Ilgą laiką pramoniniu Vilniaus mikrorajonu buvusi Vilkpėdė turėtų atgimti kaip gyvybinga sostinės dalis. Šią vasarą naujai patvirtintame Vilniaus bendrajame plane numatyta, kad pietinėje miesto dalyje esantis Vilkpėdės mikrorajonas tampa prioritetine plėtros teritorija - pramoninį kvartalą turėtų prikelti nauji komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) projektai. Žadamų pokyčių laukia ir mikrorajono gyventojai, kurių skaičius po įgyvendintų konversijos projektų turėtų išaugti net 10 tūkstančių.
Vilkpėdės mikrorajono vizualizacija
Rajonas, kuriam žadamas aukso amžius
Spalio 6 dieną Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) iniciatyva Vilniaus šiluminėje elektrinėje vykusioje diskusijoje dalyvavo žemės sklypus ir pastatus Vilkpėdės seniūnijos teritorijoje valdančių įmonių bei Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, taip pat architektai ir urbanistai, kurie susitarė, kad vadovaujantis bendruoju planu bus dedamos visos pastangos ir palaikomos įvairios iniciatyvos, galėsiančios prikelti pramonine ir sandėliavimo teritorija tapusią Vilkpėdę.
LNTPA prezidento Mindaugo Statulevičiaus teigimu, tokios verslo ir miesto diskusijos bei susitarimo tvarkyti apleistą Vilkpėdės teritoriją reikėjo jau seniai, tačiau jį paskatino ryškėjantis statyboms tinkamų sklypų trūkumas sostinėje. „Vilkpėdė yra įdomus ir perspektyvus rajonas, kuris yra nepelnytai užmirštas ir laikomas labiau pramoninių, sandėliavimo objektų teritorija. Vis dar manoma, kad Vilkpėdė netinkama biurams ar gyvenamiesiems namams, bet labai noriu tikėti, kad artimiausiu metu čia prasidės pokyčiai, nes vis daugiau vystytojų atranda Vilkpėdės galimybes. Tai susiję su keliais dalykais: kitose miesto vietose darosi ankšta, laisvų sklypų pasiūla yra sumažėjusi.
Pašnekovas tęsia, kad planuojamas naujasis Akropolis prie Vingio parko yra būtent Vilkpėdės mikrorajono projektas. „Tai yra ta pati Vilkpėdės Šiaurės Vakarų dalis, Savanorių prospekto pradžia. Taigi, zona tampa daugiau komercine ir, tikėtina, būtent tokio turto vystymas pritrauks ir daugiau investicijų į aplinkinių teritorijas“, - tikina NT ekspertas ir priduria, kad vystytojai tam tikrose Vilkpėdės teritorijose jau investuoja ir į gyvenamųjų namų statybą.
Reikalinga tinkama infrastruktūra
Tačiau, kad mikrorajonas taptų patraukliu ir tinkamu gyventi, neužtenka tik daugiabučių kvartalų. Reikalinga socialinė, susisiekimo infrastruktūra. M. Statulevičius sako, kad Vilkpėdė gali tapti antruoju Paupiu arba netgi jį pralenkti, nes, urbanistine, kraštovaizdžio prasme, šis mikrorajonas turi daugiau kuo pasigirti. Tiesa, investicijų viešajai infrastruktūrai, erdvėms, žaliųjų zonų sutvarkymui turėtų negailėti ir savivaldybė.
„Vilkpėdė yra tuo įdomi, kad iš vienos pusės ji turi šlaitą, o iš kitos - upę. Juos sujungus, pėsčiųjų infrastruktūra taptų daug geresnė. Ir planų apie pėsčiųjų tiltą prie elektrinės yra, norima atverti priėjimą prie upės, atsirastų susisiekimas su Lazdynais. Kalbant apie Savanorių prospektą, tai jis nuo senų laikų likęs greito eismo gatve, kuria pravažiuoji, nieko nematai, bet keičiantis aplinkai, galbūt ir pati gatvė turės keistis, galbūt atsiras daugiau jungčių, gal požeminių, gal tiltelių pereiti per ją prie upės ir pan. Tai teritorija labai perspektyvi, jai reikia įkvėpti gyvybės, tačiau visas procesas gali trukti 15 metų ar daugiau“, - pasakoja NT ekspertas.
