Yra daugybė priežasčių, priversiančių dažniau kišti nosį laukan. Grynas oras yra būtinybė tiems, kuriuos kamuoja kvėpavimo takų, nervų sistemos ligos, depresija, kurie dirba įtemptą protinį darbą ar kenčia nuo nemigos, įtampos. Tačiau ne mažiau šis reikalingas ir sveikiems, bet kiek sėslesnį gyvenimo būdą pamėgusiems žmonėms.
Mūsų organizmui ypač svarbus sąlytis su gamta. Jį ramina natūralūs garsai, vaizdai ir kvapai. Labai svarbu nuo mažens reguliariai būti gamtoje, mėgautis jos teikiamais malonumais: kvėpuoti grynu oru, braidyti po žolę, maudytis, kaitintis saulėje, stebėti, kas vyksta aplinkui.
Mūsų gyvenimas vis labiau persikelia į uždaras patalpas - namus, biurus, automobilius. Tačiau gamta ir grynas oras yra nepaprastai svarbūs mūsų fizinei ir psichologinei gerovei. Vis dažniau kalbama apie gamtos trūkumą, kaip apie rimtą sveikatos problemą, vadinamą „gamtos deficitu sindromu”.
Taigi, palikite telefonus, kompiuterius ir išeikite į lauką! Net trumpas pasivaikščiojimas gamtoje ar parke gali pagerinti jūsų fizinę ir psichologinę savijautą. Nesvarbu, kur jūs praleisite laiką gryname ore, svarbiausia tai daryti reguliariai.
Kodėl tučtuojau turėtumėte praverti namų duris ir duoti valią kojoms, net ir krapinant vasariškam lietui?
Kai tik saulę staiga pakeičia debesys ir lietaus šuorai, besiskundžiančiųjų sveikata iš karto padaugėja. Tačiau ne visi žino, kad lietus gali būti ir naudingas sveikatai. Įprasta, kad labiausiai lietaus laukia sausros nualintų sodų, laukų ar miškų savininkai, grybautojai ir uogautojai, nes lietus palaisto žemę, atgaivina augmeniją.
Be to, jis nuplauna dulkes ir žiedadulkes, išgrynina orą. Būtent todėl pagerėja žmonių, ypač sergančių alergija, savijauta. Trumpas ir stiprus arba ilgiau trunkantis lietus, galima sakyti, išvalo orą. Lietaus lašai yra didesni ir sunkesni nei žiedadulkių dalelės. Krisdami į žemę lašai savo gravitacijos jėga nusodina žiedadulkes.
Augalai žiedadulkes skleidžia, kai oras yra šiltas ir sausas, o atvėsus ir sudrėkus jų skleidžia kur kas mažiau, todėl oras grynesnis, ir visiems maloniau vaikščioti bei kvėpuoti grynu oru. Lyjant į žemę patenka daug neigiamų jonų, o jie teigiamai veikia žmogaus organizmą. Tokie jonai padeda atsipalaiduoti, nusiraminti.
Neigiami jonai atsiranda krintant vandeniui, tad daug jų būna prie sraunių upių, audringos jūros - būtent tose vietose, kur žmonės keliauja pailsėti nuo kasdienybės rūpesčių. Taigi jei neturite galimybės ištrūkti atostogų prie vandens telkinių ar į kalnus, galite tų naudingų jonų gauti tiesiog išėję pasivaikščioti per lietų ar išbėgę į kiemą.
Nors ir teigiama, kad lietus dėl oro užterštumo po truputį keičia pH ir rūgštėja, bet, pasak mokslininkų, tai neturi tiesioginio poveikio žmogui ir permirkus lietuje oda, plaukai tikrai nenukentės. Tiesa, kai ilsimės prie vandens telkinių su palapinėmis, plaukiame upe baidarėmis ir liūtis mus užklumpa netikėtai, be to, neturime galimybės greitai išsidžiovinti, tada kyla grėsmė sveikatai, nes nuo drėgnų drabužių krinta žmogaus kūno temperatūra, o tai padidina riziką peršalti. Paskui žmonės dažnai skundžiasi varvančia ir užburkusia nosimi, gerklės skausmu, turintieji silpnesnį imunitetą, ypač vaikai ar senjorai, rizikuoja susirgti rimčiau.
