Naujas Nekilnojamojo Turto Vertinimas: Kas Tai?

Nekilnojamojo turto vertinimas yra svarbus procesas, kuris dažnai yra privalomas įvairiose situacijose, susijusiose su būsto įsigijimu. Jis leidžia objektyviai įvertinti turto vertę ir užtikrinti, kad tiek pirkėjas, tiek pardavėjas būtų apsaugoti nuo galimų finansinių nuostolių.

Turtą vertinti būtina ne tik perkant būstą be paskolos, bet ir tuomet, kai naudojama banko paskola, siekiama finansuoti būsto remontą arba norima pradėti naujos statybos projektą. Žemiau aptarsime, kada ir kodėl turto vertinimas yra reikalingas.

Nekilnojamojo turto vertinimas nėra būtinas visais atvejais. Pavyzdžiui, jei turtą perkate be banko paskolos, jūs galite tiesiog susitarti dėl kainos su pardavėju, tačiau vis tiek rekomenduojama pasitelkti nepriklausomą vertintoją, kad užtikrintumėte, jog kaina atitinka tikrąją turto vertę.

Be to, jei turtas jau buvo vertinamas neseniai (pavyzdžiui, per paskutinį sandorį), gali būti, kad naujas vertinimas nebus reikalingas, tačiau visada reikia pasitikslinti su kreditoriais ar teisininkais dėl reikalavimų.

Kada reikalingas nekilnojamojo turto vertinimas?

1. Turtas perkant su banko paskola

Vienas iš dažniausių atvejų, kai reikalingas Nekilnojamojo turto vertinimas - tai būsto įsigijimas pasitelkiant banko paskolą. Bankas norėdamas suteikti paskolą perkačiui turi įvertinti Nekilnojamojo turto vertę, kad užtikrintų savo finansinį interesą. Tai padeda bankui apskaičiuoti, kokią paskolos sumą gali suteikti ir kokią riziką jis prisiima, teikdamas paskolą.

Vertinimas padeda:

• Apskaičiuoti paskolos dydį: Bankai dažnai teikia paskolą tik iki tam tikro nekilnojamojo turto vertės procento (paprastai iki 80%). Jei turto vertė yra mažesnė, gali reikėti didesnio pradinio įnašo arba paskola gali būti neteikiama.
• Sumažinti riziką: Turtas, kuris naudojamas kaip paskolos užtikrinimas, turi būti vertinamas, kad bankas galėtų užtikrinti savo investiciją. Jei paskolos gavėjas nesugeba grąžinti paskolos, bankas gali parduoti turtą, kad atgautų skolą.

2. Skolinantis būsto remontui

Jei norite atlikti būsto remontą ir nusprendėte imti paskolą remonto darbams atlikti, turto vertinimas taip pat gali būti privalomas. Net jei turtas jau yra jūsų nuosavybėje, jo vertė gali pasikeisti dėl atliktų remonto darbų, todėl svarbu žinoti tikrąją būsto vertę prieš kreipiantis dėl paskolos.

Paskola remonto darbams gali būti suteikta tik tuo atveju, jei Nekilnojamojo turto vertinimas parodo, kad būsto vertė yra pakankama ir remonto metu nebus pažeista esama jo struktūra arba vertė padidės po atliktų darbų.

Turto vertinimas yra būtinas, nes:

• Įvertinama turto būklė: Remonto paskolų atveju labai svarbu įvertinti ne tik turto rinkos vertę, bet ir jo būklę. Tai leidžia suprasti, ar remontas padidins turto vertę ir ar investicija bus verta.
• Teisės aktų laikymasis: Tam tikros paskolos, skirtos būsto remontui, gali reikalauti, kad turto vertinimas būtų atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, kad būtų užtikrinta paskolos suteikimo teisėtumas.

3. Pradėjus būsto statybas

Turtą vertinti taip pat būtina, kai ketinate pradėti statybos projektą. Jei ketinate statyti naują būstą arba kitą Nekilnojamąjį turtą, vertinimas padės įvertinti sklypo vertę ir jo galimybes.

Tuo atveju, kai vykdote statybos projektą, vertinimas padeda:

• Įvertinti sklypo vertę: Statybos pradžioje būtina įvertinti sklypo rinkos vertę, kad būtų galima apskaičiuoti reikiamą finansavimą ir galimą investicijų grąžą.
• Planuoti statybos išlaidas: Tinkamas vertinimas gali padėti geriau suprasti, kiek gali kainuoti statybos darbai, ar statybos projekto įgyvendinimas bus finansiškai naudingas, ir ar turtas pasieks norimą vertę, kai bus baigtas.
• Galimybė gauti finansavimą: Statybos paskolos atveju būtina pateikti vertinimą, kad būtų galima gauti reikiamą paskolos sumą. Vertinimas padeda bankams ir kreditoriams įvertinti, ar jūsų projektas yra pelningas ir kokios rizikos yra susijusios su statybų užbaigimu.

