Nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje laikomas viena patikimiausių investicijų formų. Nors įsigyti jį tik kaip gyvenamąjį būstą sau tebėra dažnas pasirinkimas, kiti savo NT nutaria išnuomoti. Apie tai, kokie veiksniai lemia, ar nuoma bus finansiškai naudinga, pasakoja „Luminor” banko finansavimo srit...
CAPITAL - tai nekilnojamojo turto agentūra, vienijanti patyrusius ir savo darbą puikiai išmanančius brokerius. Čia kiekvienas klientas sulaukia profesionalios pagalbos ieškant optimaliausio būsto pirkimo ar nuomos varianto. Nesvarbu, ar ieškote naujos statybos buto, jaukaus namo, kotedžo, sodybos, vasarnamio, garažo ar sklypo, CAPITAL brokeriai pasirūpins, kad paieškos būtų sklandžios, o sprendimas atitiktų tiek Jūsų poreikius, tiek finansines galimybes. Jei svarstote apie savo turto pardavimą, mūsų specialistai padės įvertinti objekto rinkos vertę, parengs patrauklų skelbimą, pasirūpins reklama įvairiuose kanaluose ir pritrauks potencialius pirkėjus, kad pardavimo procesas būtų greitas ir saugus.
Nauji NT Projektai Vilniuje ir Kaune
Investuotojo Augustino Rakausko įmonių grupė „Litvalda“ kuria planus dviem dideliems kvartalams Vilniuje ir Kaune. Įmonių grupė teritorijas, kur šiuo metu daugiausia veikia parduotuvės, norėtų pertvarkyti į butų, biurų ir paslaugų projektus. Šiuo metu „Litvaldai“ priklausanti UAB „SSPC-Jonava“ išrinko architektūros idėją naujam kvartalui Jonavos g. 62, Kaune, kur dabar veikia statybos, remonto ir buities prekių parduotuvė „Senukai“.
2024-08-20 16:02Nekilnojamojo turto plėtotoja „Kenova“ iš „Galio Group“ įsigijo beveik 0,5 ha sklypą Vilniaus Senamiesčio rajone, kairiajame Neries krante. Čia iškils vienas žaliausių Senamiesčio NT projektų. Plėtotojas į prestižinės klasės butų projektą ketina investuoti apie 25 mln. Eur, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Bendrovės „Kenova LT“ vizualizacija
Šlaite planuojamas apie 5000 kv. m ploto projektas. N.Faktorovičius teigia, kad Arkikatedros pašonėje iškilsiančiame Kosciuškos g. 32 projekte bus įgyvendinti aukščiausi reikalavimai. Projektavimo darbus tęs vienas žymiausių architektų biurų Lietuvoje - „Arches“, šiuo metu rengiantis Kosciuškos g. 32 techninį projektą. Statybos leidimą šiam projektui tikimasi gauti kitų metų pabaigoje. Pirmieji naujakuriai galės įsikelti 2027 m. pabaigoje.
NT plėtros kompanija „Citus“ pradeda ilgai laukto projekto „CITUS Tyzenhauz“ startą Tyzenhauzų g. 17, Vilniuje: pardavimai jau startavo, o statybos prasidės kiek vėliau šį mėnesį. Projekte suplanuoti 153 A++ energinės klasės būstai ir 4 erdvės verslui. Bendra investicijų į projektą, kurias užtikrins...
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ pradeda statybas antroje „Sakų“ kvartalo teritorijos dalyje. Miškingoje vietovėje šalia Karoliniškių draustinio iškils „Miško vilomis“ vadinama projekto dalis. Drauge pradedama ir į projektą vedančio kelio rekonstrukcija, taip pat numatyta sukurti v...
Startuoja tęstinio „EIKA Development“ butų projekto „Bajorų alėjos“ šeštojo etapo statybos ir pardavimai. Gamtos apsuptyje, 9 hektarų teritorijoje augančiame ir jaunų šeimų pamėgtame rajone, iškils dar 3 mažaaukščiai namai, rinką papildysiantys 126 naujos statybos butais. Investicijos į projektą sie...
NT vystymo bendrovė „Homa“ gavo statybą leidžiantį dokumentą plėtoti mažaaukščių daugiabučių projekto „Niro“ pirmąjį etapą Vilniuje, Mozūriškių gatvėje, šalia Buivydiškių tvenkinio ir pagrindinių miesto magistralių.
Prieš dešimtmetį pradėtas „Piliamiesčio“ projektas šalia Neries Kaune šiandien jau vadinamas sėkmingiausiu konversijos pavyzdžiu mieste. Urbanistiškai atgimusi apleista teritorija virto gyva, bendruomeniška ir prestižine vieta gyvenimui. Per šį laikotarpį čia jau pastatyta 17 daugiabučių, o kartu su...
Vos 25 km nuo Vilniaus centro, Trakų rajone, Čiukiškėse pradedamas statyti novatoriškas gyvenamųjų namų projektas „LĖČIAU“. Jis paremtas lėtesnio, sąmoningesnio ir harmoningesnio gyvenimo (angl. „slow living“) filosofija, kviečiančia stabtelėti, įsiklausyti į tylą ir rinktis prasmingą gyvenimą gamto...
Miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Vilniaus centre, J. Basanavičiaus gatvėje, pradeda naują gyvenamąjį projektą „Sutartinės“. Trimis etapais vystomame projekte iš viso suplanuota pastatyti 5 namus su 128 butais bei 8 komercinėmis patalpomis.