Nauda virškinimo sistemai
Dėl buvimo lauke gerėja virškinimas. Visų pirma, būdami gryname ore dažniausiai ką nors veikiame, o aktyvi veikla labai padeda virškinimui. Antra, grynas oras pats savaime teigiamai veikia virškinimą, tad vien būdami lauke ir kvėpuodami jau deginame kalorijas.
Todėl labai svarbu pabūti lauke - ypač tiems, kurie nori atsikratyti keleto papildomų kilogramų, susikaupusių kiek per daug atsipalaidavus. Geriausia išeiti iš namų iškart pavalgius, kai organizmas sunkiai dirba, virškindamas maistą. Pastebėta, kad reguliariai vaikštant sumažėja skrandžio skausmai ir kiti nemalonūs pojūčiai.
Kūrybiškumo kalvė
Grynas oras labai naudingas galvai, ypač esant polinkiui į migreną. Šios ligos profilaktikai būtina bent kartą per savaitę išvykti į užmiestį ir pasimėgauti supančia gamta, atsipalaiduoti, gal netgi ramiai, niekieno netrukdomam pamedituoti. Gryno oro procedūros apsaugo ir nuo kitos kilmės galvos skausmų.
Būnant gryname ore, organizme padidėja deguonies kiekis, o tai naudinga dirbant ir fizinį, ir protinį darbą. Grynas oras ir vaikščiojimas praskaidrina protą ir padidina gebėjimą susikaupti. Kai galvoje nebetilps rūpesčiai, o darbų bus neišsemiamos marios, tiesiog išeikite pusvalandį pasivaikščioti lauke ir bematant pasijusite geriau, turėsite daugiau energijos susidoroti su visais tos dienos iššūkiais.
Pasivaikščioję gryname ore, galėsite džiaugtis pagerėjusia trumpalaike atmintimi, gebėsite kūrybingiau mąstyti ir spręsti problemas. Be to, įrodyta, kad gamtos vaizdai įkvepia šviesesnes, pozityvesnes mintis. Buvimas lauke gali gerinti jūsų kūrybiškumą. Jutos ir Kanzaso (JAV) universitetų mokslininkai patvirtino, kad žmonės, kurie praleido keturias dienas gamtoje, kūrybiškumo testus atliko 50 proc. geriau. Veikla gamtoje leidžia sugeneruoti akivaizdžiai daugiau genialių idėjų.
Laimės hormono šaltinis
Būnant lauke dažniausiai susijęs su didesne fizine veikla. Tai savaime skatina aktyvesnę kraujotaką, kuri aprūpina visas organizmo sritis didesniu deguonies ir kitų maisto medžiagų kiekiu. Ilgiau būnant gryname ore išvalomas kraują, tada jis veiksmingiau atlieka savo funkciją - aprūpina ląsteles reikalingomis medžiagomis ir pašalina medžiagų apykaitos atliekas.
Fizinio aktyvumo ir natūralios šviesos derinys labai veiksmingai mažina depresiją, nuima įtampą. Būnant lauke padidėja laimės hormono - serotonino - lygis organizme, nes šio hormono lygis glaudžiai susijęs su tuo, kiek organizmas gauna deguonies. Puiku, jei turite savo kiemą ar sodą - tada jame galite leisti valandų valandas, užsiimti mėgstama veikla.
Tačiau ką daryti, jeigu nėra nei sodo, nei kiemo? Telieka prisiminti, kad egzistuoja dviračiai - kol įveiksite maršrutą, gryname ore praleisite ne vieną valandą. O kur dar važiavimo dviračiu teikiama nauda!
