Verslo Kelionių Ypatumai ir Tiesioginių Skrydžių Svarba

Skrydžio patrauklumą verslo keliautojų atžvilgiu lemia kelionės trukmė ir tvarkaraštis - išvykimo bei atvykimo laikas. Verslo keliautojas, skirtingai nei turistas, savo kelionės planų pagal skrydžių pasiūlą nekoreguoja. Jeigu prezentacija numatyta antradienį 12 val. Helsinkyje, tai ir bus antradienį 12 val., o susitikimo laikas retai derinamas pagal skrydžių tvarkaraštį.

Trumpas nuokrypis į žodyną: lietuvių kalboje žodis „verslininkas“ apima dvi skirtingas grupes. Anglakalbiai jas skirsto į „entrepreneur“ (įmonininkas, verslo savininkas ir verslo darytojas) ir „business man“ (verslo atstovas ar tiesiog verslo žmogus). Aviacijoje, kalbant apie verslo keliones, 95% keliautojų yra „business men“.

Į „business men“ keliautojų srautą įeina darbuotojai iš privačių korporacijų, vidutinio dydžio įmonių, valstybės įmonių, akademinio pasaulio atstovai ir net valstybės tarnautojai. Jų elgesys keliaujant darbo reikalais yra labai panašus. Verslo keliautojai paprastai keliauja daug - bent kartą per du mėnesius ar net dažniau. Jiems persėdimai įvairiuose oro uostuose yra įprastas dalykas.

Svarbu, kad persėdimai nebūtų labai ilgi ir bendras maršrutas nebūtų „per aplinkui“ (pvz., iš Vilniaus į Taškentą geriau ne per Londoną). Šie du kriterijai lemia bendrą kelionės trukmę.

Iš Vilniaus kasdien skrenda lėktuvas į Briuselį ir atgal. Tačiau šiuo skrydžiu skrenda tik pusė keliautojų, kuriems reikia į Briuselį ar iš jo. Skrydžio tvarkaraštis nėra idealus, jis pritaikytas tiek keliautojams į Briuselį, tiek tranzitui per jį. Tai puikus pavyzdys, kad tiesioginis skrydis nebūtinai yra „geresnis“ už netiesioginius skrydžius per Kopenhagą, Frankfurtą, Varšuvą, Helsinkį ar Rygą.

Štai du lėktuvai kasdien skraidina iš Vilniaus į Helsinkį. Tačiau tiesiogiai skrenda tik apie 70% keliautojų, kuriems reikia į Lietuvos ar Suomijos sostines. Likęs trečdalis renkasi skrydžius per Kopenhagą, Rygą ar Taliną. Pagrindinė priežastis - anksčiausias skrydis iš Vilniaus į Helsinkį yra 11 val.

Netiesioginio skrydžio patrauklumą gali lemti ne tik geresnis tvarkaraštis, bet ir korporatyviniai susitarimai. Įmonės dažnai sudaro sutartis su aviakompanijomis ar aljansais dėl kelionių verslo reikalais. Kuo didesnė korporacija, tuo didesnė tikimybė, kad jos darbuotojai skraidys su viena aviakompanija ar aljansu.

Šalia racionalių priežasčių, svarbų vaidmenį vaidina ir neracionalus prisirišimas. Verslo keliautojai skraido ne už savo pinigus. Lojalumo taškų kaupimas, statuso kortelės (leidžiančios lankytis verslo klasės klubuose) ir netgi maitinimas ar alkoholis gali būti priežastimi rinktis konkrečią aviakompaniją.

Tiesioginių Skrydžių Konkurencija: Vilniaus-Stokholmo Pavyzdys

Šiuo metu tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir Stokholmo nevyksta. Per pastaruosius ketverius metus šiuo maršrutu bandė skraidinti šešios skirtingos aviakompanijos („airBaltic“, „Skyways“, „Estonian Air“ ir „Wizz Air“ iš Vilniaus, „Ryanair“ iš Kauno ir „Sweden Airways“ iš Palangos). Kodėl joms nepavyko?

Maršrute iš miesto A į miestą B konkuruojama tvarkaraščiais. Tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Stokholmą trunka 80-120 minučių (priklausomai nuo lėktuvo tipo). Šiandien, nesant tiesioginių skrydžių, „Scandinavian Airlines“ siūlo kelionę iš Vilniaus į Stokholmą per 3 val. 15 min., „Finnair“ - per 2 val. 55 min., „Estonian Air“ - per 2 val. 35 min., o „airBaltic“ - per 2 val.

Įvertinus laiką, reikalingą atvykti į oro uostą, atlikti procedūras ir atsiimti bagažą, skirtumas tarp tiesioginio ir netiesioginio skrydžio nėra didelis. Kelionė tiesioginiu skrydžiu truktų apie 3,5 val., o netiesioginiu - 4-4,5 val. Nors tiesioginis skrydis turi laiko pranašumą, jis konkuruoja su netiesioginiais skrydžiais.

Prognozuojama, kad maršrutu Vilnius-Niujorkas per metus keliauja apie 10 tūkst. keleivių. Jeigu šioje rinkoje būtų pasiūlytas tiesioginis reisas 3 kartus per savaitę, operatorius galėtų tikėtis tik 15% viso maršruto rinkos!

Tiesioginiai skrydžiai ypač svarbūs poilsiniam turizmui trumpais atstumais (iki 3 val. trukmės). Čia tiesioginiai skrydžiai yra antras pagal svarbą motyvatorius (po kainos). Gera kaina ir tiesioginis skrydis lengvai priverčia žmones koreguoti atostogų dienas pagal skrydžio laiką.

Europoje poilsinio turizmo segmentas sparčiai migruoja į „žemų sąnaudų“ aviakompanijas. Tai menkai koreliuoja su asmens pajamomis - svarbesnis kelionės tikslas, o ne keliautojo pajamos. Didelės įmonės viceprezidentas gali trečiadienį „Singapore Airlines“ verslo klase grįžti į Londoną iš Sidnėjaus, o penktadienį su „Ryanair“ su šeima išskristi į Alikantę.

Nenuostabu, kad iš Lietuvos skrydžių geografija plečiasi 2-4 val. trukmės „žemų sąnaudų“ vežėjų skrydžiais, kuriems paklausa ypač sparčiai auga. Tačiau verslo srautų segmente skrydžių pasiūla taip pat auga, tik viešai kiek nublanksta prieš augančius dažnius bei didėjančius lėktuvus skrydžiuose iš Vilniaus į Frankfurtą, Kopenhagą, Varšavą, Briuselį, Helsinkį, Taliną, Maskvą ar Kijevą.

Pagrindiniai verslo kelionių aspektai

tags: #naujoji #uosto #g #aukcionas #aruodas