Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, naudojimosi butais tvarka yra reglamentuota įstatymais ir kitais teisės aktais. Ši tvarka skirta užtikrinti gyventojų saugumą, komfortą ir harmoningą gyvenimą daugiabučiuose namuose. Tačiau, deja, ne visi gyventojai laikosi nustatytų taisyklių, todėl kyla įvairių konfliktų ir nesklandumų. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius naudojimosi butais tvarkos pažeidimus Lietuvoje ir kaip su jais kovoti.
Dėl nepakankamos daugiabučių namų techninės priežiūros matome apgriuvusių balkonų, pažeistų fasadų, dėl pasenusių stogų ar vamzdynų užliejami butai. Bendrojo naudojimo objektų valdymas ir pakankamas lėšų kaupimas yra pagrindiniai namo techninę priežiūrą lemiantys veiksniai. Lietuvoje yra daugiau nei 35 tūkstančiai daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų.
7 konstruktyvūs veiksmai konflikto situacijoje
Nauja Lėšų Kaupimo Tvarka Daugiabučiams
Nuo š. m. liepos 1 d. daugiabučių namų savininkai turės kaupti daugiau lėšų, kurios bus naudojamos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Pagal naują lėšų kaupimo tvarką daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai nuo š. m. liepos 1 dienos savo namo atnaujinimui pagal privalomuosius reikalavimus mažiausiai skirs 9 centus už kv. m per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 11,5 centų už kv. m per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m, vietoje galiojusių 3 arba 5 centų už kv. m.
Nuo šiol minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas bus apskaičiuojamas pagal formulę, siejant jį su minimalia mėnesine alga, kuri per 10 metų padidėjo 3,2 karto, ir su vidutiniu socialinio būsto plotu - 45 kv. m. Pavyzdžiui, 50 kv. m buto savininkas į savo daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų fondą įneš mažiausiai 4,50 Eur per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 5,75 Eur per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m (šiuo metu atitinkamai 1,5 Eur per mėnesį arba 2,5 Eur per mėnesį).
Skaičiuojama, kad jei name yra šešiasdešimt 50 kv. m plotų butų, savininkai sukaups 270 Eur per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 340 Eur per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m (šiuo metu atitinkamai 90 Eur per mėn. ir 150 Eur per mėn.). Nuo 2026 m. Visais atvejais bendras mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas negalės viršyti pagal galiojančią formulę apskaičiuojamo maksimalaus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo, kuris 2025 m. yra 1,15 Eur už kv.m. Sukaupti pinigai bus laikomi banko sąskaitoje ir galės būti naudojami, pavyzdžiui, lifto, vamzdynų ar stogo keitimui.
Taip pat primename, kad nuo š. m. lapkričio 1 dienos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai ir techniniai prižiūrėtojai nustatytus duomenis apie daugiabučių namų valdymą ir jų techninę priežiūrą pagal privalomuosius reikalavimus turės sukelti į centralizuotą Pastatų duomenų banko informacinę sistemą.
Daugiabučio namo renovacija
Mokesčių Paskirstymas Bendrijoje
Civilinio kodekso 4.76 str. nurodo: "Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo..."
Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka.
Kas Yra Naudingas Plotas?
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12. būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.
Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai... Naujos statybos namuose visos kitos patalpos, tokios kaip sandėliukai ar garažai, įprastai būna įregistruotos atskiru unikaliu numeriu, būna nurodytas tų patalpų plotas ir jos būna valdomos nuosavybės teise.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
- Ar galima tuo vadovautis skaičiuojant mokesčius? Taip, naudingas plotas yra pagrindas skaičiuojant mokesčius.
- Ar gali bendrijos visuotinis susirinkimas nutarti, kad gyventojai, kurie savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas, privalo papildomai mokėti mokesčius? Dėl bendrų patalpų naudojimo savininkai gali susitarti įvairiai, tačiau yra daug niuansų.
- Ar neįrengtos, tačiau įregistruotos palėpės savininkui gali būti priskaitomi bendrieji mokesčiai pagal CK 4.82 str. 3 dalį? Įregistravus palėpę (neįrengtą pastogę) atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia - ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Remonto Darbai ir Leidimai
Ko gero kiekvienas senųjų dar sovietiniais laikais statytų daugiabučių gyventojas bent kartą yra daręs savo buto remontą. Vieniems užtenka perdažyti sienas, kitiems reikia didesnių pokyčių. Šiuo metu tarp jaunų šeimų, kurios įsigyja būstą senos statybos name, ypač populiaru daryti taip vadinamą kapitalinį remontą - pertvarkyti buto išplanavimą. Tačiau daugelis gyventojų, kurie kapitalinį remontą planuoja pirmą kartą, nežino, jog tokius statybos darbus reikės suderinti.
