Lietuvių kalba pasižymi turtingu giminystės ryšių žodynu. Šiandien mažai kas prisimena visus giminystės ryšius nusakančius žodelius, gal tik artimiausių šeimos narių: brolių, brolienių, uošvių, dėdžių. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šnekamojoje žmonių kalboje kartais vienas ir tas pats giminystės atstovas bent keliais vardais vadinamas, arba priešingai, vienas ir tas pat žodis turi bent kelias giminystės reikšmes. Taigi dabartiniais laikais, kada senesni giminystės ryšiai jau daug kur yra atsipalaidavę ir dėl to netekę savo ankstyvesnės svarbos, daug kam yra nebelengva susigaudyti giminystiniuose santykiuose, o dar sunkiau prireikus tolimesnius giminystės atstovui vienus nuo kitų skirti ir juos tiesioginiais vardais vadinti.
Giminystės ar su giminyste susijusių vardų, bendrai dar gentinvardžiais vadinamų, mes turime gana daug: vieni iš jų yra didžiai seni; kiti jau gerokai pakitę ir tik iš dalies berodo gilesnę senovę; treti įvairiais laikais buvo naujai sudaryti, ir pagaliau dalis iš jų yra paskolinta iš kitų kalbų.
Giminaičiai - du ar daugiau žmonių, susietų kraujo giminyste. Tiesioji giminystės linija - giminystės ryšių sistema tarp protėvio ir jo palikuonių - proseneliai, seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai ir t. t. Kai linija eina iš palikuonio į protėvį, ji vadinasi tiesioji aukštutinė giminystės linija (vaikaičiai, vaikai, tėvai, seneliai ir t. t.), o kai ji eina iš protėvio į palikuonį, ji vadinasi tiesioji žemutinė giminystės linija (seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai ir t. Šoninė giminystės linija - giminystės ryšių sistema tarp giminaičių, kilusių iš bendro protėvio. Tokią sistemą sudaro broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės, dėdės arba tetos ir sūnėnai arba dukterėčios ir t. Giminystės laipsnis - skaičius gimimų, kurie sieja giminaičius, išskyrus bendro protėvio (protėvių) gimimą.
Giminės medžio įrašuose savo giminaičius galime įvardinti giminingumo prierašais. Pavyzdžiui: Petro sesuo Ona jo žmonai yra moša, Onos sūnus Jonas jos broliui Petrui - seserėnas.
Dėdė - dažniausias žodis, kurio žinome daug versijų; nuo mažybinių diedelio, dieduko, diedulio, dziedulio iki iškeliavusio anapilin dėdbuvio.
Štai keletas pavyzdžių, iliustruojančių giminystės terminus:
- Anyta - vyro motina.
- Brolaitis/ė - brolio sūnus arba duktė.
- Brolėnas - brolio sūnus.
- Dėdė - tėvo arba motinos brolis.
- Dieverė - vyro sesuo.
- Dukterėnas - dukters sūnus.
- Pusbrolis - dėdės ar tetos sūnus.
- Pusseserė - dėdės ar tetos duktė.
- Svainis - vyro ar žmonos brolis arba sesers vyras.
- Svainė - žmonos sesuo.
Paprastai tik moterys teka, o vyrai veda. Plg. užkurys,-iai,žr. vesti,imti žmoną (kalbant apie vyrą); to marry, to join (a man) to a woman as her husband, to take a wife.
Mūsų tautos giminystės žodynas labai turtingas, visose kitose šalyse šeimos nariai apibrėžiami keliais žodžiais pusbroliai ir tetos, dėdės. Kaip ir veiksmažodžiai kuriais apibūdiname tai, ką dedame ant savęs. Mes lietuviai segame, auname, mauname, rišame, apsisiaučiame, apsivelkame ir t. t.
