Šiame straipsnyje apžvelgiama būsto statybos situacija Suomijoje, remiantis statistiniais duomenimis ir istoriniu kontekstu. Nagrinėjami išduoti statybos leidimai, baigti statyti gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, taip pat aptariamos ekonominės sąlygos, turinčios įtakos statybų sektoriui.
Helsinkis, Suomijos sostinė
Statybų Apimtys Suomijoje
2021 m. Suomijoje buvo baigti statyti 6.600 gyvenamųjų namų, kuriuose įrengta 10.950 būstų. Taip pat baigti statyti 598 nauji negyvenamieji pastatai.
2021 m. išduota 10.800 statybos leidimų naujiems pastatams - 29,4% daugiau nei ankstesniais metais. Išduoti 795 leidimai naujiems negyvenamiesiems pastatams - 4,4% mažiau nei 2020 m.
Vien 2021 m. IV ketvirtį baigta statyti 2.000 naujų pastatų - 8,8% mažiau nei 2020 m. Per ketvirtį pastatyta 1.800 naujų gyvenamųjų namų su 2.900 būstų, iš jų 71,5% - individualiuose namuose.
Baigtų statyti naujų būstų naudingasis plotas buvo 28,6% mažesnis nei 2020 m. IV ketvirtį baigti statyti 193 nauji negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas buvo 6,7% didesnis nei prieš metus.
Šie duomenys rodo, kad statybų sektorius Suomijoje išlieka aktyvus, tačiau pastebimi tam tikri svyravimai ir pokyčiai, susiję su gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos apimtimis.
Statybos leidimų ir pastatų statistika Suomijoje 2020-2021 m.
| Rodiklis | 2020 m. | 2021 m. |
|---|---|---|
| Statybos leidimai naujiems pastatams | - | 10.800 |
| Statybos leidimai naujiems negyvenamiesiems pastatams | - | 795 |
| Baigti statyti gyvenamieji namai | - | 6.600 |
| Įrengta būstų | - | 10.950 |
| Baigti statyti negyvenamieji pastatai | - | 598 |
Istorinis Kontekstas ir Tendencijos
Lietuvos teritorijoje statyba siejama su pirmųjų gyventojų atsiradimu (dešimtas-devintas tūkstantmetis pr. Kr.). Statyti nesudėtingi antžeminiai ovalūs, apskriti, vėliau ir keturkampiai būstai su atvirais iš akmenų sukrautais židiniais.
Sienos iš nuožulniai sudėtų rąstelių būdavo apkreikiamos lapais, kartais velėnomis. Didesni būstai statyti retai, jiems naudota karkasinė konstrukcija: mediniai stulpai laikė stogą, sienos būdavo išpintos žabais ir krėstos moliu.
Pirmo tūkstantmečio po Kristaus pradžioje atsirado sienų iš 10-12 cm storio kampuose sukirstų rąstelių, Pirmo tūkstantmečio antroje pusėje pradėtos statyti medinės pilys su aukšta aptvara ir bokštais.
Nuo 13 a. pilių sienos mūrytos iš lauko akmenų ir lygaus paviršiaus arba brauktinių (su grioveliais viename šone) molio plytų, surištų degtų kalkių skiediniu. Ankstyvieji ir gotikos laikotarpio pastatai yra kiautinio mūro konstrukcijos.
13 a.-14 a. viduryje vyravo baltiškoji (vendinė) mūro perriša (toje pačioje plytų eilėje - du ilgainiai ir vienas trumpainis), 14 a. viduryje-17 a. pradžioje - gotikinė (ilgainių ir trumpainių kaita toje pačioje plytų eilėje), 16 a. viduryje-18 a. - renesansinė (vienoje eilėje - ilgainiai, kitoje - trumpainiai).
Nuo 14 a. pilių, vėliau ir namų, mūrinės sienos stiprintos mediniais strypais. 15 a. Kaime vyravo du gyvenamųjų pastatų tipai: namas (numas, nomas) su ugniaviete ir tradicinis gyvenamasis pastatas (aukštaičių pirkia, žemaičių troba, suvalkiečių stuba) su moline krosnimi.
11 a. pradžioje sodybose jau buvo statomos jaujos, kluonai, svirnai (klėtys), pirtys. Kaimo statinių pagrindinės medžiagos buvo natūrali mediena, molis, akmenys, kaltinė geležis. Iki 19 a. rąstus tašydavo kirviu, 19 a. 14-16 a. miestiečių vieno arba dviejų aukštų mūriniai namai buvo gotikos stiliaus, 16-17 a. - renesanso, 17-18 a. - dviaukščiai su uždarais kiemais - baroko, 19 a. 2-4 aukštų su fligeliais - klasicizmo stiliaus.