Pašnekovas priduria, kad mikrorajone atsirandant naujakurių, ypač jaunų šeimų, savivaldybei reikia pradėti galvoti apie mokyklų ir darželių Vilkpėdėje infrastruktūrą, laisvalaikio užsiėmimus ir kitas veiklas.
Planuojama Vilkpėdės infrastruktūra
Nauji projektai konkuruos su Naujamiesčio būstais
Tačiau Vilkpėdė - kontrastų mikrorajonas. „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas primena, kad šiaurinę Vilkpėdės dalį užima Vingio parkas, pietuose - gamybinės, pramonės teritorijos, rytuose - septintajame dešimtmetyje statyti stambiaplokščiai gelžbetonio konstrukcijų daugiabučiai, vakaruose - potencialas vidutinės klasės daugiabučiams Neries pakrantėje.
„Šiuo metu Vilkpėdėje yra per 8 tūkst. butų. Absoliuti jų dauguma - senos statybos mažesne kaina pasižymintys būstai. Jau netolimoje ateityje ši situacija keisis iš esmės, nes nekilnojamojo turto plėtros čia imasi tiek didieji, ilgametę patirtį turintys NT vystytojai, tiek nauji rinkos žaidėjai. Šiuo metu mikrorajone yra 3 statomi arba jau pastatyti projektai, tačiau vystytojai jau yra viešai paskelbę apie daugiau nei 5 naujus būsto projektus ar esamų projektų tolesnius plėtros etapus, kur rinkai bus pasiūlyta mažiau nei 1000 naujų butų“, - skaičiuoja NT analitikas.
Pašnekovas tęsia, kad pastaruoju metu Vilkpėdė sulaukia nemažai dėmesio ne tik iš vystytojų, bet ir iš savivaldybės. Siekiama ją transformuoti remiantis Šiaurės miestelio, Paupio, Markučių, Naujamiesčio gerosiomis patirtimis, kai gamybinės teritorijos konvertuojamos į gyvenamąsias bei komercines erdves. Šis virsmo procesas nebus greitas, tačiau, neabejotinai, teigiamai pakeis Vilkpėdės „veidą“.
„Mikrorajono teritorijų konversija prasideda šiaurinėje dalyje, kuri ribojasi su Naujamiesčiu. Sklypai šalia upės bus plėtojami ganėtinai sparčiai, ir šie projektai konkuruos su Naujamiesčio naujais būstais dėl pirkėjų dėmesio. Gyventojams patrauklus turėtų būti ne tik atstumas iki miesto centro, bet ir važiavimo krypčių pasirinkimo galimybės (Geležinio vilko gatvė bei Savanorių ir Laisvės prospektai). Tiesa, automobilių eismas jau ir dabar čia yra intensyvus“, - pažymi T. S Kvainickas.
Gamyklų teritorijoms atsinaujinti reikės laiko
Norint, kad Vilkpėdė visiškai atsinaujintų, nereikia pamiršti jos teritorijos, esančios arčiau Panerių. Čia, pasak NT analitiko, naujos plėtros dar teks palaukti. „Visų pirma, šioje vietoje daug daugiau konversijai tinkamo ploto. Antra - teritorijos patrauklumą apibrėžia ir jos kaimynystė. Jeigu šiaurinė Vilkpėdės dalis turi Vingio parko prieigas, upę, mišką bei jau konvertuotą Naujamiestį, tai pietuose dar vis nemažai veikiančių gamybinių teritorijų. Tikėtina, kad šioje vietoje pirma gali atsirasti daugiau biurų ir loftų, orientuotų į mažiau tradicinius pirkėjus bei nuomininkus.
T. S. Kvainickas sako, kad Vilkpėdė turi ir dar vieną potencialios traukos objektą - termofikacinę elektrinę. Iškėlus ją, ši industrinė „bazilika“ galėtų būti pritaikoma muziejui, renginių centrui, viešųjų įstaigų veiklai. Raudonų plytų mūro pastato kaimynystėje galima išplėtoti viešąsias erdves.