Slavų, baltų ir iš dalies germanų terminai padaryti su *swe reiškia ne kraujo, bet vedybinę giminystę: r. svat ‘vestuvių tarpininkas (pvz., tarp jaunikio ir jaunosios tėvų)’, svojak (iš svoj ‘savas’) ‘svainis’, svest' f. ‘žmonos sesuo’ , lie. sváinis ‘žmonos brolis, sesers vyras’, sváine f. ‘žmonos sesuo, brolio žmona’, s. v. a. swîo, geswîo ‘svainis, sesers vyras’. Jei šie vediniai išsaugojo senąjį leksikos stovį, juos galėtume interpretuoti kaip vedinius, padarytus iš *swe ‘sesuo’ ir ‘uošviai’ (*swe-krū- ir t. žr.
Gerai žinomas faktas, kad daugelyje indoeur. kalbų šeimos narių pavadinimai išvesti iš šios šaknies [ide. *se-, *su̯e-], plg. ide. *su̯esor- ‘sesuo’, *su̯ekrū ‘mother-in-law’ ir jų ide. derivatus, s. v. a. geswīo ‘brother in law’, isl. sifji ‘artimas giminaitis’, sveinn ‘berniukas’, lie. sváinis ‘husband of wife’s sister’, etc.
Ide. šaknis, žyminti savybinius įvardžius ir būdvardžius, *su̯e- ‘savas’, vartota daiktavardiškai žymėti ‘kieno nors šeimą ar draugus’, plg.: s. sl. svatъ ‘giminaitis’ (*su̯o-to-s), svojakъ ‘giminaitis’ (svojь ‘savas’), serb. svāk ‘sesers vyras’, lie. sváinis (*su̯oinii̯os) ‘žmonos sesers vyras’, sváinė ‘žmonos sesuo’, la. svainis ‘žmonos brolis’, s. v. a. (ge)swīo ‘brother-in-law’, sesers vyras’, bžn. sl. svь-stь ‘žmonos sesuo’ ir t. t. Panašiai toch.
Bl.-sl. kalbose yra nemažai senų genityvinių mot. g. vr̥ddhi vedinių ir metatonijos atvejų: lie. sváinis / svaĩnis, sváinė / svaĩnė. Svaĩnis : svaĩnė galima kildinti iš *su̯oi-no- : *su̯ōi-nā- (plg.
Taigi, lietuvių kalbos giminystės terminų sistema yra ne tik turtinga, bet ir giliai įsišaknijusi indoeuropietiškose tradicijose. Šių terminų vartojimas ir etimologija atspindi ilgą ir sudėtingą mūsų kultūros istoriją.
Šnekamojoje kalboje giminystės ryšiai ir juos įvardijantys žodžiai gali turėti įvairių niuansų ir reikšmių. Tai priklauso nuo regiono, šeimos tradicijų ir asmeninių santykių. Nors šiandien giminystės ryšiai nėra tokie svarbūs kaip anksčiau, giminystės terminai vis dar vartojami ir padeda mums orientuotis sudėtinguose šeimos santykiuose.
Pavyzdžiui, pabandykime įsivaizduoti tokį giminystės saitu susijusį asmenį ir rasti jam trumpą apibūdinimą: kas mums vieno iš tėvų pusbrolio ar pusseserės duktė; senelio ar senelės brolio ar sesers anūkė?
Apibendrinant, galima teigti, kad lietuvių kalbos giminystės terminai yra svarbi mūsų kultūros paveldo dalis. Jų vartojimas ir etimologija atspindi ilgą ir sudėtingą mūsų istoriją. Nors šiandien giminystės ryšiai nėra tokie svarbūs kaip anksčiau, giminystės terminai vis dar vartojami ir padeda mums orientuotis sudėtinguose šeimos santykiuose.
Giminystės schema.
Giminystės Terminų Žodynėlis
Ši lentelė apibendrina kai kuriuos svarbiausius giminystės terminus lietuvių kalboje:
| Terminas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Anyta | Vyro motina |
| Brolaitis | Brolio sūnus |
| Brolėnas | Brolio sūnus |
| Dėdė | Tėvo arba motinos brolis |
| Dieverė | Vyro sesuo |
| Dukterėnas | Dukters sūnus |
| Pusbrolis | Dėdės ar tetos sūnus |
| Pusseserė | Dėdės ar tetos duktė |
| Svainis | Vyro ar žmonos brolis |
| Svainė | Žmonos sesuo |