Ankstyvuosiuose mediniuose pastatuose lubos buvo daromos iš medinių kartelių ir aplipdomos moliu, vėliau - iš skeltinių lentų. Pjautų ir obliuotų lentų lubos pradėtos dėti 18 amžiuje. Rūmuose (kartais ir bažnyčiose) nuo 16 a. darytos kesoninės lubos.
Kaime nuo senovės laikų buvo paplitusios plūkto molio grindys (asla; kai kur išliko ir 20 a.). Iki 14 a. skeltinių lentų grindys būdavo įrengiamos tik kai kurių pilių gyvenamosiose patalpose. Nuo 13 a. bažnyčiose ir Vilniaus pilyse, Trakų pilyse grindims naudotos keraminės plytelės, statybinės plytos.
18-19 a. Senųjų gyvenamųjų namų langai buvo nedideli atviri arba aptraukti gyvulio pūsle. 13-14 a. pilių ir bažnyčių, vėliau ir gyvenamųjų namų statybose pradėtas naudoti stiklas. 20 a. pradžioje statybose (daugiausia tvartų) pradėtas naudoti molbetonis.
Tradicinis Suomijos rąstinių namų statybos procesas
Ekonominiai Veiksniai ir Iššūkiai
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ekonominė situacija šalyje ir regione turi didelės įtakos statybų sektoriui. Pavyzdžiui, Ispanijoje dėl ekonominės krizės ir nedarbo sumažėjo statybų apimtys, o kai kuriuose miestuose, tokiuose kaip Viljakanjasas, netgi sustojo gamyba.
Prieš krizę durų fabrike dirbo apie 5,7 tūkst. darbuotojų. Tačiau vos fabrikas, kurio pavadinimas „Mavisa“, 2008 m. Tokie miestai, kaip Viljakanjasas, virto dykvietėmis. Nedarbo lygis Ispanijoje siekia net 25 proc. Tarp jaunimo šis procentas dar didesnis.
Skaičiuojama, kad Ispanijoje nedirba beveik 52 proc. žmonių, kurių amžius - iki 25 metų. Šalyje darbo iš viso neturi apie 5,78 mln. gyventojų, o 1,8 mln. šeimų nedirba nė vienas asmuo. Ispanija jau gavo 100 mlrd. eurų paskolą bankams pagelbėti, tačiau daugelis šalies regionų skendi skolose.
Šie pavyzdžiai rodo, kad statybų sektorius yra glaudžiai susijęs su bendra ekonomine padėtimi ir gali patirti didelių svyravimų priklausomai nuo ekonominių sąlygų. Taip pat su greitkeliais, taip pat su oro uostais.
Žvelgiant į Suomijos statybų sektorių, svarbu atsižvelgti į šalies ekonominę politiką, demografinius pokyčius ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos būsto statybos apimtims ir tendencijoms.
Būsto Kainų Pokyčiai Lietuvoje
„1Partner LT“ būsto kainų indekso „1PI“ duomenimis, antrinėje rinkoje bendras butų kainų lygis per birželio mėn. Vilniuje sumažėjo 0,5 proc. (9 eurų/ kv. m), Kaune - sumažėjo 1,4 proc. (17 eurų/ kv. m), Klaipėdoje - sumažėjo 0,5 proc. (6 eurų/ kv. m).
Per metus Vilniuje kainos padidėjo 2,5 proc. (48 eurų/ kv. m) iki 1967 eurų/ kv. m. Kaune metinis butų kainų kilimas siekė 0,4 proc. (5 eurų/ kv. m) iki 1293 eurų/ kv. m. Klaipėdoje fiksuotas 0,1 proc. metinis kainų kilimas (1 eurų/ kv. m) iki 1255 eurų/ kv. m.
Vilniuje centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Užupyje, senos statybos butų kainos nuo metų pradžios padidėjo 1,1 proc. (34 eurų/ kv. m) iki 3030 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina šioje zonoje sumažėjo 0,5 proc. (14 eurų/ kv. m).
Miegamuosiuose rajonuose arčiau centro, kuriuose daugiausia senos statybos gelžbetoniniai daugiabučiai, t. y. Žirmūnuose, Baltupiuose, dalyje Antakalnio ir Šnipiškių senos statybos butų kainos nuo metų pradžios padidėjo 0,6 proc. (12 eurų/ kv. m) ir siekė 1920 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,0 proc. (19 eurų/ kv. m).
Pietinėje sostinės dalyje, kuriai priskiriami Naujininkai ir Vilkpėdė nuo metų pradžios butai pabrango 0,8 proc. (13 eurų/ kv. m) iki 1693 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,1 proc. (1 eurų/ kv. m).