Buto remontas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Toma Kondrotaitė pabrėžia, kad prieš atliekant remonto darbus reikia išsiaiškinti, ar planuojamas remontas bus kapitalinis, ar paprastas, o tai priklauso nuo planuojamų atlikti darbų. „Kapitaliniam remontui priskiriami tokie statybos darbai, kuriais pertvarkomos pastato laikančiosios konstrukcijos. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (iš dalies ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis“, - aiškina T. Kondrotaitė.
Kurios sienos bute yra laikančiosios pažymėta statinio projekte, kurį saugo namo bendrijos pirmininkas arba administratorius. Nesant galimybės susipažinti su namo projektu reikėtų kviesti paskirtą namo techninį prižiūrėtoją ar kitą ekspertą, kuris įvertintų ar norima pertvarkyti konstrukcija nėra laikančioji. Tačiau ekspertai sako, kad ir be buto bylos žinoma, jog blokiniame name - visos sienos yra laikančiosios. Kiek laisviau su savo buto sienomis gali elgtis mūrinio daugiabučio gyventojai: šio tipo daugiabučio sienos ne visos laikančiosios.
Reikalingas Projektas
VTPSI atstovė T. Kondrotaitė aiškina, kad jame turi būti atsižvelgta į galimas buto sienos pašalinimo pasekmes visam daugiabučiui: „Norint pertvarkyti bute esančias pastato laikančiąsias konstrukcijas, privaloma parengti kapitalinio remonto projektą. Jame turi būti įvertinta esamų konstrukcijų būklė, kitose pastato dalyse atlikti konstrukciniai pakeitimai, planuojamų atlikti darbų galima įtaka konstrukcijų laikomajai galiai ir pastato pastovumui.“ Projektą turi parengti tos srities specialistas, projektuotojas, ir tik tada jį galima pristatyti savivaldybei kartu su prašymu gauti leidimą kapitaliniam buto remontui.
T. Kondrotaitė priduria, jog jei namas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, visada privaloma kapitalinio remonto projekto ekspertizė. Bet projekto ir savivaldybės leidimo nepakanka. Jau ruošiant planus, tiriant galimą sienos išgriovimo poveikį visam statiniui, reikia gauti ir kaimynų sutikimą dėl planuojamo kapitalinio remonto.
Pasak VTPSI atstovės T. Kondrotaitės, pastatą laikančiosios sienos yra visų to pastato gyventojų nuosavybė. „Pastato laikančiosios konstrukcijos yra bendrojo naudojimo objektai. Pagal Civilinį kodeksą bet kokiems veiksmams, darantiems įtaką pastato bendrojo naudojimo objektams, atlikti reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka daugumos namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas.
Procedūros
Namo gyventojai, tik susipažinę su už laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo sprendinius atsakomybę prisiėmusių kvalifikuotų projektuotojų pasirašytu projektu, turėtų apsispręsti, ar duoti sutikimą atlikti jame numatytus darbus“, - procedūras vardija VTPSI ekspertė. Formaliai gyventojų sutikimas, susipažinus su kapitalinio remonto projektu, duodamas gyventojų susirinkime. Dažniausiai taip turi būti daroma, kai namas priklauso bendrijai.
Darbo Vadovas
Gavus visus sutikimus, jei reikia, leidimus ir jau turint projektą, kapitalinio remonto darbus turi prižiūrėti atsakingas asmuo. „Kad ir pagal projektą, bet netinkamai statybininkų atliekami darbai taip pat gali pridaryti bėdos. Dėl to reikalaujama, kad neypatingo statinio kapitalinio remonto darbams vadovautų tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis statybos inžinierius, o ypatingo - tik nustatyta tvarka atestuotas statybos darbų vadovas“, - informuoja T. Kondrotaitė.