4. Kada turtas gali būti vertinamas pagal specialias sąlygas?

Kai kuriais atvejais turtas gali būti vertinamas pagal specialias sąlygas, pavyzdžiui:

• Kai turtas yra itin unikalus: Jei perkate ar statote ypatingą Nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, seną istoriją turintį pastatą ar unikalų architektūrinį projektą, turto vertinimas gali reikalauti specifinių žinių ir metodų.
• Kai turtas turi teisinės rizikos: Jei turtas turi neaiškią teisinę istoriją (pavyzdžiui, neišspręsti nuosavybės klausimai ar ginčai dėl sklypo ribų), vertinimas gali būti atliekamas atidžiau, atsižvelgiant į galimas teisines pasekmes.

Naujas NT Mokestinės Vertės Nustatymas Lietuvoje

Registrų centras atliko visos šalies masinį nekilnojamojo turto vertinimą ir paskelbė naujas mokestines vertes, kurios įsigalios nuo 2026 m., tačiau gyventojai jas jau dabar gali pasitikrinti interneto svetainėje. Iki tol, skaičiuojant mokestį už 2025 metus, bus taikomos dar senosios vertės.

Kaip pabrėžia Registrų centro atstovas Kazys Maksvytis, nuo kitų metų mokestinės vertės bus atnaujinamos ne kas penkerius, o kas trejus metus. Vertinimo duomenys rodo reikšmingą NT kainų augimą: per pastarąjį penkmetį statinių vidutinė rinkos vertė išaugo apie 90 proc., o bendrai įvertinti 6,3 mln. objektų verti beveik 196 mlrd. eurų.

Butų kainos per šį laikotarpį padvigubėjo - labiausiai augo Palangoje, Kaune ir Birštone, mažiausiai - Kalvarijos, Kelmės ar Jurbarko savivaldybėse. Panašios tendencijos fiksuojamos ir gyvenamųjų namų segmente, kur sparčiausias brangimas užfiksuotas Neringoje, Kauno mieste, Klaipėdos rajone bei Birštone, o lėčiausias - dalyje regionų.

Kiti statiniai taip pat smarkiai pabrango: sporto ir poilsio pastatai - daugiau nei dvigubai, garažai - 90 proc., administraciniai ir gydymo objektai - beveik 87 proc., sodų nameliai - 62 proc.

Vertės augimą lėmė keli veiksniai: didėjanti paklausa, augančios gyventojų pajamos, infliacija, statybų kaštų kilimas bei palankios paskolų sąlygos.

Registrų centras primena, kad masinis vertinimas leidžia nustatyti vidutines rinkos kainas, kurios naudojamos ne tik NT mokesčiams, bet ir apskaičiuojant paveldėjimo ar dovanojimo mokesčius, sprendžiant socialinės paramos klausimus ar nustatant valstybės valdomo turto nuomos ir pardavimo įkainius.

Ką daryti? Registrų centro rekomendacijos

Registrų centras ragina pasitikrinti savo turto vertę prieš įvedant naują mokestį.

K. Maksvytis patarė gyventojams iš karto pasirūpinti keliais svarbiais dalykais:

1. Pasitikrinti savo turto vertę Registrų centro interneto svetainėje. Tam esą užtenka įvesti objekto unikalų numerį arba adresą, o paslauga yra nemokama.
2. Jei kyla klausimų ar abejonių, naudinga apsilankyti viešo svarstymo metu viename iš dešimties Registrų centro padalinių, kur specialistai paaiškins, kaip vertinimas pritaikytas konkrečiam objektui.
3. Teikti savo pastabas dėl vertinimo rezultatų viešo svarstymo metu. Į jas bus atsižvelgta, jei argumentai bus pagrįsti ir motyvuoti, todėl patariama aktyviai pasinaudoti šia galimybe.

Naujosios mokestinės vertės įsigalios tik nuo 2026 metų sausio 1 dienos, o pirmą kartą pagal jas mokestį reikės sumokėti iki 2027 m. vasario 15 dienos. Todėl, pasak Registrų centro atstovo, geriausia nelaukti ir iš anksto pasitikrinti informaciją, kad vėliau nekiltų netikėtumų.

