narius puikiai pažįstantis romas pasakojo, jog nepaisant to, kad daugėja mišrių šeimų, papročiai bei tradicijos net ir XXI a. Iki šiol griežtai atskiriami vyriški ir moteriški darbai. „Romas vyras niekada neskalbs, nelygins rūbų, negamins valgyti, neprižiūrės vaikų. Tai - moterų darbas. Tą patį patvirtino ir į savo namus įsileidusi romų šeima.
Po vienu stogu (o iš tiesų dviejuose kambariuose privačiame name) gyvena dviejų seserų šeimos, jų brolis ir dar keletas tolimesnių šeimos narių. Vaikų paprastai čia būna bent 8 - tiek jų turi namo šeimininkė Ksania. „Kai daug burnų, daug ir maisto verdu. Paprastai va tokį puodą“, - sakė rodydama ant krosnies stovintį didžiulį puodą. Jame dažniausiai garuoja košės ir sriubos. Kad būtų sočiau, jos paprastai pagardintos svogūnais, mėsos gabaliukais. Tądien virta grikių košė, kuria romės pavaišino ir 15min žurnalistus.
„Vienas iš tradicinių romų patiekalų yra barščių sriuba. Tik į ją dar būtinai dedame mėsos, svogūno. Valgome su duona, batonu“, - pasakojo Ksania. Ji neslėpė, kad kartais maisto pritrūksta. Tada padeda miestelio geradariai. „Aš nevagiu, prašau. Jei neturiu ką duoti valgyti vaikams, einu ir prašau.
Pasakodamos apie romių moterų pareigas ir teises namuose, šeimoje ir bendruomenėje, moterys pirmiausia pabrėžė, kad jos privalo gerbti vyrą. „Ištekėjusi moteris turi nešioti ilgą sijoną. Kol netekėjusi gali va taip, kaip jūs, būti su kelnėmis, dėvėti trumpus sijonus. O kai išteki - nebegali“, - pasakojo viena iš seserų.
Moterims nevalia ir prisėsti prie savo vyro, jei namuose yra kitų žmonių, taip pat demonstruoti šiltų jausmų - apsikabinti, bučiuoti. „Jūs tikriausiai pastebite, kad mūsų papročiai daug kuo panašūs į karaimų, totorių, žydų?
Vis dėlto skirtumų yra. Pavyzdžiui, romės pakankamai paprastai gali išsiskirti su vyru. „Aš dabar skiriuosi su vyru, kuris labai geria. Ištekėjau ne jauna, 20-ies. Susilaukėme vienos dukters. Dabar jai 19-a. Neištekėjusi dar, į mane, matyt...“ - pasakojo Roza.
| Tradicija | Aprašymas |
|---|---|
| Skaistybės tikrinimas | Prieš vestuves tikrinama, ar mergina skaisti. Tai daro moterys. |
| Apranga | Ištekėjusios moterys privalo nešioti ilgą sijoną. |
| Elgesys | Moterims nevalia prisėsti prie savo vyro, jei namuose yra kitų žmonių, taip pat demonstruoti šiltų jausmų. |
Kultūra ir kūryba
Tiek Roza, tiek jos dukra Rasma priklauso Eišiškių romų ansambliui - moterys šoka ir dainuoja. Jų brolis Aleksandras taip pat kūrybingas - piešia. Realistiniai paveikslai kol kas nėra skirti viešumai. Apskritai viešumo Aleksandras privengia. Net nesutinka fotografuotis.
Romai, kaip uždirbti duoną, vaikus moko nuo vaikystės, - sakė J.Matuzevičius. - Jeigu romė moka burti - moko to dukrą; jei pardavinėti - tada to moko.
Paklaustas, kokios tos tradicinės romų vestuvės, jis pabrėžė merginos skaistybės tikrinimą. „Iki dabar tai labai svarbu - reikia patikrinti, ar ji skaisti. Tai daro moterys.
Šios ir panašios tradicijos, kurių net ir XXI a. laikosi dauguma romų, nėra niekur užrašytos. Jos šeimose perduodamos iš lūpų į lūpas ir savo pavyzdžiu. Sužinoti kai kuriuos dalykus prašalaičiui neįmanoma - romai saugo savo privatumą.
Netrukus paaiškėjo, kad moteris tiesiog norėjo išlieti nuoskaudą dėl neteisybės... Bet J.Matuzevičius tiki - tai padaryti įmanoma. Juolab kad pasakoti tikrai yra ką. Kai kurios šeimos iki šiol išsaugojusios unikalias nuotraukas, žino savo protėvių istoriją. Nemaža dalis šių romų, kaip ir žydai, patyrė Holokaustą. „Mūsų giminėje buvo keletas nužudytų.
Po karo romai tapo sėslūs: o kokiame vežime sėdi, tokią dainą trauki. Jau mūsų senoliai tuokdavosi su žydais, totoriais. Bet tada dar slėpdavo (tautybę - aut. past.): jei būdavo žydė, sakydavo, kad čigonė; jei lietuvė - tada bent jau kad tamsi būtų. Pasak jo, dabartiniai laikai pakeitė ne tik romų požiūrį į santuoką su kitataučiais, bet ir raštingumą.
Lithuania Explained in 10 Minutes (Geography, People, History)
„Esu laiminga, nes ištekėjau už mylimo vyro. Tėvai norėjo išleisti už kito, kurio aš nebuvau mačiusi, bet aš jau mylėjau kitą, todėl su juo pabėgau. Man buvo 16-a, dabar 41-eri. Visus tuos metus esu su savo vyru. Jis pirmas ir (pabeldžia į medį - aut. past.).
Apie bendruomenės centro ir jos narių veiklą jis galėtų pasakoti labai ilgai. „Man buvo 11 metų. Žiauru. Juk tokio amžiaus žmonės dar vaikai“, - taip įvertino tuometinę patirtį. Vis dėlto romų tautos tradicijos ir papročiai jam be galo svarbūs.
Romų vėliava
Anksčiau vestuvės trukdavo nuo savaitės iki dviejų. Ne kartą tokiose vestuvėse grodavęs J.Matuzevičius pasakojo, kad linksmybės vykdavo kone be sustojimo: kol vieni ilsėdavosi, kiti linksmindavosi. Dabar šventė trumpesnė - dažniausiai trunka vos kelias dienas ar tik savaitgalį.
tags: #namu #valda #purvenuose