Naujų Daugiabučių Statyba Lietuvoje po 1993 Metų: Būtinybė ir Galimybės

Vis garsiau viešojoje erdvėje aptariami tvarumo, energinio naudingumo bei su tuo susijusių sąnaudų klausimai turi įtakos ir nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa, 1 iš 10 lietuvių sako svarstantis galimybę iškeisti dabartinį būstą į ekologiškesnį ir taupantį energiją tam, kad sumažintų išlaidas būsto išlaikymui.

Nekilnojamojo turto objektų energijos vartojimo efektyvumas Lietuvoje - labai aktualus klausimas. Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 600 tūkst. gyvenamosios paskirties pastatų, iš kurių virš 80 proc. sudaro iki 2000 m. statyti pastatai. Visgi šių pastatų energijos vartojimo efektyvumo klausimas anksčiau ar vėliau turės būti išspręstas.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo numato, kad dabartinis būsto fondas iki 2050 m. turi būti atnaujintas. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų gyvena masinės statybos sovietmečiu statytame būste, kurio kompleksinė renovacija, kasdien tampa vis svarbesne tema.

Daugiabučių namų būklė daugeliu atvejų yra prastesnė nei individualių. Ir nors jų modernizacija šalyje pradėta dar 2005 m., tačiau šiandien iš 35 tūkst. iki 1993 m. statytų daugiabučių renovuoti vos 9 proc. arba kiek daugiau nei 3 tūkst.

Individualių namų sektoriuje senos statybos prastesnio energinio efektyvumo būstas taip pat sudaro reikšmingą dalį. Jo statybos standartai smarkiai skiriasi nuo pastatyto per pastaruosius keletą metų, jau nekalbant apie skirtumus, kuriuos atneš 2021-ieji. Todėl esamų namų savininkai turėtų pradėti galvoti apie savo turto energijos vartojimo efektyvumo didinimą, kad išlaikytų jo vertę ir konkurencingumą.

Remiantis skaičiavimais, renovuotų pastatų šildymo išlaidos 1 kvadratiniam metrui sumažėja bent 30 proc. Per pastaruosius metus gyventojams buvo pristatytos paskolos saulės elektrinių įsirengimui ar nutolusių įsigijimui, taip pat - finansavimo linija privačių namų energiniam naudingumui didinti.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia daugiabučių namų gyventojus apsispręsti ir pasinaudoti valstybės parama pastatų atnaujinimui. Šiuo metu galiojančiam kvietimui skirta 165 mln. eurų, tačiau dar likę 32 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Paramos priemonė finansuojama iš Modernizavimo fondo lėšų.

Apie 60 proc. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas palaiko N.Chruščiovo laikais statytų daugiabučių renovacijos idėją. „Daugiabučių modernizavimas kainuoja 500 litų už kvadratinį metrą, o pastatyti naują namą - 5 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Be to, renovuotame name galime pasiekti beveik tokias pačias šilumos sąnaudas kaip ir naujame.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sutinka, kad kai kuriuos namus galima būtų griauti ir vietoje jų statyti naujus, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad šios idėjos negalima supriešinti su renovacija, nes renovacija vykdoma pasinaudojant ES finansine parama, kuri negali būti panaudota pastatų griovimui: „Jei atsirastų savivaldybių ir privačių įmonių, norinčių įgyvendinti tokius projektus, tokias idėjas sveikinčiau. Jei įstatyminiai dalykai kliūna, pasistengsime juos pataisyti.

Šiandieniniai renovacijos procesai gerokai per lėti, rezultatai dažnai neatneša esminio kokybinio poslinkio, jaunos šeimos ir toliau keliasi į užmiestį. Ar neparadoksalu, kad penkių aukštų daugiabutį kažkada buvo įmanoma pastatyti per savaitę, o dabar su visomis naujausiomis technologijomis jo renovacija trunka metus?

Projektas suponuoja pagrindinę tyrimo prielaidą, kad masinės statybos standartizuotas būstas turėtų būti taip pat masiškai ir standartizuotai atnaujinamas, tačiau šį kartą kalbame ne tik apie fasadų šiltinimą, bet apie visiškai naujo požiūrio ir viešųjų erdvių atnaujinimą tam, kad mikrorajonai taptų ne tik tvarkinga, bet ir populiaria, naujus gyventojus traukiančia vieta.