„Pavyzdžių, kuomet pramoninės teritorijos buvo pritaikytos gyvenamajai bei komercinei veiklai net nereikia ieškoti toli Europoje ar JAV. Vilniuje, Subačiaus g. buvusioje alaus darykloje įrengtas gyvenamasis kompleksas su komercinėmis patalpomis. Kaune, Kaunakiemio g. - Kauno pieno centro transformacija. Klaipėdoje katilinė virto verslo ir inovacijų centru. Tai pavyzdžiai, kuomet konversijai pritaikoma ne tik teritorija, bet ir joje esantys pastatai. Pietinė Vilkpėdės dalis pasižymi išoriškai mažesnio vizualaus patrauklumo pastatais, tačiau aukštos lubos gamybiniuose pastatuose - viena savybių, kurios pavyzdžių liko labai nedaug, ir tai - dar viena galimybė įdomiems sprendimams“, - tikina NT analitikas.
NT kainos jau pakilo
Vienas aktualiausių klausimų gyventojams, kurie renkasi būstą sau arba investicijai, rajonas ir NT kaina jame. T. S. Kvainicko teigimu, NT brokeriai ir gyventojai jau dabar parduodami būstą Vilkpėdę dažnai įvardija, kad tai butas Naujamiestyje. Mat, tokiu atveju būstą galima parduoti už kiek didesnę kainą. Iki 1990 metų statytuose daugiabučiuose (tipinis statybos laikotarpis 1960 - 1970 metai) pasiūlos kainos šiuo metu siekia apie 2000 Eur/kv.m. Vieno kambario butai kainuoja 50 - 60 tūkst. eurų, dviejų kambarių - apie 80 tūkst. eurų, 3 kambarių - apie 150 - 170 tūkst. eurų.
„Per metus būsto kainos čia išaugo trečdaliu (iki 2020 metų pabaigos kainos mediana sudarė apie 1500 Eur/kv.m). Nuomos kainos šiuose pastatuose siekia 250 - 300 Eur/mėn. už vieną kambarį, 350 - 450 Eur/mėn. - už du kambarius, apie 500 Eur/mėn. - už tris kambarius“, - skaičiuoja T. S. Kvainickas.
NT analitikas tęsia, kad iki 2010 metų (tipinis laikotarpis 2006 - 2009 metai) statyti būstai kiek brangesni, tačiau jų nėra daug, kiek skiriasi jų lokacija, tačiau orientuotis reikėtų į maždaug 2500 Eur/kv.m. „Po Nepriklausomybės atgavimo kambarių skaičius tapo kiek labiau atsietas nuo butų plotų, tad suminės kainos gerokai varijuoja. Lyginant su praėjusiais metais, jos padidėjo kiek mažiau nei sovietinės statybos butų - apie 25 proc. Nuomos kainos šiuose pastatuose siekia 300 Eur/mėn. už vieną kambarį, 450 - 550 Eur - už du kambarius, o trijų kambarių pasiūla yra labai ribota. Po 2010 metų statytuose daugiabučiuose kainos perkopia ir 3000 Eur/kv.m. Nieko stebėtino, kad naujos statybos būstas pirminėje rinkoje taip pat pabrango. Vidinėje Vilkpėdės dalyje (apribotoje Tūkstantmečio ir Žemaitės gatvių) būstas su daline apdaila kainuoja apie 2500 Eur/kv.m, o palei Nerį - virš 3000 Eur/kv.m.“, - kainas vardija pašnekovas.
Kiek jos ateityje - nežinia, tačiau, turint omenyje dabartinį kainų augimą, tikėtina, kad Vilkpėdė netrukus gali pasivyti ir populiariausius Vilniaus miesto mikrorajonus.
| Statybos metai | Kaina (Eur/kv.m) | Nuomos kaina (Eur/mėn) |
|---|---|---|
| Iki 1990 | ~2000 | 1 kambarys: 250-300 2 kambariai: 350-450 3 kambariai: ~500 |
| 2006-2009 | ~2500 | 1 kambarys: ~300 2 kambariai: 450-550 3 kambariai: Ribota pasiūla |
| Po 2010 | >3000 | - |
| Nauja statyba (vidinė Vilkpėdė) | ~2500 (su daline apdaila) | - |
| Nauja statyba (palei Nerį) | >3000 (su daline apdaila) | - |
Būsto kainos Vilkpėdės mikrorajone
Vilkpėdės rajono konversija
Vilniaus miesto savivaldybės planuose keičiant Vilkpėdės veidą jau įgyvendinami konkretūs žingsniai. Vienas jų - planuojamos naujos viešosios eismo infrastruktūros jungtys, kurios padidins mikrorajono susisiekimą su gretimomis miesto dalimis.„Vilkpėdė turi labai ilgą teritoriją, dalinamą į šiaurinę ir pietinę dalis - jų problematika, kvartalų identitetas skiriasi, todėl reikalingi skirtingi sprendimai. Pati rajono konversijos pradžia vykdoma nuo arčiau miesto centro esančios šiaurinės dalies, kur susitinka ir viešojo, ir privataus sektoriaus iniciatyvos. Savivaldybė prie konversijos prisideda būtent naujos eismo infrastruktūros sukūrimu“, - komentuoja Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto biuro patarėja Laura Kairienė, kuruojanti Vilkpėdės transformaciją.