Kaip keičiasi nekilnojamojo turto mokestis: nauja tvarka nuo 2026 m.

Nuo 2026 metų Lietuvoje įsigalios nauja NT mokesčio tvarka, kuri palengvina naštą pagrindinio būsto savininkams. Pagrindiniam būstui nustatytas 450 tūkst. eurų slenkstis vienam savininkui, o antriems ir kitiems būstams - 50 tūkst. eurų. Dėl to daugelis gyventojų, turinčių tik vieną būstą, mokesčio mokėti neturės arba mokės gerokai mažiau, o brangesni objektai bus apmokestinti mažesne suma nei seniau.

Pagal naują sistemą savivaldybės gali nustatyti pagrindinio būsto mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. Mokestis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai slenkstį. Antriems ir kitiems būstams taikomas žemesnis slenkstis, todėl už papildomą turtą gali tekti mokėti daugiau.

Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių NT objektų (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) bendros mokestinės vertės, kuri viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata dėl auginamų vaikų).

Kaip sužinoti objekto mokestinę vertę?

Objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centro svetainėje įvedus NT unikalų numerį. Tai galite padaryti keliais būdais:

• Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu.
• El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.

Jeigu išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, arba neradote ieškomo NT objekto mokestinės vertės Registrų centro internetinėje svetainėje, pvz.: Jums reikia kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centrą ir užsakyti NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą.

Vidutinės rinkos vertės apskaičiavimas išlaidų (kaštų) metodu atliekamas nekilnojamajam turtui, kurio vidutinė rinkos vertė nėra nustatoma masinio vertinimo būdu (pvz. sandėliavimo, pramoniniai ir inžineriniai statiniai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.). Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės mokesčiams galioja ne ilgiau nei 5 metus.

Fizinio asmens prašymu Registrų centras neatlygintinai vieną kartą per mokestinį laikotarpį per 7 darbo dienas jam parengia ir įteikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto objekto mokestinė vertė. Tai galite atlikti dviem būdais:

• El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.

Kaip apskaičiuojamas NT mokestis?

Pvz.: jums priklauso 1/3 namo, kurio mokestinė vertė yra 12 000 eurų, tai turimos dalies mokestinė vertė 12 000 eurų x 1/3 = 4 000 eurų

Jei turite daugiau nei vieną NT objektą (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių), sudėkite visų turimų NT objektų mokestines vertes ir taip gausite NT bendrą mokestinę vertę, kurią ir turite nurodyti NT mokesčio deklaracijoje KIT715.

NT mokestis yra apskaičiuojamas ir deklaraciją KIT715 pateikti reikia tuo atveju, kai NT objektų bendra mokestinė vertė viršija nustatytą NT neapmokestinamąjį dydį:

• bendras neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 150 000 eurų. Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:
  • nuo 150 000 iki 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
  • nuo 300 000 iki 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
  • virš 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
• neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 200 000 eurų asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką su negalia (įvaikį), kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis. Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:
  • nuo 200 000 iki 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
  • nuo 390 000 iki 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
  • virš 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Jei per metus keitėsi NT bendra mokestinė vertė (buvo parduotas ar įgytas NT) ir (arba) taikytinas neapmokestinamasis dydis, tuomet yra pildoma deklaracijos KIT715 B dalis ir pildomi 6 bei 7 laukeliai.

Pavyzdžiai, kaip bus apmokestinamas NT po 2026 m.

1. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Kaip bus apmokestinamos fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos?
   • Toks nekilnojamasis turtas būtų laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Todėl, jeigu savivaldybės taryba nenustatė didesnio neapmokestinamojo dydžio nei 450 000 eurų, tai nekilnojamojo turto mokestinės vertės dalis neviršijanti 450 000 eurų neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o viršijanti dalis apmokestinama taikant savivaldybės tarybos nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus nuo 0,1 iki 1 procento.
2. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis būstas, kuriame nėra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Kaip bus apmokestinamos fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos?
   • Toks nekilnojamasis turtas nebus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu, todėl tokio turto mokestinės vertės daliai:
     • neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
     • viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
     • viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
     • viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
     • viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;
     • viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
3. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso du gyvenamosios paskirties būstai: X, kurio mokestinė vertė yra 250 000 eurų ir Y, kurio mokestinė vertė yra 100 000 eurų. Fizinis asmuo gyvenamąją vietą yra deklaravęs X nekilnojamajame turte. Kiek reikės mokėti nekilnojamojo turto mokesčio?
   • Kadangi fizinis asmuo gyvenamąją vietą yra deklaravęs X nekilnojamajame turte ir jo mokestinė vertė neviršija minimalaus neapmokestinamojo dydžio - 450 000 eurų, tai nekilnojamojo turto mokesčio už šį nekilnojamąjį turtą mokėti nereikės.
   • Už Y nekilnojamąjį turtą reikės mokėti 100 eurų, nes Y nekilnojamojo turto mokestinės vertės (100 000 eurų) daliai:
     • neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
     • viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas.
4. Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos X, o sutuoktinei asmenine nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos Y. Sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą nekilnojamajame turte X, o sutuoktinė - nekilnojamajame turte Y. Kuris nekilnojamasis turtas bus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu?
   • Sutuoktinio atžvilgiu pagrindiniu gyvenamuoju būstų bus laikomas nekilnojamasis turtas X, sutuoktinės - Y.
5. Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose tik sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Kaip toks turtas bus apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu?
   • Kadangi sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, tai sutuoktiniui nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis bus apmokestinama kaip pagrindinis gyvenamasis būstas, t. y. jam priklausančio nekilnojamojo turto dalis, neviršijanti savivaldybės tarybos nustatyto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, bus neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis, viršijanti neapmokestinamąjį dydį, bus apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.
   • Sutuoktinei priklausanti nekilnojamojo turto dalis bus apmokestinama taip:
     • neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
     • viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
     • viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
     • viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
     • viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;
     • viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
6. Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose abu sutuoktiniai yra deklaravę gyvenamąją vietą. Kaip toks turtas bus apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu?
   • Toks nekilnojamasis turtas abiejų sutuoktiniu atžvilgiu bus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Todėl tiek sutuoktiniui, tiek sutuoktinei nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis, neviršijanti savivaldybės tarybos nustatyto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, bus neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis, viršijanti neapmokestinamąjį dydį, bus apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.
7. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso tik mėgėjų sodų paskirties pastatas, t. y. jokio kito nuosavybės teise priklausančio ar įsigyjamo nekilnojamojo turto fizinis asmuo neturi. Šiame mėgėjų sodų paskirties pastate fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Ar toks turtas gali būti laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu?
   • Taip. Pagal NTMĮ 2 straipsnio 8 dalį, kai fiziniam asmeniui nuosavybės teise nepriklauso gyvenamasis pastatas (patalpos) ar toks gyvenamasis pastatas (patalpos) nėra įsigyjamas (-os), pagrindiniu gyvenamuoju būstu gali būti laikomas mėgėjų sodų paskirties pastatas, kuriame fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą.
8. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Ar šiam nekilnojamajam turtui bus taikomas papildomas 0,2 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas?
   • Ne, nes pagal NTMĮ 6 straipsnio 8 dalį, papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas nėra taikomas pagrindiniam gyvenamajam būstui.
9. Kaip bus skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims nuosavybės teise turintiems ar įsigyjantiems nekilnojamąjį turtą (vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius)), kurių bendra mokestinė vertė yra 500 000 eurų?
   • Nekilnojamojo turto mokestis būtų apskaičiuojamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 6 dalyje nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus t. y. 50 000 būtų apmokestinama 0 proc. tarifu, nuo 50 000 iki 200 000 mokestinei vertei būtų taikomas 0,2 procentų mokesčio tarifas, nuo 200 000 iki 400 000 mokestinei vertei būtų taikomas 0,4 procentų mokesčio tarifas, o daliai nuo 400 000 iki 500 000 būtų taikomas 0,6 proc. mokesčio tarifas.
   • Šiuo atveju nekilnojamojo turto mokesčio suma būtų 1 700 eurų = (50 000*0)+(150 000*0,2/100)+(200 000*0,4/100)+(100 000*0,6/100)
10. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso nebaigtos statybos ir nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kuriam statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2012 m. Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje kadastro duomenys buvo pakeisti ar patikslinti prieš 5 metus. Ar toks nekilnojamasis turtas bus apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu?
    • Taip. Toks turtas bus laikomas nekilnojamojo turto mokesčio objektu ir bus apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu.
    • Pagal NTMĮ 4 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto mokesčio objektu nėra laikomas nekilnojamasis turtas, kurio statyba nėra baigta ir jis yra faktiškai nenaudojamas, kai nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 10 metų ir per 5 metus nuo nebaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dienos statybos metu pasikeitę kadastro duomenys yra patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje.

tags: #naujas #nekilnojamo #turto #ivertinimas