Pasisemti vitamino D
Pagrindinis vitamino D šaltinis - grynas oras. Norint gauti reikiamą vitamino D dienos normą, užtektų saulėje pabūti 10 minučių, bet saulėtų dienų Lietuvoje nėra daug, todėl lauke turėtume praleisti kur kas daugiau laiko. Optimalus vitamino D kiekis organizme yra esminis faktorius, lemiantis kai kurias žmogaus sveikatos problemas.
Vitaminas D stiprina kaulus, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių vėžio formų, netgi gerina smegenų funkciją. Kadangi didžiąją dalį šio vitamino gauname iš saulės (ir kur kas mažesnę dalį iš maisto), labai svarbu praleisti lauke bent po kelias valandas per dieną. Netgi žiemą, kai saulė dažniausiai slepiasi, jos ir tada pakanka, kad aprūpintų organizmą reikiamu D vitamino kiekiu ir leistų jam tinkamai funkcionuoti.
Gyventojus kasdien konsultuojantys vaistininkai pastebi, kad besitęsiančio karantino metu pacientai neretai skundžiasi irzlumu, sutrikusia protine veikla ar pablogėjusia emocine savijauta. Anot M. Žalytės, nors esame įpratę rūpintis savo išoriniu grožiu, tačiau lygiai taip pat svarbu nepamiršti ir savo vidaus, t.y. psichinės sveikatos. Kasdienė emocinė būklė pandemijos periodu tampa dar reikšmingesnė, nes daugybė gyventojų jaučia karantino keliamą įtampą ir nerimą.
„Į vaistines užsukantys lankytojai dažnai pasakoja apie prastėjantį gebėjimą susikaupti, išsiblaškymą, suprastėjusią darbo ar miego kokybę. Dalis jų skundžiasi net paūmėjusia depresija ar sutrikusiu nervų sistemos veikimu. Jausti baimę, ypač šiuo nelengvu karantino laikotarpiu, yra normalu, tačiau itin svarbu suprasti, kaip galėtume pakeisti savo rutiną, kad streso ir nerimo kiekį sumažintume iki minimumo“, - sako „Camelia“ vaistininkė.
M. Žalytės teigimu, pirmiausia derėtų savo smegenims nuolat suteikti darbo. Pavyzdžiui, mokytis naujų kalbų, nes tai gerina mūsų atmintį, lingvistinius įgūdžius. Taip pat galima žaisti įvairius stalo ar kitus žaidimus, lavinančius pastabumą, kognityvinius gebėjimus, loginį mąstymą ir dar daugiau.
Ji priduria, kad didžiulę naudą mūsų nervų sistemai duoda ir fizinė veikla: „Sportas, fizinis aktyvumas ar bet kokie kiti su judėjimu susiję užsiėmimai gerina mūsų kūno, smegenų, kraujotaką. Taip pat sportuojant išsiskiria endorfinai - laimės hormonai, padedantys susidoroti su stresu, nerimu. Be to, daugybė mokslinių tyrimų duomenų atskleidžia, kad aktyvia fizine veikla užsiimantys gyventojai mažina riziką susirgti demencija - senatvine silpnaprotyste.“
Anot „Camelia“ vaistininkės, pandemijai pakeitus mūsų kasdienybę, daugiau laiko praleidžiame namuose, todėl norint palaikyti gerą protinę ir psichinę savijautą, reikėtų atkreipti dėmesį į dar kelis reikšmingus veiksnius.
„Dirbant nuotoliniu būdu, vertėtų atskirti poilsio ir darbo režimus, daryti trumpas pertraukas tarp užduočių ir skirti pakankamai laiko poilsiui. Kokybiškas ir pakankamos trukmės miegas yra ypatingai svarbus smegenų veiklai, nes miegant vyksta įvairių smegenų procesų atkūrimas. Taip pat stenkitės praleisti kuo daugiau laiko gryname ore. Galiausiai, nepamirškite bendrauti su savo šeimos nariais ir draugais - juk dėmesį vieni kitiems galime rodyti net ir per atstumą, o būdų parašyti ar paskambinti artimiesiems šiandien yra daugiau nei bet kada“, - teigia specialistė.
