Socialinė problema kaip tokia yra naujas dalykas. Ne todėl, kad anais laikais nebūtų buvę skurdo. G. pasakęs, kad „krizė prasidėjo su pirmykšte nuodėme". Skurdas yra toks pat senas, kaip ir pasaulis. Pirmykštis Dievo prakeikimas slegia visą ekonominį mūsų gyvenimą (plg. Pr 3, 17), ir žemė dažnai mums želdo tik usnis. Ne todėl, kad viduriniais amžiais vargšų ir beturčių būta labai daug. lūšnelėse, Europos istorija yra pakankamai mačiusi darbų, kurie aiškiai rodo, kad pagalbos reikalingų žmonių visados buvo ir bus. Tai yra neišvengiama mūsų gyvenimo blogybė. Teisingiausia socialinė santvarka visiškai nepakirs skurdo šaknų.
Tačiau problema yra naujas dalykas, daugiau negu tik skurdas. problema paprastai net nebūdavo kalbama. Seniau taip ir būdavo. pabrėžti išmaldos reikalą, ir klausimas būdavo išsprendžiamas. Visa tai yra labai gera ir reikalinga, tačiau pastangos socialinės problemos neišspręs, nes problema yra daugiau negu tik ekonominis skurdas. žmonės ir ne materialinis jų aprūpinimas stovi socialinės problemos centre. Bet ne jis sudaro josios esmę. žmonių, kurie neturi net reikalingiausių savo pragyvenimui dalykų, ir kuris sudaro gėdą mūsų vadinamajai „aukštai" civilizacijai. Net jei gresianti katastrofa praeitų savaime, tai nereiškia, kad problemą būtų galima išspręsti. Tai yra neišvengiama mūsų gyvenimo blogybė. Skurdas yra toks pat senas, kaip ir pasaulis. Pirmykštis Dievo prakeikimas slegia visą ekonominį mūsų gyvenimą, teisingiausia socialinė santvarka visiškai nepakirs skurdo šaknų.
Natūriniai mainai - vienas iš seniausių prekybos būdų.
Žmogaus Problema Socialiniame Kontekste
Socialinė problema pirmoje eilėje yra žmogaus problema. kaltinti dabartinės santvarkos šalininkus, kad jie pamiršo žmogų kaip asmenį, kad jie yra žmogų paniekinę ir pažeminę. ekonominę, materialinę, ir dvasinę, moralinę. Seniau skurdas dažniausiai būdavo tik materialinis. Žmonės skursdavo, bet jie nesijausdavo pažeminti ir atstumti. Tiesa, puikybės nuodėmių būta visais laikais, atsirasdavo žmonių, kurie iš aukšto žiūrėdavo į neturtinguosius, tačiau bendras nusiteikimas buvo visiškai kitoks. Tuo tarpu dabar jau yra kitaip. moralinis nusistatymas neturtingųjų atžvilgiu yra visiškai kitoks. paniekinimą. Niekas nė nežemindavo.
Priimti vargšą į namus reiškė garbę. būti turtingas, galėjo būti ir vargšas. vargiai yra esmingai pasikeitusi. tai taip pat padidėjo ir bendra žmonių suma. neįsileisdami vargšo nė į kambarį. šiandien negirdėtas dalykas. ekonominių gėrybių skaičiumi. šeimininko, siunčia savo vaikus į vad. broliai lanko biednuomenės darželius ir vengiami. meilės, kuria dvelkė senųjų amžių išmaldos žygiai. Už grynai ekonominę išmaldą nėra dėkojama: už ją yra žudoma. Atbuloje rankoje glūdi mūsų dienų revoliucijos žiaurumų paslaptis. Štai kas sudaro socialinės mūsų dienų problemos esmę. mūsų laikais visų pirma yra moralinė problema. prieš neturtingųjų pažeminimą iš buržuazijos pusės. už galėjimą naudotis lygia pagarba ir lygia meile. Štai kas sudaro socialinės mūsų dienų problemos esmę. N. teismas ir senojo pasaulio pasmerkimas".
Gyvenimo problemos nesudaro to, kad šitas neturtas dar labiau pakelia žmogaus vertę. visados bus. Bet žmogus gali skursti ir savo dvasia. jis yra ekonomiškai neturtingas. aukštesnio gyvenimo sritys. paniekintas ir pažemintas. socialinė problema turi ekonominę, materialinę, ir dvasinę, moralinę, pusę. Seniau skurdas dažniausiai būdavo tik materialinis. Žmonės skursdavo, bet jie nesijausdavo pažeminti ir atstumti. bendras nusiteikimas. parijai Indijoje. psichologine aversija. Christus accipiatur"- svečias tebus priimamas kaip Kristus. karaliais. iš anų gražių laikų. lygiai buvo pergyvenamas, kaip ir turtuolis.