Sovietinės statybos miegamųjų rajonų zonoje, apimančioje Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes nuo metų pradžios butų kainos sumažėjo 0,6 proc. (9 eurų/ kv. m) iki 1551 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 1,4 proc. (21 eurų/ kv. m).
Pilaitėje nuo metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 0,3 proc. (5 eurų/ kv. m) ir siekė 1612 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,1 proc. (1 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje miesto dalyje, apimančioje Tarandės, Perkūnkiemio, Bajorų, Visorių, Santariškių rajonus butų kainos nuo metų pradžios padidėjo 1,0 proc. (21 eurų/ kv. m) iki 2030 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 1,4 proc. (28 eurų/ kv. m).
Kauno centre, senamiestyje vidutinė senos statybos butų kaina nuo metų pradžios padidėjo 0,2 proc. (5 eurų/ kv. m) iki 1939 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,4 proc. (9 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius, nuo metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina sumažėjo 1,4 proc. (17 eurų/ kv. m) iki 1243 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 1,7 proc. (21 eurų/ kv. m).
Vakarinėje miesto dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius, vidutinė senos statybos butų kaina nuo metų pradžios sumažėjo 0,9 proc. (11 eurų/ kv. m) iki 1250 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,6 proc. (8 eurų/ kv. m).
Klaipėdos centre, Senamiestyje vidutinė butų kaina nuo metų pradžios nepakito (0 eurų/ kv. m) iki 1701 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,5 proc. (9 eurų/ kv. m).
Pietinėje Klaipėdos dalyje, esančioje arčiau miesto centro vidutinė butų kaina nuo metų pradžios padidėjo 0,2 proc. (3 eurų/ kv. m) iki 1308 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 1,5 proc. (21 eurų/ kv. m).
Kiek toliau nuo centro esančiuose pietiniuose senos statybos rajonuose vidutinė butų kaina nuo metų pradžios padidėjo 0,6 proc. (6 eurų/ kv. m) iki 1070 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,3 proc. (3 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, kur gerokai daugiau naujesnės statybos būsto, butų kainos antrinėje rinkoje nuo metų pradžios padidėjo 0,5 proc. (10 eurų/ kv. m) iki 1851 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,3 proc. (5 eurų/ kv. m).
Architektūros Tendencijos Suomijoje
Suomijos architektai pastaraisiais dešimtmečiais atsargiai stebėjo visas architektūros mados tendencijas. Tačiau savo šalyje, kur miestai vertinami kaip istorinis tęstinumas, architektai nuolat ieško ir randa kompromisą tarp tradicijų, individualumo ir naujovių, taip tikėdamiesi išsaugoti miesto ansamblių vientisumą ir tęstinumą. Šiandieniniai pastatai, priešingai, tampa tarsi nematomi, darniai ir tiksliai įsilieja į aplinką.
Vis dėlto, pastatas yra pats savaime vertingas architektūros kūrinys. Jis proporcingai dera su supančia erdve, o panaudotas mastelis sukrečia artumu žmogui. Pastaraisiais metais suomių architektams nedavė ramybės stiklas. Pastatai su stiklo fasadais, praėjimais, koridoriais užliejo Suomiją per kokius penkerius-septynerius metus. Ši medžiaga iliuziškai ištirpdo pastatus, padarydama juos nematomus, suteikia lengvumo, todėl didelė dalis panašių projektų - biurų ir prekybos centrai.
Helsinkio geležinkelio stotis
Medienos ir Plytų Naudojimas Architektūroje
Vis dėlto stiklo naudojimo architektūroje mada palaipsniui praeina. Šiuolaikiniai suomių architektai renkasi "minkštesnes" medžiagas: medieną ir plytas. Plytų naudojimas šiuolaikinėje architektūroje - tarsi nuoroda į jų istoriją ir tuo pat metu - naują žodį joje. Plytos puikiai dera su mediena, variu, betonu.
Tuo tarpu medienos naudojimas šiandien sukelia daug sunkumų dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų. Nežiūrint to, ši medžiaga vėl vaidina vieną pagrindinių vaidmenų. Ji svarbi ne tik interjero apdailai, - taip pat naudojama ir laikančiosioms pastatų konstrukcijoms. Būdingas šios architektūros bruožas yra kontrastas tarp atviros, gilios vidaus erdvės ir uždaro išorinio kiauto.