Projekto tikslas - išanalizuoti sovietmečiu statytų daugiabučių masinės transformacijos prielaidas, atskleisti platesnį požiūrį į miesto dizainą, tipologinę įvairovę, architektūrinę transformaciją, viešąsias ir papildančias funkcijas, žemės nuosavybę, viešąją erdvę, infrastruktūrą ir, svarbiausia naujo identiteto galimybes.

Projekto įgyvendinimui siūlomas įtraukus ir atviras keturių žingsnių procesas, kuriame iš pradžių analizuojama problematika, po to generuojami galimi scenarijai, kurie siūlo naujų sprendimų įtaką bendrai teritorijos koncepcijai. Tyrimai, praktinės dirbtuvės ir intensyvios kūrybinio mąstymo sesijos padės sukurti realias projektų įgyvendinimo strategijas ir realios naujos vertės sukūrimą senuosiuose Kauno daugiabučių kvartaluose.

2011 m. tuomet dar veikusios Būsto urbanistinės plėtros agentūros analizėje skelbiama, kad iš Lietuvoje esančių 35 500 daugiabučių (3-jų ir daugiau butų), pastatytų iki 1940 metų yra 10 051, nuo 1941 iki 1960 m.

Senų Daugiabučių Problemos ir Renovacijos Būtinybė

Trečdalis (31 proc.) senų daugiabučių gyventojų per pastaruosius metus savo bute ar laiptinėje susidūrė su avariniais įvykiais. Daugiau nei pusė iš jų (57 proc.) po 2 - 3 kartus. Tokias tendencijas atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atliktas Lietuvos renovuotinų daugiabučių (1993 m. ir senesnės statybos metų) butų savininkų nuomonės tyrimas.

Tyrime dalyvavo 1 tūkst. Gyvenantiems senos statybos daugiabučiuose daugiausiai rūpesčių kelia kanalizacija, vamzdynai ir šilumos izoliacija, šaltis bute. Taip pat minimas nesandarus, nekokybiškas stogas, bloga balkonų būklė, netinkamas vėdinimas, triukšmas, elektros, liftų gedimai, byrantis fasadas, didelė drėgmė, pelėsis. Akivaizdu, kad šios išlaidos bėgant laikui tik didės.

Apklaustieji savo daugiabučio namo būklę vertina vidutiniškai - 6,1 balo iš 10 galimų, tačiau mano, kad namo būklė, jei nebus atlikta renovacija, po 10 metų šiek tiek arba žymiai suprastės. Be to, 21 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų teigia, kad paskutinį kartą jų daugiabučio namo remontas buvo darytas per pastaruosius 5 metus, 20 proc.

Gyventojų buvo klausiama ir apie tai, ar jų būstuose pakankamai šilta, kokios yra šildymo sąskaitos. 15 proc. apklaustųjų teigia, kad jų bute žiemą temperatūra nėra pakankama. Vyraujanti išlaidų už šildymą šildymo sezono metu suma namų ūkiui svyruoja nuo 51 iki 150 Eur, 16 proc. sumoka 51-70 Eur, 28 proc. - 71-100 Eur, 25 proc.- 101-150 Eur. Didesnes sumas nei 150 Eur įvardijo 13 proc.

Taip pat domėtasi, ar senų daugiabučių gyventojai dalyvautų jų atnaujinime esant palankioms aplinkybėms. Teigiamai atsakė 34 proc. 81 proc. senų daugiabučių butų savininkų, esant tinkamoms aplinkybėms, dalyvautų savo namo atnaujinime.

Labiausiai renovacijai žmones motyvuoja praktinės naudos: tai, kad mažės kainos už šildymą (83 proc.), pasikeis gyvenimo kokybė (65 proc.), bus komfortiška temperatūra bute (59 proc.). 40 proc. svarbu, kad išaugs būsto vertė.

„Žmonės suvokia renovacijos būtinybę, nes dabartinėje geopolitinėje situacijoje niekas nebesitiki pigesnio kuro. Taip pat vis labiau įsisąmoninama, kad alternatyvos renovacijai paprasčiausiai nėra. Be visų kitų paminėtų aplinkybių didelę įtaką apsisprendimui renovuoti savo namą tebeturi valstybės paramos dydis.