Atskira skaitykla ir žaidimams aikštės demonstruoja santykį su neturtingaisiais. atbula ranka, gali pasotinti kūną, bet ne jausmu. problema negali būti išspręsta, kol kiekvienas žmogus yra brolis ir artimas,- štai pagrindinis dabarties uždavinys. Tai yra moralinė problema, bet sunki ir žiauri. Štai kas sudaro socialinės mūsų dienų problemos esmę. N. teismas ir senojo pasaulio pasmerkimas".
SAVAM PROTE #4: socialiniai tinklai ir įtaka psichinei sveikatai - kaip išpešti naudos sau?
Ekonominis Socialinės Problemos Aspektas
Ekonomine savo puse socialinė problema niekados nebus išspręsta. Toks bandymas peržengia žmogaus galias. Šitas išsprendimas yra būtinas, radikalus. plačiomis masėmis, kurios daugiau ar mažiau skursta ir vargsta. Čia turi laimėti žmoniškumas, artimo meilė ir pagarba. iš naujo įdegintas į žmonių protus ir širdis. uždavinys mūsų dienų socialinei problemai išspręsti. Šitas žmogaus sudvasinimas turi eiti dvejopu keliu. sudvasintas nusistatymas žmogaus atžvilgiu. pasaulį, vėl būtų pastatyta žmogaus moralinio nusiteikimo centran. tiki į Šv. Bendravimą ir šitą tikėjimą kasdien išreiškia, kalbėdami Credo. jis pasidarytų apčiuopiamas ir konkrečiame gyvenime. Tai tinka turtingiesiems. Bet ne mažiau tai tinka ir vargšams.
į atskirą klasę, kuri savaime pradedama laikyti žemesne. ugdo savo dvasioje pyktį ir kerštą turtingųjų atžvilgiu. Šitas žmogaus sudvasinimas turi eiti dvejopu keliu. Antras kelias į žmogaus sudvasinimą eina per pakeitimą pažiūrų į turtą. Dabartinė ekonominė mūsų sistema yra išaugusi iš liberališkojo individualizmo. Reikia tad atskleisti kitokį turto supratimą. visuomeninė pareiga. Turto pažiūrų revizija yra būtina. Revoliucijos keliu socialinė problema negali būti išspręsta. visados yra keršto ir neapykantos išsiveržimas. norą velnią išvaryti belzebubo pagalba. pirma žmogaus dvasios viduje, o paskui ir išviršinėje santvarkoje. evoliucijoje ir parengti reikalingų reformų. perkeisti žmonių nusistatymą turto atžvilgiu.
Bažnyčios vaidmuo sprendžiant socialines problemas
Jau minėjome G. krizė prasidėjo su pirmykšte nuodėme. „Socialinės krikščioniškosios reformos,- sako J. klausimas negali būti išspręstas nedalyvaujant Bažnyčiai". tarti savo sprendimą su aukščiausiu autoritetingumu". klasę, negali Bažnyčiai nerūpėti, nes tai yra moralinis klausimas. Ekonominė socialinės problemos pusė yra tik išplauka iš dvasinės pusės. turime eiti į žmogaus dvasios vidų. ontologine netvarka". primestas iš viršaus. moderniosios dvasinės istorijos rezultatas. metafizinių religinių pagrindų. Štai kodėl Bažnyčia imasi ją spręsti. „Bažnyčia,- pastebi O. labiausiai reikalingi".
| Aspektas | Senovė | Dabartis |
|---|---|---|
| Skurdas | Priimamas kaip neišvengiama būtinybė | Smerkiamas ir laikomas gėda civilizacijai |
| Požiūris į vargšus | Garbė priimti į namus | Panieka ir vengimas |
| Išmalda | Meilės ir atjautos išraiška | Ekonominė priemonė, už kurią negalima dėkoti |
Moralinė Atmosfera ir Socialiniai Principai
moralinę atmosferą šiems principams vykdyti. Socialiniai principai yra pasaulėžiūriniai principai. žmogaus nusistatymo pasaulio bei gyvenimo atžvilgiu. mokslo dalį. Socialinės pažiūros glūdi įvystytos Bažnyčios dogmose. tiesos. veda į socializmą. reformoms pravesti. už žmogiškojo kilnumo ir žmogiškosios vertės pripažinimą bei lygų traktavimą. sau pačiam, ji nebūtų paneigta kitam. dažnai šio išvidinio kilnaus nusiteikimo ir trūksta. pralaimėjusiems. išniekinę. žmoniškumo yra kuo mažiausia. laimėjimas yra netikras ir menkavertis. nuodėmę, gimdančią demoniškumą". kovą į tinkamas vėžes. pralaimėjusieji paprastai esti išnaikinami. pagalba Saulius virsta Pauliumi.