Nelaikančiosios Sienos
Įsigiję butą senos statybos name, žmonės dažniausiai nori išgriauti sieną, skiriančią vonią ir tualetą ar svetainę ir virtuvę. Norint sujungti šias erdves, pereiti anksčiau minėtas procedūras reikia labai retai, nes beveik visais atvejais šios sienos nėra laikančiosios. Vis dėlto, VTPSI atstovė T. Kondrotaitė aiškina, kad jei numatomas remontas yra paprastas (ne kapitalinis), leidimų jam nereikia. Nebūtina gauti ir gyventojų sutikimo dėl busimų remonto darbų.
„Norint daugiabučiame name pašalinti nelaikančiąją konstrukciją ar jos dalį, perdažyti sienas ar atlikti kitus apdailos darbus buto viduje (statinio paprastasis remontas), nereikalingas nei daugumos gyventojų sutikimas, nei projektas. Tačiau bet kokie statybos darbai turi būti atliekami taip, kad nekeltų pavojaus namo stabilumui (jiems turėtų vadovauti statybos inžinierius), o triukšmas, dulkės ir kiti pašaliniai veiksniai - neigiamo poveikio kitų namo patalpų savininkams“, - pasakoja pašnekovė.
Informavimas Savivaldybės
Jeigu leidimų remontuoti ir nereikia, būtinybė savivaldybę informuoti apie savo planuojamą remontą vis tiek yra. Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vedėjas Gintaras Leperskas aiškina, kad vilniečiai, planuojantys triukšmą kelsiančius statybos, remonto, montavimo darbus, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti Savivaldybės administracijai informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.
Remonto Apribojimai Laiku
Vis dėlto, dažniausiai remonto darbai draudžiami naktį, nuo 19 val. iki 7 val. Bet koks triukšmo kėlimas šiomis valandomis yra ramybės trukdymas ir tai yra viešosios tvarkos pažeidimas. „Kai trukdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas, gresia bauda nuo 20 iki 80 Eur“, - įspėja G. Leperskas.
Jis informuoja, kad Vilniuje statybos darbai, kurių metu skleidžiamas triukšmas, pradžios ir pabaigos laikas miesto teritorijoje darbo dienomis yra 7-18 val., o poilsio ir švenčių dienomis 9-17 val. Atsižvelgdami į tai, visiems asmenims rekomenduojama triukšmą keliančius statybos (remonto, montavimo) darbus planuoti ir vykdyti darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 iki 17 val.
Balkono Remontas
Kiek daugiau reikia padirbėti tiems, kurie nori atsinaujinti savo buto balkoną. Kaip aiškina VTPSI atstovė T. Kondrotaitė, „savivaldybės administracijos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statinio remontui privalomas tais atvejais, jei atliekant remonto darbus keičiama daugiabučio namo išvaizda.“ Kitaip tariant, jei žmogus nori įstiklinti balkoną, jam reikalingas savivaldybės leidimas. Be to, yra privaloma pateikti ir planuojamų darbų projektą.
„Norint įstiklinti daugiabučio namo, esančio mieste ar atitinkamoje saugomoje teritorijoje, balkoną, perdažyti kita spalva namo fasado elementus ar kitaip pakeisti statinio išorės išvaizdą, privaloma parengti atitinkamą projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad statinio projekto architektūriniai sprendiniai derėtų tarpusavyje, sudarytų darnią, bendrą visumą, o statinys derėtų prie kraštovaizdžio“, - patikslina VTPSI atstovė T. Kondrotaitė. Anot jo, statomų (remontuojamų) statinių valstybinę priežiūra atlieka VTPSI.
Taigi, jeigu namo techniniam prižiūrėtojui, savivaldybės administracijos darbuotojams, gyventojams ar kitiems asmenims kyla įtarimų, kad statybos darbai atliekami (atlikti) neteisėtai, jie atitinkamai turėtų šią informaciją pranešti VTPSI. Be to, visi leidimai ir raštiški sutikimai yra mokami. Kiek jie kainuoja, galima sužinoti savo miesto savivaldybėje.
Išvados
Ekspertai sako, kad remontas yra reglamentuojamas norint užtikrinti tvarką. Teigiama, jog, jeigu kiekvienas gyventojas galėtų laisvai savo bute griauti sienas arba perdažyti balkoną, Lietuvoje kiltų chaosas, gali nukentėti visi daugiabučių gyventojai. Taip užtikrinama tvarka ir saugumas, saugomi ypatingi pastatai ir architektūros paveldas.
tags: #naudojimosi #namai #butais #tvarkos #pazeidimas