Tradicinis Suomijos rąstinių namų statybos procesas
Seni Pastatai ir Konversijos Principai
Suomiai tiesiog įsitikinę, kad šiandien reikia stengtis statyti kuo mažiau. Juk Motina Gamta niekas rūpintis, išskyrus mus pačius. Seni pramoniniai pastatai ir rajonai pertvarkomi į būtinus visuomenei objektus pagal konversijos principą, jau ilgą laiką naudojamą visame pasaulyje. Kartu su naujų projektų statyba aktyviai rekonstruojami ir seni pastatai. Bandoma maksimaliai išsaugoti daugelio jų architektūrą.
Nuolat kuriami ir tobulinami modernių patogių namų projektai. Būsto paroda Asuntomessut Suomijoje tam tikru mastu suteikia galimybę eksperimentuoti šioje srityje. Vis dėlto, laikantis miestų aplinkos harmonizavimo principo, išoriškai architektūriniai sprendimai mažai skiriasi nuo ankstesnių, pastatytų 70-aisiais praeito amžiaus metais. Galbūt šiek tiek daugiau stiklo ant fasadų ir įvairesnis langų išdėstymas... Užtat vidus - interjeras - nepalieka abejingų! Architektai griauna įprastinį supratimą apie vidaus ir išorės erdvę.
Ekologiškos Medžiagos ir Energijos Taupymo Technologijos
Šiandien Suomijos visuomenė supranta, kad svarbiausia architektūroje naudoti ekologiškas medžiagas ir energijos taupymo technologijas. Šioje srityje suomiai pažengė į priekį. Pirmasis šalyje ekologiškas namas buvo pastatytas 70-aisiais praėjusio amžiaus metais. O 2005 m. Suomijoje buvo realizuotas pirmasis energiją taupančio daugiabučio namo projektas. Jame įrengtos moderniausios izoliacijos ir vėdinimo sistemos, o patalpų šildymas vykdomas žmogaus šilumos ir elektros prietaisų sąskaita. Ši sistema, vadinama MERA, leidžia sutaupyti 70 proc. įprastai sunaudojamos energijos.
Technopolis Grupės Veikla
2015 m. Suomijos NT investicijų ir valdymo įmonių grupės „Technopolis“ konsoliduota apyvarta siekė 170,6 mln. Eur. Palyginti su 2014 m., ji augo 5,5 proc. „Technopolio“ valdomų bendrovių Suomijoje konsoliduota apyvarta pernai pasiekė 125 mln. Eur (5,4 proc. daugiau nei ankstesniais metais), Skandinavijoje - 18,8 mln. Eur (3,1 proc. augimas), Baltijos šalyse (Lietuvoje ir Estijoje) bei Rusijoje - 26,8 mln. Eur (7,6 proc.
„Technopolio“ grupės metinės investicijos plėtrai, pastatų ir paslaugų kokybei gerinti pernai siekė 92,9 mln. Eur. Įmonė toliau tęsia projekto Tamperėje (Suomija) plėtrą, kurių bendra investicija - 40,5 mln. Eur, bei aktyviai investuoja Lietuvoje: Vilniuje į projekto „Delta“ plėtrą ir statybas investuojama 35,4 mln. Eur.
Bonava - Naujų Namų Statytoja
Bonava yra pirmaujanti būstų statytoja Šiaurės Europoje, kurios tikslas - kurti laimingą kaimynystę daugeliui. Įmonė Bonava, kurioje dirba 900 darbuotojų, kuria gyvenamuosius namus Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Iki šiol bendrovė pastatė apie 40 000 būstų ir pranešė, kad jos grynieji pardavimai 2024 m. siekė apie 700 mln. eurų.
Šešios priežastys įsigyti naujus Bonava namus
- Kruopščiai suplanuoti butai
- Apdailos variantų asortimentas
- Draugiškos kainos. Galime pastatyti būstą, kurį galite sau leisti įsigyti
- Rūpinamės visu procesu, nuo idėjos iki pastatytų namų
- Mūsų namai yra saugūs, mes vadovaujamės skandinaviškais standartais
- Ilgametė patirtis būsto statybose.
Modulinė Statyba
Kadangi, naudojant modulius, nereikia tradicinės statybų aikštelės, pastato statyba užtrunka gerokai mažiau laiko. Moduliai gaminami uždarose patalpose, kur oro sąlygos neturi jokios reikšmės, dažniausiai visiškai automatizuotose gamybos linijose, kur paprastai pasiekiamas 90 proc. baigtumas. Moduliniai pastatai - iš esmės surenkamieji pastatai, kurių didelė dalis konstrukcijų pagaminama gamyklose.