Pasak jos, taip pat derėtų riboti laiką, kurį praleidžiame skaitydami naujienas apie koronaviruso pandemiją, nes tai gali didinti mūsų nerimą ar baimes, o informacijos reikėtų ieškoti tik patikimuose šaltiniuose, pvz., Lietuvos Vyriausybės puslapyje koronastop.lt arba Pasaulinės sveikatos organizacijos svetainėje.
Anot specialistės, subalansuoti psichinę savijautą gali padėti ir įvairūs maisto papildai bei vitaminai: „Mūsų nervų sistemai ypač reikalingi B grupės vitaminai, kurių mūsų organizmas nekaupia ir juos gauna iš maisto, pavyzdžiui, vištienos, žuvies, pieno, riešutų ankštinių augalų, bulvių ar avokadų. Esant jų trūkumui, galime tapti dirglesni, labiau suirzę, todėl maisto papildai su šios grupės vitaminais gali pagerinti mūsų emocinę būklę.“
Pasak M. Žalytės, panašų efektą turi ir magnis - vienas svarbiausių mineralų, reikalingas geros organizmo ir nervų sistemos būklės palaikymui. Dėl to dažnu atveju maisto papildų sudėtyje galima rasti tiek magnio, tiek jau minėtų B grupės vitaminų.
„Jeigu jaučiate padidėjusį nerimą, stresą, padėti gali preparatai, kurių sudėtyje yra valerijono, apynių, melisos ar pipirmėčių, o besiskundžiantiems miego sutrikimais, rekomenduočiau melatonino - natūralaus miego hormono - turinčių maisto papildų. Jie dažniausiai ne tik pagerina miego kokybę, bet ir padeda greičiau užmigti“, - teigia „Camelia“ vaistininkė.
M. Žalytės teigimu, pastebint tam tikrus simptomus arba jaučiant psichinės savijautos paūmėjimą, reikėtų ieškoti profesionalios pagalbos, nes nervų sistemos sutrikimai gali turėti įtakos vidaus organų ligoms, virškinamojo trakto veiklos sutrikimams, sukelti paūmėjusį dermatitą, plaukų slinkimą, o, pavyzdžiui, ilgai patiriamas stresas didina ir miokardo infarkto riziką.
„Jei matote, kad nepadeda nei poilsis, nei pokalbiai su artimaisiais, pagalbos galite ieškoti puslapyje pagalbasau.lt arba emocinės paramos linijos telefonu 1809.
Vitaminas D - tai riebaluose tirpstantis vitaminas, kuris yra labai svarbus daugeliui mūsų organizmo sistemų. Jis padeda įsisavinti kalcį, fosforą, magnį ir išlaiko šias medžiagas kauluose. Dažnas vitamino D trūkumo simptomas - nuovargis, o taip pat kaulų skausmai, dažni peršalimai.
Klaidinga yra nuomonė, jog subalansuota mityba visiškai patenkina vitamino D poreikį. Specialistai teigia, jog šio vitamino trūkumas jau siekia epideminį lygį! Paradoksalu - dabar daug kalbama apie saulės žalą organizmui, tačiau pamirštama, kad be jos gresia ne ką mažesnės problemos. Tad ištrūkime į lauką ir kasdien bent po penkiolika minučių pasimėgaukime saulės voniomis!!! Ši saulėta vasara - pats tinkamiausias tam metas!
Pavasaris - pats žaviausias sezonas, kai galime daugiau laiko praleisti gryname ore. Susitvarkykite namus. Net ir nedidelis pavasarinis švarinimasis ir tvarkymasis gali padėti sukurti sveikesnę ir patogesnę aplinką. Labiausiai tvarkytis namus skatina vis skaičiau spindinti saulė, kurios šviesoje geriau pasimato ir nešvarumai ant langų, ir voratinkliai namų kertelėse.
Daugelis pavasarį dažniausiai imasi šių bazinių darbų: valo langus, skalbia užuolaidas, tvarko spintas ir pan. Atverkite langus ir įsileiskite tyro oro. Šiltuoju metų laiku dažniau nei įprastai norisi išvėdinti namus. Tai puikus sprendimas, kai namuose dirbate ir neturite laiko išeiti į lauką.
