Sostinėje įsikūręs verslo centras „Narbuto 5“ yra modernus, kompaktiškas, išsiskiriantis jaukumu ir patogia vidine logistika.
Lengvai atpažįstamas ir puikiai matomas nuo T. Narbuto gatvės, šis verslo centras atspindi Žvėryno jaukumą ir šiuolaikiškumą. Verslo namų „Narbuto 5“ koncepciją veikė įvairios aplinkybės: nestandartinė sklypo forma ir dydis lėmė pastato architektūrinę išvaizdą, unikalią fasado formą.
Verslo Centro Plėtros Vizija
Verslo centro plėtotojos UAB „Kapitel“ generalinė direktorė Amelija Rudenko pasakoja, kad jos vadovaujama įmonė sklypą, kuriame dabar stovi verslo centras, įsigijo prieš dešimtmetį. Įvertinę rinkos poreikius, bendrovės specialistai nuo pat pradžių turėjo viziją statyti verslo centrą, atitinkantį tvarios statybos reikalavimus ir atspindintį Žvėryno jaukumą bei šiuolaikiškumą.
„Mūsų įmonės pagrindinė veikla - plėtoti komercinės paskirties pastatus, kurie atspindėtų žmonių poreikius, kurti funkcionalias ir estetiškai patrauklias erdves tiek viduje, tiek išorėje, gerinti gyvenimo ir darbo kokybę. Mes įgyvendiname visą nekilnojamojo turto ciklą - nuo idėjos iki pastato, o vėliau liekame jo valdytoju. Šio objekto plėtrą paskatino rinkos poreikis ir potencialių nuomininkų lūkesčiai. Kurdami naujus objektus, siekiame, kad mūsų pastatuose būtų įgyvendinti aukščiausi standartai, todėl dar prieš pradedant statybas buvo nuspręsta inicijuoti BREEAM sertifikavimo procesą. Šiuo metu pastatas jau gavo tarpinį „VERY GOOD“ lygio BREEAM sertifikatą. Po kelių mėnesių tikimės gauti galutinį BREEAM sertifikatą“, - sako A. Rudenko.
Pagrindiniai Duomenys ir Erdvių Išplanavimas
Bendrasis šešių aukštų pastato antžeminės dalies plotas - 5 200 m2, naudingasis - apie 4 620 m2. Vieno aukšto plotas - nuo 700 iki 1 000 m2. Administracinis pastatas yra šešių aukštų su dviem požeminiais aukštais automobiliams statyti. Bendrasis pastato plotas - apie 8 350 m2, aukštis - apie 24 metrai. Pirmajame aukšte šalia pagrindinio įėjimo į pastatą įrengtas centrinis holas, kurio erdvė apima du aukštus, siekiant suteikti reprezentacinę paskirtį. Išskirtinumo teikia žalia augalų siena.
Taip pat visuose aukštuose suprojektuota: laiptines jungiantys koridoriai, neįgaliems žmonėms pritaikyti sanitariniai mazgai, techninės patalpos bei liftai. Aukštuose koridoriai yra centrinėje pastato dalyje. Liftai sumontuoti pastato centre, taip užtikrinamas patogus susisiekimas su administracinėmis patalpomis. Ši pastato aukšto schema patogi patalpoms sujungti arba suskaidyti ir leidžia lengviau pritaikyti jas pagal poreikį. Pagrindinės techninės patalpos yra požeminėje pastato dalyje.
„Narbuto 5“ Verslo Centro Svarbiausi Parametrai
| Parametras | Duomenys |
|---|---|
| Bendras antžeminės dalies plotas | 5 200 m2 |
| Naudingasis plotas | Apie 4 620 m2 |
| Vieno aukšto plotas | Nuo 700 iki 1 000 m2 |
| Bendras pastato plotas | Apie 8 350 m2 |
| Pastato aukštis | Apie 24 metrai |
Architektūriniai ir Inžineriniai Sprendimai
Nuo pradžių buvo užsibrėžta siekti A klasės standartų, jų pasiekta kompleksiškai suderinus visas pastato dalis (konstruktyvinius sprendinius ir inžinerines sistemas). Pastatas stovi šalia labai judrios T. Narbuto gatvės, todėl ypatingas dėmesys buvo skiriamas jo akustikai. Pasirinkti akustikos sprendiniai gerąja prasme viršija akustikos normų reikalavimus ir taip apsaugo biurų darbuotojus nuo gatvės triukšmo. Pastate įrengtas vidaus apšvietimo automatizavimas atitinka A klasės standartą.
Pasak generalinio rangovo UAB Merko statyba generalinio direktoriaus Sauliaus Putrimo, išskirtinis šio modernaus pastato aspektas yra jo fasadai su vertikaliais dekoratyviniais elementais. Fasadas įrengtas iš gamybos ceche visiškai užbaigtų surenkamųjų elementų konstrukcijų. Vertikalūs dekoro elementai pagaminti iš daugiasluoksnio aliuminio plokščių, formuojant stačiakampę siją.