Pasak jos, artimiausias ir didžiausias savivaldybės planuojamas projektas yra Bukčių tilto rekonstrukcija, leisianti atkurti pėsčiųjų ir dviračių jungtį tarp Vilkpėdės ir Lazdynų. Taip pat nuo tilto, kuris po rekonstrukcijos bus vadinamas Elektrinės tiltu, bus įrengti nauji dviračių takai Eigulių ir Elektrinės gatvėse, sujungsiantys Lazdynus su Senamiesčiu. Kiti savivaldybės planuojami projektai dar nėra viešinami.
Rajonui reikia daugiau gyvybės
Įgyvendinant Vilkpėdės rajono konversiją keliamas ambicingas tikslas atgaivinti rajoną ne tik naujais NT ir infrastruktūros projektais, bet ir augančiu gyventojų skaičiumi.„Pagal Vilniaus miesto bendrajame plane numatytus pokyčius Vilkpėdės gyventojų turėtų padaugėti apie 10 tūkst. Tam prireiks ir tinkamos socialinės infrastruktūros - darželių bei mokyklų, bendro naudojimo zonų. Prie pastarųjų prašysime prisidėti ir NT vystytojų - kad šiems įgyvendinant projektus, nebūtų pamirštamos ir viešosios miesto erdvės“, - sako L. Kairienė.Pašnekovės teigimu, kiekvieno rajono gyvybingumą užtikrina tik jame visą parą vykstantis gyvenimas - tam itin reikalingi gyvenamosios paskirties pastatai, su kuriais atsiranda ir viešosios erdvės bei kiti gyvybingo miesto atributai, kaip kavinės ar kita laisvalaikio pasiūla.
Vilkpėdės konversija
Vilkpėdės konversija atveria ir savų iššūkių - planuojant naujus projektus, būtina išlaikyti rajono autentiškumą, tuo pačiu pakeičiant jo funkciją iš pramoninės į miesto centro tipo teritorijos.„Visi žinome atgimusio Paupio kvartalo sėkmę, kai senų pastatų vietoje išdygo visiškai naujas gyvybingas kvartalas. Tačiau Vilkpėdėje situacija kitokia - čia bus vykdoma labiau autentiška konversija, siekiant išsaugoti vietos dvasią, jau esamą identitetą bei unikalią architektūrą. Todėl NT plėtotojams rekomenduojame maksimaliai išsaugoti tai, kas šiuo metu yra, o kuriant naujus projektus - juos derinti prie esamų objektų. Dėl šios priežasties naujos Vilkpėdės vizijos kūrimo procese dalyvauja ir vystytojai, ir gyventojai“, - pabrėžia L. Kairienė.
Pasak jos, Vilkpėdės bendruomenė yra itin aktyvi ir domisi rajone įgyvendinamais pokyčiais: „Neseniai paprašėme gyventojų pasidalinti savo įžvalgomis su naujakuriais, ką įdomaus galima nuveikti Vilkpėdėje - žmonės išties noriai dalijasi, įvardija, ko jiems trūksta, kad gyvenimas mikrorajone būtų dar geresnis.“
Vystomi projektai - impulsas tolesnei plėtrai
Įgyvendinus Vilkpėdėje numatomus konversijos projektus, šio mikrorajono patrauklumas neabejotinai augs, įsitikinę NT ekspertai.„Šiuo metu NT vystytojai susiduria su mažėjančia žemės sklypų pasiūla centrinėje Vilniaus dalyje, ypač norintys plėtoti didelės apimties projektus, tad šalia miesto centro esanti Vilkpėdė tampa nauju traukos tašku. Čia turime ir gerai išvystytą susisiekimo infrastruktūrą, ir žaliąsias zonas, o jau paskelbti NT projektai, kurie bus įgyvendinti per artimiausius metus, vienareikšmiškai duos teigiamą impulsą tolesnei Vilkpėdės plėtrai“, - sako NT bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka.
