Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. birželio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą Nr. XIII-2264, kuris įtvirtina jame nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose teisinį reguliavimą.

Šiame įstatyme apibrėžtos visos taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl turėtų būti užtikrintas sklandus ir skaidrus teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimas bei neturėtų likti kolizijų su kitais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais.

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, nustatytas Žemės įstatyme, nurodo dvejopą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą - specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Įsigaliojus naujajam įstatymui, turės būti panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343.

Naujajame specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodyta, kad sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) dydį nurodo šis įstatymas arba ūkinės veiklos vykdytojo pasirinkimu šis dydis nustatomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (PVSV) planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesų metu. Įstatyme įtvirtinti sanitarinės apsaugos zonų nustatymo kriterijai ir būdai.

Įstatymo pakeitimai ir jų įsigaliojimas

2019 m. birželio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr. XIII-2264. Birželio 1 d. įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos.

2025 m. gegužės 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)Sekmadienį, birželio 1 d., įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (SŽNSĮ) pakeitimai.

Pagrindiniai pakeitimai:

• Mažinami SŽNSĮ nurodytų teritorijų dydžiai.
• Mažinami ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimai.
• Keičiasi informavimo apie nustatytas teritorijas tvarka.

2025-05-16 Nr. XIII-3877 Galioja Chronologija 2025-06-01 Įsigalioja (po sąlygų įvykdymo) Įstatymo 33 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, 39 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, 40 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, 43 straipsnio 2 ir 3 dalys, 44 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2028 m. Įsigalioja 2025-06-01 (Įstatymo 33 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, 39 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, 40 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, 43 straipsnio 2 ir 3 dalys, 44 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.) Priėmė: Lietuvos Respublikos Seimas Pakeitimų projektai: Nėra Ex post vertinimas: Nėra Paskelbta: TAR, 2025-05-16, Nr.

Mažinami SŽNSĮ nurodytų teritorijų dydžiai

Priimtais pakeitimais mažinami įstatyme nurodytų teritorijų dydžiai, tokiu būdu sudaroma galimybė mažinti žemės sklypams taikomus veiklos apribojimus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, taip pat sumažinti kompensacijų dėl nuostolių, patiriamų dėl šių sąlygų taikymo, mokėjimo mastą tiesiant naujus inžinerinius tinklus ar rekonstruojant esamus - pavyzdžiui, 42 straipsnio pakeitimais patikslinti vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų apsaugos zonų dydžiai, įvertinus šių zonų nustatymo praktiką ir tai, kad apsaugos zonos dydis turi būti proporcingas vamzdyno skersmeniui.

Nuo birželio 1 d. bus nustatomos mažesnio dydžio apsaugos zonos vamzdynams, kurių skersmuo yra tarp 400 mm ir 1000 mm - po 5 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies (vietoje iki šiol buvusių 10 m); vamzdynams, kurie yra 1000 mm ir didesnio skersmens, bus nustatoma po 7 metrus (vietoje iki šiol buvusių 10 m), prie vandens tiekimo bokštų, vandens ir nuotekų siurblinių, nuotekų rezervuarų apsaugos zona bus 5 m (vietoje buvusių 10 m).

Mažinami ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimai

Įstatyme atsisakyta kai kurių nepagrįstų ir neproporcingų apribojimų; nustatytos mažiau ūkinę ir (ar) kitokią veiklą ribojančios nuostatos:

• 43 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 46 straipsnio 1 dalies 2 punkte atsisakyta perteklinio draudimo sandėliuoti pašarus Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose ir elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose.
• 65 straipsnio 2 dalis papildyta išimtimis dėl galimybės lankytis valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose mokslo tiriamaisiais, mokomaisiais ir pažintiniais tikslais. Reaguojant į augantį visuomenės susidomėjimą griežtai saugomų teritorijų vertybėmis, sudarytos sąlygos nedarant žalos gamtai lankytis gamtiniuose rezervatuose.
• Siekiant išplėsti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų naudojimą rekreacijos tikslais, bus leidžiama mažesniu kaip 50 m atstumu nuo pakrantės apsaugos juostos statyti kempingus, su vandens sportu susijusius inžinerinius statinius, pritaikytus viešam lankymui (99 straipsnio 8 punkto d papunktis).
• Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje bus leidžiama įrengti laiptus, esančių sodybų pastatų naudojimui reikalingus inžinerinius įrenginius, paviršinių nuotekų valymo įrenginius, kai esama nuotekų tvarkymo sistema neturi valymo įrenginių, kuriems įrengti nepakanka vietos už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos.