Tačiau jei šeimoje yra alergiškų žmonių, atvėrus langus greitai pasklinda žiedadulkės ir alergenai, todėl alergijos gali paūmėti. Be to, jei gyvenate arti judrios gatvės ar gamyklos, atvėrus langą sukuriamas priešingas efektas: į namus patenka kenksmingų dalelių.
Todėl užuot atvėrus langus galima įsigyti oro valytuvą: jis iš oro pašalina mikrodaleles (žiedadulkes, pleiskanas), dulkes, naikina kvapus, dūmus, bakterijas, virusus ir kt. Oro valytuvas „Xiaomi Smart Air Purifier 4“ valdomas per programėlę, turi apsaugą nuo vaikų, taip pat gali veiki 3 režimais: automatiniu, naktiniu ir mėgstamiausiu. Filtravimo metodas - absorbcijos. Jis rekomenduojamas iki 48 kv. m plotui. Prietaiso svoris - 5,6 kg, triukšmo lygis - iki 63 dB.
Oro valytuvas „Xiaomi Smart Air Purifier 4 Pro“ valdomas per programėlę, turi užraktą nuo vaikų, filtravimo metodas - mechaninis, našumas - 500 m³/h, valytuvas rekomenduojamas iki 60 kv. m plotui, svoris - 6,8 kg, o triukšmo lygis - ≤65 dB. Tai unikalūs prietaisai, iš oro išvalantys net iki 99,97 proc.
Pasirūpinkite patalyne. Pasibaigus šaltajam metų laikui norisi visiškai išvalyti ir nuo dulkių išvaduoti ir miegamąjį. Patalynėje kaupiasi dulkių erkutės, taip pat jei vėdinate patalpas, ore gali būti žiedadulkių, jau nė neminint augintinių pleiskanų. Taigi situaciją pagerinsite reguliariai keisdami patalynę (taip pat dažniau paleisdami robotą siurblį). Be to, pats metas išskalbti ar valykloje išvalyti pagalves, dekoratyvines pagalvėles, antklodes, čiužinių užvalkalus, antčiužinius ir kitą miegamojo tekstilę.
Norėdami „papuošti“ savo namus gaiviais, gamtos įkvėptais kvapais, įsigykite arba patys pasigaminkite natūralų oro gaiviklį. Daugiau vaikščiokite. Tyrimais įrodyta, kad kasdien gryname ore užtenka pasivaikščioti vos 10-15 min. (žinoma, kuo ilgiau, tuo geriau). Visuose Lietuvos regionuose gausu parkų ir pažintinių takų. Dažnai juose įrengtos net kelios skirtingų ilgių trasos. Tiesa, darbo dienomis su šeima užteks ir trumpo pasivaikščiojimo po apylinkes besigrožint kraštovaizdžiu.
Važinėkitės paspirtuku. Kai vaikščiojimai pabosta ir norisi pamatyti daugiau, pats metas įsigyti paspirtuką. Rinkos lyderių vardą jau spėjo užsitarnauti „Xiaomi“ paspirtukai. Kuo jie skiriasi? Pagrindinis skirtumas tarp „Xiaomi Essential“, „Xiaomi Pro 2“ ir „Xiaomi Electric Scooter 3“ - baterija: ją įkrovus atitinkamai galima nuvažiuoti 20-45 km. Skiriasi ir paspirtukų svoris: lengviausias - „Essiantial“, sveriantis 12 kg, „Pro 2“ svoris - 14,2 kg. „Essential“ paspirtuko baterija įkraunama vos per 3,5 val., „Pro 2“ krauti teks iki 9 val. „Xiaomi“ paspirtukai - lengvi ir tvirti, greitai ir patogiai sulankstomi, todėl juos paprasta transportuoti.