Pasak jo, bet kurios miesto teritorijos ar rajono atgaivinimas bei plėtra turi įtakos ir NT kainoms.„Puikus pavyzdys yra tai, kas įvyko su Markučiais ir Paupiu - čia vystomo naujo NT kainos augo ne procentais, o kartais. Tuo pačiu augo ir jau esamo NT vertė. Panašaus efekto turėtume sulaukti ir Vilkpėdėje“, - įsitikinęs A. Šapoka.
„Ober-Haus“ duomenimis, 2022 m. pabaigoje 2 kambarių naujos statybos butai su daline apdaila naujamiestyje dažniausiai kainavo 3200-5200 eurų už kv. m, tuo tarpu mažiau patraukliuose gyvenamuosiuose rajonuose, kaip Naujoji Vilnia ar Žemieji Paneriai - nuo 1800 iki 2300 eurų už kv. m. Vilkpėdės NT kainos jau dabar yra ženkliai priartėjusios prie Naujamiesčio kainų lygio.„Vilkpėdės reputacija sparčiai gerėja, vis daugiau NT pirkėjų nori čia gyventi. Tam įtakos turi ir vykdomi pokyčiai - iš mikrorajono iškeliama gamyba, jos vietoje atsiranda daugiau gyvenimo, kuriasi biurai. Pavyzdžiui, dar visai neseniai Savanorių prospekto prieigos pietinėje Vilkpėdės dalyje buvo laikomos išskirtinai industrine teritorija, o šiuo metu čia atsiranda naujos funkcijos, pati teritorija tampa multifunkcine“, - pastebi A.
Valdų modernizavimas. Ar galima deklaruoti gyvenamą vietą kitame mieste nei projekto vykdymo vieta?
Projektai Vilkpėdėje
„Akropolis Vingis“ Vilniuje: pramoninės teritorijos konversija
Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą daugiafunkciniam kompleksui „Akropolis Vingis“, kurį Vilniaus Vilkpėdės mikrorajone vysto nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo bendrovė „Akropolis Group“. Šalia vystomos teritorijos yra numatyti eismo infrastruktūros gerinimo projektai, kurie yra neatsiejama vystomo kvartalo „Akropolis Vingis“ dalis.
Buvusioje pramoninėje teritorijoje iškilsiančiame daugiafunkciniame komplekse „Akropolis Vingis“ veiks prekybos ir paslaugų teikimo bei rekreacijos erdvės, 2500 sėdimų vietų arba iki 4000 stovimų vietų koncertų salė, maisto halė, konferencijų bei kino centrai, biurai ir ilgalaikei gyvenamajai nuomai skirti apartamentai.
Akropolis Vingis vizualizacija
„reVINGIS“: moderni gyvenamoji erdvė Vilkpėdėje
Vykdydama tos pačios buvusios pramoninės teritorijos konversiją Vilkpėdėje, nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ kuria patogią ir kokybišką gyvenamąją erdvę su tiek aktyviam laisvalaikiui, tiek ramiam poilsiui pritaikyta infrastruktūra. Šiuo metu statomą gyvenamąjį kompleksą „reVINGIS“ sudarys 4 daugiabučių kvartalai, 14 gyvenamųjų korpusų ir apie 650 gyvenamųjų bei kitos paskirties patalpų. Gegužę baigtas pirmasis „reVINGIS“ etapas - pastatyti keturi daugiabučio „River Space“ korpusai ir gautas statybos užbaigimo aktas.
Kartu su AKROPOLIS GROUP puoselėjame bendrą tikslą - atverti šią didelę teritoriją visuomenei, paversti modernia, funkcionalia ir autonomiška erdve, kuri tenkintų daugumą tiek vietos gyventojų, tiek visų miestiečių poreikių. Gyvenamųjų namų projektą įgyvendiname vaizdingiausioje sklypo dalyje, ant Neries upės kranto. Norėjome sukurti savotišką architektūros parką, todėl nusprendėme dirbti su pora architektų studijų - AKETURI ir „Cloud architektai“.
tags: #nauji #butai #vilkpedeje