Keičiasi informavimo apie nustatytas teritorijas tvarka

141 str. pakeisti informavimo apie nustatytas SŽNSĮ teritorijas būdai ir įtvirtinti efektyvesni keliai užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą (informavimas per E. pristatymo sistemą arba elektroniniu paštu apie viešojo intereso tikslais nustatytas teritorijas. Apie nustatytas paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną ir pajūrio juostą, pagal Saugomų teritorijų įstatymą priskiriamas bendrosios ekologinės apsaugos zonoms, nustatytas viešas informavimas - paskelbimas savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta teritorija, ir institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti teritoriją interneto svetainėje).

Diskusijos dėl Miškų Įstatymo ir Specialiųjų Žemės Naudojimo Sąlygų Įstatymo

Seime prasideda diskusijos dėl naujos redakcijos Miškų įstatymo ir susijusių teisės aktų, kurie nustato griežtesnius ribojimus miškų kirtimui ir pramoniniam miškų naudojimui. Miškų savininkai nėra patenkinti, jų nuomone, nepakankamomis kompensacijomis dėl kirtimų ribojimų. Gamtosaugininkai nepatenkinti nepakankama miškų apsaugos ambicija.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija nepatenkinta dėl to, kad I. Šimonytės Vyriausybė dėl Miškų įstatymu įvedamų ribojimų privačių miškų savininkams (neskaičiuojant valstybinių miškų) buvo numačiusi 314 mln. eurų kompensacijų, bet nauja Vyriausybė jau ketino kompensuoti tik 62 mln. eurų.

Socialdemokratų ir partnerių Vyriausybė, savininkų teigimu, esminius ūkinės veiklos ribojimus sąmoningai išskaidė ir „paslėpė“ keliuose teisės aktuose, perkeldama juos iš Miškų įstatymo į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir poįstatyminius aktus.

Pasak asociacijos pirmininko Algio Gaižučio, Miškų įstatyme kompensavimą siūloma susiaurinti tik iki vienintelio atvejo, kai miškų grupė formaliai keičiama iš žemesnės į aukštesnę ir tik tais atvejais, kai visiškai uždraudžiami plynieji kirtimai.

„Priimamas keistas išradimas, kad jeigu ne absoliučiai uždraudžiame, o kažkiek leidžiame, vadinasi, kompensuoti mes neprivalome. Tai manipuliacija, apgavinėjimas, kėsinimasis apvogti mūsų piliečius jiems nelabai suvokiant“, - teigia A. Gaižutis.

„Už ūkinės veiklos apribojimus miškuose už saugomų teritorijų ribų pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą iki šiol nėra numatyta jokia kompensavimo tvarka. Tai reiškia sąmoningą bandymą išvengti pareigos atlyginti ekonominės vertės praradimus“, - sako A. Gaižutis.

Nevyriausybinės organizacijos „Aplinkosaugos koalicija“ pirmininkė Lina Paškevičiūtė pasakoja, kad, jos vertinimu, abi socialdemokratų Vyriausybės stipriai sumažino aplinkosauginę ambiciją miškų srityje. Jos pasakojimu, S. Gentvilo laiku gana griežta apsauga turėjo būti skiriama apie 33 proc. miškų.

Ši kova tarp gamtosauginio ir ūkinio požiūrio į miškus išsiveržė viešu aplinkos ministro K. Žuromsko ir socialdemokrato, Aplinkos apsaugos komiteto nario A. Radvilavičiaus konfliktu. Problema kilo, kai Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje socialdemokratas A. Radvilavičius viešai iškėlė klausimą, kad tuometinis viceministras E. Mačieža yra nušalintas nuo daugelio su miškų politika susijusių reikalų Aplinkos ministerijoje.

Aplinkos ministras K. Žuromskas į tokį viceministro pareiškimą sureagavo paneigdamas viceministro izoliaciją ir paskui atleido iš pareigų kaip praradusį politinį pasitikėjimą.

Apibendrinant, naujasis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir Miškų įstatymo pakeitimai kelia daug diskusijų ir nesutarimų tarp įvairių interesų grupių. Svarbu rasti balansą tarp aplinkosaugos ir ekonominių interesų, siekiant užtikrinti tvarų miškų naudojimą ir apsaugą.

tags: #naujasis #specialiuju #zemes #naudojimo #salygu #istatymas