Truputis kūrybiškumo net ir pačią įprasčiausią veiklą padės paversti kupina nuotykių! Taigi, vietoje tradicinės vakarienės namuose rinkitės iškylą gamtoje. Pasiimkite pledą ir keliaukite į mėgstamą parką arba prie netoliese esančio vandens telkinio. Auginkite daržą ar sodą. Puikus užsiėmimas tiek mažiems, tiek ir dideliems - kažką auginti.
Gyvenantiems nuosavame name ir turintiems net ir nedidelį daržiuką, šiltnamį ar vieną kitą lysvę tai - savaime suprantama. Tačiau užsiimti sodininkyste gali ir bute gyvenančios šeimos: galima auginti prieskonius ir gėles arba net ir balkone turėti tikrų tikriausią daržą. Viskas priklauso nuo jūsų norų ir galimybių.
Edukologė ir lauko veiklų entuziastė Lina Bakšytė rado ne vieną būdą sukelti mažųjų susidomėjimą lauko pramogomis ir kviečia į supančią aplinką pažiūrėti kitaip. Knygoje galima rasti lauko veiklų idėjų, kaip gamtoje ne tik žaisti, bet ir išnaudoti jos galimybes mokytis, pavyzdžiui, rasti abėcėlę medžių šakose ar net matematiką smėlio dėžėje.
Kai tėvai pajus buvimo lauke naudą, atlaidžiau žvelgs ir į vaiko išdaigas. Gamta - tai erdvė nesibaigiantiems atradimams. Ji suteikia daug vietos vaiko fantazijai ir kūrybiškumui, padeda atsiskleisti jo savarankiškumui. Be to, lauko erdvė neįpareigoja. Kieme ar sode vaikai gali atsiverti ir nevaržomi rinktis jiems patinkančias veiklas ir lengvai jas keisti nuo kūrybiškų smėlio žaidynių iki judraus šėliojimo gaudynių.
Vaistininkė Giedrė Parchomenko sako, kad slėptis nuo blogo oro ir virusų nereikia. Atvirkščiai, vaikams žiemą reikėtų kuo daugiau būti gryname ore. „Jei vaiko niekur neleisime nuogąstaudami, kad sušals, jo imunitetas tik silpnės. O jeigu dar ir aprengsime per šiltai, vaikas suprakaituos ir lengvai peršals. Dažnai visai be reikalo išsigąstame šalčių ir blogo oro, vengiame į lauką eiti lyjant ar sningant. Visgi, kuo daugiau įvairiu oru būname lauke, tuo labiau stiprėja mūsų imuninė sistema. Nereikia bijoti jokio oro“, - sako „Norfos vaistinės“ vedėja G. Parchomenko.
Anot specialistės, kuo daugiau mes vaikus lepinsime, saugosime nuo aplinkos, tuo dažniau jie sirgs. „Į darželį ar mokyklą vaikus vesti vis vien reikia, tad būtina juos grūdinti: neapmūturiuoti, leisti daugiau būti gryname ore, darželiuose, mokyklose ir namuose dažniau vėdinti patalpas“, - pataria vaistininkė.
Specialistė primena, kad norint sirgti rečiau, labai svarbi bendra higiena, kuri turi reikšmės ir peršalimo ligų profilaktikai. Todėl darželyje rekomenduojama sterilizuoti bendrus žaislus, per kuriuos plinta įvairūs mikrobai.
„Nuo visų virusų vaikų neapsaugosime - mes visi kartais sergame ir tai yra natūralu. Darželis ar mokykla yra ta terpė, kur vaikai nesunkiai vienas nuo kito užsikrečia virusinėmis ligomis, todėl neišvengiamai jomis kartas nuo karto perserga praktiškai visi. Nė vieni tėveliai nuo to savo atžalų apsaugoti negali. Visiškai steriliai vaikų užauginti neįmanoma ir nereikia. Kol buvo maži, mano vaikai taip pat dažniau sirgdavo, o paaugę, sustiprėjus imunitetui, serga kur kas rečiau“, - sako G. Parchomenko.