Energinio naudingumo klasė yra A, o akustinio komforto sąlygų - B. Biurų pastatas turės BREEAM sertifikatą, šiam tikslui darbai buvo pradėti projektavimo stadijoje ir statybos vykdytos norint gauti „VERY GOOD“ lygio įvertinimą.
„Sklypo plotas - 2 600 m2 (0,26 ha), pastato požeminės dalies plotas - apie 1 700 m2, todėl darbai buvo atliekami arti esamų pastatų ir miesto inžinerinių tinklų. Dėl šių priežasčių buvo priimtas sprendimas arti statinių įrengti polinę vienpusio apibetonavimo sieną. Didžiausiu iššūkiu tapo vos per du metrus nuo mūsų požeminės automobilių aikštelės esantis senas pastatas“, - aiškina S. Putrimas.
Pastato karkasas - monolitinio gelžbetonio. Pastato funkcionalumui padidinti vietoje sijų buvo įrengiami kapiteliai ant kolonų. Taip buvo paprasčiau montuoti ortakius ir vamzdžius po perdangomis, be to, tai pagerino patalpų planavimo lankstumą. Fasadai yra nelaikančiosios konstrukcijos iš surenkamųjų lengvų elementų, kurie buvo surinkti ceche. Karkasas pagamintas iš lengvų metalo konstrukcijų su apšiltinimu, į jį montuojant langų bloką ir lauko pusę aptaisant aliuminio kompozicine plokšte ar emaliuotu stiklu.
„Pastato aukštingumas yra apibrėžtas detaliojo plano parametrų. Aplinkinių statinių architektūra gana korektiška, todėl projekto autoriaus Gedimino Paslaičio pasirinktas pastato fasado sprendimas apjungė jį į bendrą architektūrinę visumą. Eksterjero vertikalios linijos atkartoja gretimų objektų formas, o didžiausios fasadų plokštumos išskiria ir akcentuoja. Vertikalūs fasado elementai gaminti iš apdailos plokščių. Naktinis pastato apšvietimas išryškina šiuos jo sprendinius. Taip pat pastato fasade pietų pusėje naudotas stiklas su saulės kontrole“, - išsamiai pasakoja S. Putrimas.
UAB Merko statyba pasirinko fasadus įrengti iš gamybos ceche visiškai užbaigtų surenkamųjų elementų konstrukcijų. Tai užtikrino greitesnį darbą, sandarinant pastatą, ir leido anksčiau pradėti vidaus apdailos darbus.
Tvarumas ir Aplinkosauga
Plėtojant šį objektą, remtasi darnios plėtros principais ir tvariu požiūriu į aplinką bei gamtos išteklius. „Siekdami darniai įsilieti į Žvėryno ir gamtinį kraštovaizdžius, išsaugoti sklype buvusią augaliją ir paukščių populiaciją, ėmėmės unikalių iniciatyvų - prieš pradėdami statybas persodinome šimtametį ąžuolą, kuris puikiai prigijo ir toliau puošia Edukologijos universiteto aplinką. Baigus statybas, sklype buvo pasodinti jame ankščiau augusių rūšių augalai, būdingi mūsų kraštovaizdžiui.
Pastato energinio naudingumo klasė A. Ją užtikrina modernios vėdinimo, šildymo bei vėsinimo sistemos, šviesos diodų (LED) apšvietimas. Verslo centre įrengta inžinerinių sistemų valdymo sistema (BMS), valdanti pastato patalpų apšvietimą ir leidžianti reguliuoti mikroklimatą. Sistema nuskaito skaitiklių duomenis ir įspėja objektą aptarnaujantį personalą apie konkretaus įrenginio gedimą.
Apšvietimo Sprendimai
UAB „Gaudrė“ projekte „Narbuto 5“ atliko visus pastato vidaus, lauko bei fasado apšvietimo projektavimo darbus. „Visada yra lengviausia pasinaudoti standartiniais šviestuvais, bet šiame projekte didžioji dauguma apšvietimo prietaisų buvo gaminami specialiai tik šiam projektui ir juos gamino UAB „Gaudrė“, mūsų ypatumas yra tai, kad galime sukurti ir pagaminti apšvietimo produktus, atitinkančius architekto ir kliento projekto viziją, be abejo, ir visus keliamus šviesotechninius reikalavimus“, - sako bendrovės apšvietimo specialistas Donatas Storpirštis.
Pasak pašnekovo, ieškant sprendimų visą laiką buvo atsižvelgiama į energinį efektyvumą, kitaip būti ir negalėjo, nes užduotis buvo suprojektuoti apšvietimą, atitinkantį BREEAM reikalavimus. Nuo pat projektavimo pradžios visi apšvietimo sprendimai buvo derinami su BREEAM sertifikatus suteikiančia įmone. Norint gauti BREEAM sertifikatą neužtenka išpildyti reikalavimą apšviesti darbo vietą ne mažiau kaip 500Lx, čia vertinamas ir šviestuvų akinimo koeficientas, šviestuvų valdymas, bei apšvietimo komfortas. Biuro darbo vietų apšvietime buvo pasiektos ne didesnės kaip 9W/m2 energijos sąnaudos esant maksimaliam apšvietimui.