Daugiabučio atnaujinime, jei valstybės paramos iš viso nebūtų, dalyvautų tik kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) gyventojų, beveik du trečdaliai (68 proc.) rinktųsi renovaciją, jei parama siektų 30 proc. Prieš priimant sprendimą dėl renovacijos žmonėms labiausiai aktualu sužinoti nepriklausomų statybos ekspertų nuomonę.

Džiugina, kad 80 proc. respondentų sutinka su teiginiu „Daugiabutis namas, kuriame yra tavo butas, visų pirma yra tavo turtas, todėl privalai juo rūpintis, prižiūrėti bei gerinti nelaukdamas valstybės paramos“, o 75 proc. Gyventojų buvo klausiama ir apie numanomą namo ateitį neatlikus renovacijus.

„Nustebino, kad nepaisant augančio visuomenės sąmoningumo, trečdalis senų daugiabučių gyventojų nelabai jaudinasi dėl tolimesnio savo namo likimo ir tikisi, kad jei jo nerenovuos ir jis ilgainiui taps avariniu, tuo pasirūpins valstybė“, - komentuoja G. Pasak G. Burbienės, tokių atvejų pastaraisiais metais pasitaiko vis dažniau ir reikėtų žinoti, jei jie įvyks dėl pačių butų savininkų kaltės, pavyzdžiui, netinkamos turto priežiūros, kai laiku neatliekamas remontas, atnaujinimo darbai, gyventojams teks patiems likviduoti pasekmes, padengti nuostolius, nesitikint, kad tai padarys valstybė.

Renovacijos Procesas: Nuo Ko Pradėti?

Renovacijos projektus Vilniuje administruojanti VšĮ „Atnaujinkime miestą“ pranešime žiniasklaidai sako, kad dažnai daugiabučių gyventojai nežino, nuo ko viską pradėti. Pirmiausia žmonės turėtų kreiptis į savo namo pirmininką ar valdytoją ir paprašyti jo suorganizuoti butų savininkų susirinkimą.

Organizatorius apie susirinkimą turėtų informuoti iki jo likus ne mažiau nei dviems savaitėms - t.y. 14 dienų. Po susirinkimo, pagal teisės aktų reikalavimus jo iniciatorius parengia priimtų sprendimų protokolą.

Pirmasis Balsavimas

Pažymima, kad pirmąjį balsavimą sušaukia namo pirmininkas arba administratorius ir jo metu renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė namo butų savininkų, t.y. 50 proc. +1 balsas. Pačio pirmojo susirinkimo metu balsuodami žmonės pritaria arba nepritaria tam, kad būtų įvertinta daugiabučio būklė ir jo atnaujinimui parengtas investicijų planas, būtų suskaičiuota, kiek kiekviena pasirinkta priemonė kainuos atskirai (sienų, stogo šiltinimas, balkonų atnaujinimas ir panašiai).

Butų savininkai taip pat suteikia galimybę valdytojui arba jo paskirtam administratoriui pateikti informaciją, kokia yra maksimali mokėjimo suma kiekvienam butui už renovaciją ir kiek šios sumos kompensuoja valstybė.

Investicijų Plano Rengimas ir Antrasis Balsavimas

Investicijų planas daugiabučiui namui preliminariai kainuoja apie 1500 Eur. Vadinasi, jeigu name yra 80 butų, vienam butui teks susimokėti 18,75 Eur. Už investicijų planą be išimties moka viso namo butų savininkai, tačiau jį patvirtinus, vėliau ši suma grąžinama.

Sulaukus butų savininkų pritarimo planas rengiamas apie pusantro mėnesio. Tuomet jis pristatomas gyventojams, kurie turi galimybę galutinai pasirinkti norimas atnaujinimo priemones. Atsižvelgus į namo butų savininkų pasirinkimus, rengiamas galutinis investicijų plano variantas, kuris balsuojant patvirtinamas arba ne.

Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 proc. butų ir kitų patalpų savininkų. Gyventojams nepritarus - namo atnaujinimo procesas nutraukiamas ir už investicinio plano rengimą pinigai negrąžinami.

Investicinis planas rengiamas konkrečiam daugiabučiui, pagal jo gyventojų poreikius ir galimybes, dėl to kas kartą tai reikalauja nemažai profesionalų įdirbio.