Vaikų dienos režimo esmė - teisingas darbo ir poilsio kaitaliojimas. Tinkamai suplanuotas dienos režimas gerina darbingumą, savijautą, saugo sveikatą. Pagrindiniai mokinio dienos režimo elementai yra mokymasis mokykloje ir namuose, užklasinė veikla, aktyvus poilsis kuo ilgiau būnant gryname ore, reguliari ir visavertė mityba, kokybiškas miegas. Kiekvienam vaikui dienos režimas turėtų būti adaptuotas pagal jo amžių, sveikatos būklę ir kitus poreikius.
Įtempta protinė veikla, didelis mokymosi krūvis, laiko trūkumas veikia kaip psichiką traumuojantys faktoriai. Jei tuo pačiu metu trūksta laiko miegui, poilsiui gryname ore, sumažėja fizinis aktyvumas - vaiko organizmas patiria didelį stresą. Tokiai būklei užsitęsus ilgiau, gali sutrikti širdies, virškinimo, kitų organizmo sistemų veikla, sumažėti organizmo atsparumas infekcijoms.
Stipresniam vaikų imunitetui itin svarbus maistingas racionas. Vaistininkės G. Parchomenko teigimu, žiemą, kaip ir kitais metų laikais, taip pat reikėtų stengtis vaikams duoti daugiau daržovių - senelių išaugintų ar bent jau šaldytų. „Kartais reikia ir vitaminų, kad papildytume žiemą greičiau išsenkančias maistinių medžiagų atsargas, tačiau jie - tik priedas, o imuninės sistemos stiprumą nulemia teisinga, pilnavertė mityba ir grynas oras. Taip pat, daug kas priklauso ir nuo paties vaiko sveikatos savybių“, - sako rūpestinga vaistininkė.
Vaikams rekomenduojama valgyti 4 kartus per dieną kas 3,5-4 valandas. Žiemą vaikas bent kartą ar du per dieną turėtų pavalgyti šilto maisto, nepamiršti papusryčiauti.
Laiko praleidimo lauke su vaikais privalumai
Prieš kiekvienus mokslo metus būtina profilaktiškai patikrinti vaikų sveikatą - profilaktinis patikrinimas svarbus, nes padeda laiku nustatyti sveikatos sutrikimus, ligas, užbėgti joms už akių. Vaikai greitai auga, keičiasi jų fiziologija, todėl gali kisti ir sveikata.
5 patarimai sveikesnei vaikų mitybai:
- Sumažinkite cukraus kiekį: skatinkite vaiką dažniau gerti vandenį ar natūralias sultis, o ne cukrumi saldintus gazuotus gėrimus.
- Įtraukite vaiką į maisto ruošimą: vaikai noriau valgo patiekalus, prie kurių gaminimo prisidėjo.
- Nepratinkite vaiko prie riebaus, greito maisto, padažų.
- Į mokyklą ar darželį vaikui įdėkite sveikų užkandžių: riešutų, vaisių, namuose paruoštų daržovių traškučių ar šiaudelių.
- Šeimoje laikykitės režimo: kasdien pusryčiaukite, pietaukite ir vakarieniaukite panašiu metu.
Jei jau išsiruošėte į lauką, tikėtina, kad kažkiek pajudėsite. Ir tai jau gerai, nes visi žino, kad sportas - sveikata. Kuo daugiau laiko būsite gamtoje, tuo daugiau energijos turėsite.
Ar girdėjote terminą „miško vonios“? Mokslininkai ištyrė, kad ilgi pasivaikščiojimai miške didina ląstelių „kovotojų“ kiekį kraujyje. Ir efektas išlieka bent 30 dienų! Taigi - gamta yra mūsų kraujyje.
Socializacija ir geresni tarpusavio santykiai irgi gali būti nulemti jūsų pomėgio būti lauke. Na ir galų gale, išėję į mišką, nuosavą kiemą ar bent trumpą pasivaikščiojimą paupiu jūs tiesiog pasijusite LAIMINGESNI! Tikrai! Mokslininkai nustatė, jog grynas oras ir saulė didina laimės hormono serotonino kiekį.