Bažnyčios vaidmuo socialiniame gyvenime.
Darbininkija ir Asmenybės Apsauga
darbininkijos sluoksnius ir saugoti žmogiškąją asmenybę. Fr. W. pavergs žmogau s asmenį. vienašališką individo įsigalėjimą. individu reiškia visos Europos sąmonės persiorientavimą kitokio principo linkui. Daugelis ženklų rodo, kad masė šitą kovą laimės. atžvilgiais išganinga. individualizmo buvo paneigtas. masės pergalė gali būti ir pražūtinga. pasikėsinti ir prieš žmogaus asmenį. mūsų dienomis jau yra visai realiai jaučiamas. budėti šioje kovoje. pavojų, kurie gresia žmogaus asmenybei iš atsigaunančios masės. Darbininkijos galybė glūdi josios masėje. nyksta, užleisdami vietą masės vienodumui ir masės psichologijai. Atskiras darbininkas šiandien nedaug tereiškia. santvarkoje. darbininkijos yra išnešamas iš pigių butų kolonijų į viešojo gyvenimo santvarką. Liberalizmas pats save žudo savo sukurtu darbininkijos gyvenimo tipu.
antireliginės dvasios. į ateistinį komunizmą ir tuo pačiu atitolino jį nuo Bažnyčios. nureliginimas yra aiškus ir beveik visuotinis. nebebus vietos nei Bažnyčiai, nei Dievui. atkreipti ypatingo dėmesio į darbininkiją. Josios žlugimas jau prasideda. iš buržuazijos pinklių ir savo veikimą koncentruoti darbininkijos sluoksniuose. Šių dienų buržuazija Bažnyčios balso negirdi. darbininkija Bažnyčios žodžio neklauso ir juo nepasitiki. popiežių mintys ligi šiol praktiniame gyvenime tiek maža yra realizuotos. antireligiškai. principais. Autoritetingai skelbiamos idėjos neranda klausytojų ir vykintojų. Jeigu situacija nepasikeis, ateitis gali būti dar blogesnė. masinė apostazija, apie kurią Apokalipsė kaip tik ir kalba. socialiniame gyvenime paneigtas bei paniekintas.
Asmenybės Apologija ir Kultūros Išsaugojimas
vertę. žmogus kaip asmenybė kapitalizmui neturi reikšmės. darbininkijos sąjūdyje kaip reakcijoje prieš kapitalizmą. masės atstovė, rengiasi perkeisti pasaulio veidą. Šitas perkeitimas eina nepalankia asmenybei kryptimi. pavergtas kapitalo interesams. psichologijai ir josios instinktams. tautos valia. instinktų vergiją. gyvybiniams veiksniams (L. Klages). Asmenybės nuslėgimas visados yra nenormalybė. reakcija; tuomet psichologiškai ji yra suprantama. gyvenimo santvarkos principu. žemesniam principui. Žmogus yra vertingas tik tiek, kiek jis yra asmenybė. pagal asmens giliausio įsitikinimo reikalavimus. Masė gali būti tiktai kūrybos sąlyga ir aplinka. kultūros pereina į savaimingą pirmykštę kultūrą. reiškia barbarėjimo pradžią. ir kultūrą. Bažnyčia daug kartų išgelbėjo kultūrą nuo barbarų. šitas darbas jai reikės dar sykį atlikti. instinktų. sukurtas vertybes. Kiekvienas žmogus šiuo atžvilgiu yra barbaras. reikalingi yra tie, kurie masės principui atstovauja ir už jo įvykdymą kovoja. Tai yra darbininkija. branginimo idėją. pagrįstos asmenybės nelygstamumu ir josios laisve. pavojų, kuris šiuo metu tyko žmogaus asmenį. krikščioniškaisiais principais, tuo labiau asmenybė galės išsivystyti ir veikti. organizuota visuomene. vienas su antru iš esmės. labiau jis graso žmogaus asmenybei. tinkamus rėmus ir tuo labiau asmenybė bus apsaugota. žmogus ir jo kuriama kultūra. nėra atsitiktinis. sunormuoti, sykiu neneigdamas jo reikšmės ir vertės, kaip Bažnyčia. įsitikinęs, kad socialinė problema be Bažnyčios negali būti išspręsta.
tags: #naturiniai #mainai #buto