Modernūs moduliniai mediniai namai yra ekologiški tiek gamybos, tiek eksploatavimo požiūriu. Medis savyje kaupia CO2 iš atmosferos, o mediena, vertinant ir jos transportavimą, yra neutrali anglies dioksido atžvilgiu (iš tikrųjų tai vienintelė anglies dioksido atžvilgiu neutrali statybinė medžiaga).
3 dažniausios modulinės konstrukcijos problemos
Statybos Sektoriaus Indėlis į Suomijos BVP
Suomijoje, kaip ir bet kurioje pasaulio valstybėje, prie bendro vidaus produkto prisideda ir statybų sektoriaus sukuriamas produktas. Statybos sektoriui priskiriami visi statybos darbai: inžinerinių tinklų statyba, pastatų statyba komerciniu ir nekomercinių, valstybiniu projektų įgyvendinimas.
Suomijoje statybose sukurtas bendras vidaus produktas yra apie 5,5 procento. Statybos produkcijos vertė 2014 m. pasiekė 10 milijardų eurų sumą. Pastatų statybos sudarė 8,2 mlrd. eurų.
Valdžios institucijos turi atlikti pagrindinį vaidmenį kuriant skaidrų statybos sektoriaus darbą ir užtikrinti statybos apimties plėtrą. Be to, viešasis sektorius yra reikšmingas veiksnys kuriant naujas investicijas viešajame sektoriuje, tai urbanistinės gerovės didinimas, naujų projektų rengimas ir teikimas visuomenei, jų vykdymas.
Viešasis sektorius kontroliuoja lėšas skyrtas projektu įgyvendinimui ir tuo pačiu mažina šešėlinę ekonomiką.
Suomijos BVP pagal sektorius (pavyzdys)
Šešėlinė Ekonomika Statybų Sektoriuje
Suomijoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, vyksta ir šešėlinė ekonomika, kurios statybų pramonės sektorius neišvengia. Tai puiki terpė šešėlinei ekonomikai klestėti. Statybose vykdoma šešėlinė ekonomika kenkia valstybei, mokesčių administravimui skaičiuojant bendrą vidaus produktą kuris yra sukuriamas statybų sektoriuje.
Nuo šešėlinės ekonomikos nukenčia ir valstybė, ir statybų sektoriuje dirbantys darbuotojai. Įmonės vykdydamos tokią neskaidrią finansų sistemą daro žalą savo darbuotojams ir valstybės ekonomikai.
Ekonominiai Svyravimai ir Statybų Investicijos
Ekonomikos ir pramonės cikliniai svyravimai pasirodo įvairiuose statybos sektoriuose. Sektorių tendencijos ir verslo gyvenimas keičiasi. Ekonominiai svyravimai tiesiogiai paveikia verslą ir viešojo sektoriaus poreikius vykdyti statybas. Ekonominis nestabilumas ir nuosmukis pakoreguoja statybos investicijas.
Statybos Įmonių Apyvarta
Statybos įmonių apyvarta 2014 m. augo, palyginti su praėjusiais metais. Statistika paskelbė statybos bendrovių pasikeitimo grynųjų pardavimų apžvalgą. Įmonių grynieji pardavimai išaugo 3,1%, nei prieš metus palyginus tą pati laikotarpį.
Didžiausias augimas įvyko naujose statybose, kuri padidėjo 4,1%. Specializuotos statybos pardavimai pakilo 2,7% ir civilinė statyba pardavimai išaugo 0,8%.
Statybos pramonėje pardavimų apimtis išaugo 2,8%. Naujos statybos, 3,9%, 2,5%, specializuotos statybos ir civilinės inžinerijos sektorius padidėjo 0,1%.
Darbo Jėga Statybų Sektoriuje
Statybos pramonė Suomijoje yra viena iš didžiausių, šiuose pramonės sektoriuose dirba apytiksliai 200 000 žmonių. Šitas skaičius apima statybose ir statybos produktų gamyboje dirbačius darbuotojus. Statybose dirbančių asmenų skaičius, padalytas taip, kad statyboje bus įdarbinti apytiksliai 2/3 ir statybinių produktų pramonėje 1/3.
Suomijoje statybos ir statybos pramonės įmonių yra beveik 50 000. Statybos darbuotojų atlyginimas 2013 m. vidutiniškai buvo šiek tiek daugiau nei 4000 eurų per mėnesį.
Statybos pramonėje dirbančių asmenų užmokestis 2014 m. vidutiniškai buvo 16,55 € / val. ir 17.55 € / val. statyboje. Statybos paslaugų inžinerijos sektoriaus vidutinis užmokestis buvo 18,86 € / val. Statybose įdarbintu asmenų skaičius išaugo 1997-2014 naujos statybos 1,8 karto ir statybos remonto darbuose 1,36 karto.