Be to, viso pastato apšvietimui buvo panaudota ENCELIUM valdymo sistema, nes norit pasiekti geriausią apšvietimo energetinį efektyvumą neužtenka surasti ar pagaminti gerą šviestuvą, būtinas ir efektyvus apšvietimo valdymas įvertinant ir natūralios šviesos įtaką bei darbo vietos užimtumą: visose darbo vietose yra naudojami jutikliai, nuolat sekantys, ar darbo vietoje yra žmogus - jeigu žmogaus nėra - šviestuvai išjungiami, jeigu darbo vietoje pakanka natūralaus apšvietimo - šviestuvo galia yra mažinama.
Lauko bei fasado apšvietimo sprendimai irgi tapo iššūkiu. Apšvietimas projektuotas taip, kad būtų kuo mažesnė šviesos tarša į aplinką, tuo pačiu nepamirštant ir išorinės pastato estetikos. Įrengiant fasado apšvietimą taip pat neapsieita be nestandartinių sprendimų. Čia taip pat teko modifikuoti šviestuvus, kad jie maksimaliai tiktų prie fasado apdailos ir konstrukcijos.
„Ruošiant techninį apšvietimo projektą buvo numatyta bendra viso pastato apšvietimo koncepcija, tačiau kiekvienas klientas (nuomininkas) be abejo turėjo savo viziją ir pageidavimus. Atsižvelgiant į tai, apšvietimo sprendimai buvo koreguojami individualiai kiekvienam biurui, bet vis tiek buvo stengiamasi maksimaliai išlaikyti bendrą viso pastato apšvietimo vientisumą: šviestuvų tipažą ir šviesos spalvinę temperą bei bendrą pastato apšvietimo valdymo sistemą.“, - sako D. Storpirštis.
Poveikis Vilniaus Biurų Rinkai
2017 metų trečiasis ketvirtis buvo aktyvus modernių biurų rinkoje. Baigiami mažesnės ir didesnės apimties projektai augino šiuolaikinių biuro patalpų pasiūlą pagrindiniuose šalies didmiesčiuose, skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ biurų rinkos apžvalgoje. Didžiausi projektai buvo įgyvendinti šalies sostinėje, kur per šių metų trečiąjį ketvirtį faktiškai buvo užbaigtos keturių naujų administracinių pastatų statybos: „Liepyno verslo namai“, „Narbuto 5“, „Eleven 11“ ir „Green Hall 2“.
Šie įgyvendinti projektai Vilniaus rinkai pasiūlė 19,2 tūkst. kv. m naudingo biuro ploto, o bendras modernių biuro patalpų plotas šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje ūgtelėjo iki 666,6 tūkst. kv. metrų. Šiuose keturiuose pastatuose užimtumo lygis trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 78 proc. - neišnuomota virš 4,2 tūkst. kv. m laisvo naudingo biurų ploto. Šie projektai neturėjo didelės įtakos bendriems rinkos rodikliams ir bendras laisvų patalpų lygis per šių metų trečiąjį ketvirtį ūgtelėjo tik simboliškai: nuo 5,1 proc. iki 5,3 proc. A klasės biurų neužimtumas sudarė 3,5 proc., o B klasės - 6,3 proc.
„Ober-Haus“ duomenimis, dabartinis Vilniaus laisvų biuro patalpų lygis išlieka pakankamai subalansuotas ir paskutinių dešimties ketvirčių vidurkį viršija pusę procentinio punkto. „Iki šių metų pabaigos baigiami įgyvendinti verslo centrų projektai situacijos rinkoje beveik nepakeis, kadangi šie pastatai irgi jau yra beveik pilnai išnuomoti. 2018 metų naujų biurų pasiūla prie dabartinių įmonių plėtros tempų taip pat neatrodo gąsdinančiai - ateinančiais metais suplanuoti įgyvendinti projektai rinkai pasiūlys dar beveik 62 tūkst. kv. m naudingo biurų ploto“, - teigia „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Anot jo, naujausi projektai sulaukia susidomėjimo iš įmonių, kurios stengiasi ne tik optimizuoti fizinės darbo vietos išlaidas, tačiau siekia pritraukti arba išsaugoti darbuotojus, pasiūlydamos jiems šiuolaikiškas, technologiškai išmanias bei patrauklias darbo vietas. "Tendencijos yra pakankamai aiškios - norėdami konkuruoti šiandieninėje rinkoje biurų savininkai turi pasiūlyti atitinkamą produktą, o senesnių patalpų savininkai - pastebimai atsinaujinti. Stabiliai auganti pasiūla yra naudinga tiek potencialiems nuomininkams, tiek Vilniaus miesto ekonominiam klimatui", - teigia S. Vagonis.