Renovacija ir Galimybė Atnaujinti Kiemą

Šiuo metu atnaujinimui, po kurio pasiektų A energinę klasę, ruošiasi 50 Vilniaus daugiabučių namų bendruomenių. Renovuojant apšiltinama ne tik namo išorė, bet ir atnaujinamos šildymo, karšto vandens, bendrojo naudojimo inžinerinės, vėdinimo ir priešgaisrinės sistemos, šiltinamos rūsio perdangos, keičiami langai, atnaujinami balkonai, laiptinės, liftai, šiltinamas stogas.

Vilniuje savivaldybė skatina darnų kvartalų atsinaujinimą ir renovavus kvartalą, nemokamai sutvarko kiemus. Atnaujina šaligatvius, automobilių aikšteles, gatvių apšvietimą, vaikų žaidimų erdves, stato suoliukus, apželdina teritorijas.

Renovacijos Nauda

• Eliminuojama avarinių situacijų grėsmė;
• Kyla būsto vertė nekilnojamojo turto rinkoje;
• Šildymo sistemos subalansavimas leidžia namui šilti tolygiai;
• Mokate iki 70 proc. mažiau už šildymą;
• Daugiabučio namo 60 kv. m butas per šildymo sezoną sutaupo daugiau nei toną į aplinką išmetamų anglies dvideginio dujų.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas apskaičiavo, kad Kaune galėtų būti apie šimtas namų, kuriuos reikėtų griauti ir vietoje jų statyti naujus. „Reikia pripažinti, kad išorės renovacija duotų efektą dešimtmečiui, nes pastatai statyti pagal senas technologijas ir jų gyvavimo laikas artėja į pabaigą. A.Kupčinkui patinka idėja - senus penkiaaukščius Kauno miesto daugiabučius galėtų pakeisti daugiau butų turintys, pavyzdžiui, devynaukščiai namai.

Tačiau įstatymų pakeitimas ir privataus kapitalo pritraukimas - ne vieninteliai sunkumai idėjos įgyvendinimui. „Kausta“ - viena iš bendrovių, kuri domisi galimybe griauti senus namus ir vietoje jų statyti naujus. K.Vanagas sako, kad įmonės sprendimą dėl dalyvavimo projekte nulemtų skaičiavimai - ar investicijos į namus atsipirktų.

Suomijos kapitalo statybų bendrovės „Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad daugiabučių perstatymo idėja galėtų būti įgyvendinta tik per prievartą. Pašnekovas mano, kad sovietų okupacijos metais statyti namai neatitinka šios dienos gyventojų poreikių. Be to, modernizuotų namų šildymo sąnaudos ateityje vis tiek bus didesnės nei naujai pastatytų: „Pažiūrėkime į Karoliniškių rajoną, ten dauguma gyventojų yra pensininkai.

Ar jauni žmonės vėliau norės pirkti senus butus, kuriuose reikės daugiau mokėti už šildymą? Dar sudėtingesnė padėtis yra mažuose miesteliuose, kuriuose renovacija, kaip skelbė AM, juda greičiausiai. K.Vanagas atkreipė dėmesį, kad juose gyventojų nuolatos mažėja, nes žmonės perka pigiausius senus butus miestuose, o ne miesteliuose. „Senus namus vis tiek reikės griauti ateityje, o vėliau, į namus sukišus daug pinigų, griauti nesinorės dar labiau.

Bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Vytas Zabilius taip pat sako pritariantis idėjai kai kuriuos namus griauti, nes kapitaliai renovuoti, pavyzdžiui, blokinių namų, beveik neįmanoma.: „Chruščiovo laikais statyti namai ne tik seni, jie netinka ir erdvinių kokybių reikalavimų: mažiukai butai, mažos laiptinės, nedidelės automobilių aikštelės.

Tačiau jis abejoja, ar žmonėms, gyvenantiems senuose avarinės būklės namuose, juos nugriovus pavyktų gauti naujos statybos butus toje pačioje vietoje: „Greičiausiai žmonės būtų keliami į kitą rajoną, kur butai pigesni - dėl vietos ir apsimokėtų projektą įgyvendinti.

Aplinkos ministerija informuoja, kad iki 2027 m. vasario 13 d. pratęstas kvietimas teikti paraiškas dotacijoms šilumos siurbliams ir komfortiniams vėsintuvams įsigyti. Parama gali siekti iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų ir yra skirta mažinti fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (F-dujų.

tags: #nauju #daugiabuciu #po #1993 #skaicius