Būsto Kainos ir Prieinamumas
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 1,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mė...
Vilniaus NT rinka žengia į naują etapą - pirkėjai renkasi butus, kainuojančius tiek, kiek įprastai kainuoja prabangus namas. Vilniaus senamiestyje vystomame „Žygimantų 12“ projekte sudarytas sandoris už 2,2 mln. eurų.
Lietuvos bankas paskelbė nuo 2026 m. rugpjūčio mažinantis pradinį įnašą pirmam būstui įsigyti - nuo 15 iki 10 proc. Šis pokytis turėtų padėti jauniems žmonėms lengviau pasiekti nuosavo būsto svajonę, tačiau ekspertai įspėja: laukti pokyčių gali būti ne pati išmintingiausia strategija. Prognozuojama,...
Būstas Vilniuje šiandien yra brangiausias Baltijos šalyse - 2024 m. Lietuvos sostinės būsto kainos ne tik aplenkė Rygą bei Taliną, bet ir tapo viena aiškiausių Lietuvos ekonominės lyderystės iliustracijų, rodo „Eurostat” duomenys.
Lietuvoje beveik trečdalis šeimų gyvena nuomojamame būste, o daugelis jų svajoja apie savo namus. Tačiau pirmas žingsnis link šios svajonės, būsto pirkimas, daugeliui tampa tikru išbandymu. Pirmasis būstas - daugeliui didžiausias finansinis sprendimas gyvenime. Ilgalaikė paskola, statybų terminai ir...
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad nebelieka eilės jaunoms šeimoms, norinčioms gauti paskatą pirmajam būstui regionuose įsigyti. Dėl nepakankamo priemonės finansavimo 2025 m. sausio 1 d. paramos nuo 2023 m. laukė apie 1 700 jaunų šeimų. Ministerija, atsižvelgdama į jaunų šeimų ...
Trečiąjį metų ketvirtį būsto rinka sostinėje išliko stabili: parduoti 1369 naujos statybos būstai (butai, apartamentai ir loftai), o tai atitinka rinkos ilgalaikį vidurkį, kai per mėnesį vidutiniškai parduodami 500 būstų. Ekspertų teigimu, stabilumą lėmė prieinamos būsto paskolos, piką pasiekęs įper...
Svajonė apie nuosavus namus daugeliui prasideda nuo būsto paskolos skaičiuoklės ir palūkanų normų analizės. Tačiau pamirštama, kad, be kas mėnesį mokamos įmokos ar pradinio įnašo, naujakurių laukia ir daugybė vienkartinių mokesčių, kurie bendrą būsto įsigijimo kainą gali išauginti keliais tūkstančia...
Energijos Kainos ir Vartojimas Baltijos Šalyse
Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla lapkričio 1 d. buvo užpildyta 49,3 proc. Per šį spalį trys Baltijos šalys bendrai suvartojo apie 2,6 TWh gamtinių dujų - tai 18,5 proc. daugiau nei pernai spalį, kai šios šalys suvartojo 2,2 TWh dujų. Spalį gamtinių dujų vartojimas Estijoje augo 0,8 proc., Lietuvoje, palyginus su pernai spaliu, suvartota 19,6 proc. daugiau gamtinių dujų, o Latvijoje gamtinių dujų vartojimas šiemet buvo 23,7 proc. didesnis nei 2024 m. Per mėnesį, spalį palyginti su rugsėju, gamtinių dujų vartojimas Latvijoje išaugo 74,5 proc., Estijoje - 67,1 proc., Lietuvoje - 38,2 procento.
Dujų kiekis, Lietuvoje perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,9 TWh ir augo 18,8 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 0,7 TWh ir augo 78,4 proc., palyginti su rugsėju. Baltijos šalys bendrai spalį suvartojo 49,3 proc.
Naftos kainų vidurkis spalį siekė 63,9 USD/bbl ir buvo 5,3 proc. mažesnis nei rugsėji, kai nafta vidutiniškai kainavo apie 67,5 USD/bbl. Lyginant ankstesnių metų spalio mėnesių vidurkius, 2025 m. spalio kainų vidurkis išliko mažiausias nuo 2020 m. spalio, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 40 USD/bbl.
Nacionalinė elektros generacija 2025 m. spalį patenkino apie 75 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Spalį elektros energijos vartojimas buvo 1,6 proc. mažesnis nei pernai tą patį mėnesį, bet 12,4 proc. Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija spalį buvo vėjo elektrinės, pagaminusios 38,3 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos (385,7 GWh). Šiluminės elektrinės dešimtąjį metų mėnesį pagamino 184,9 GWh elektros energijos, tai patenkino 18,4 proc. Lietuvos elektros energijos vartojimo poreikio. Saulės elektrinės per spalį pagamino 85,4 GWh elektros energijos ir patenkino 8,5 proc. elektros vartojimo poreikio. Per mėnesį apie 24,6 proc.
Didmeninės elektros kainų vidurkis spalį siekė 105,03 Eur/MWh, ir, palyginus su rugsėjo mėnesio vidurkiu (84,01 Eur/MWh), augo 25 procentais. Kainų augimą lėmė sumažėjusi vietinė saulės elektrinių generacija, išaugęs vartojimas, mažesni pigesnės elektros iš Skandinavijos srautai dėl riboto elektros perdavimo jungčių veikimo. Europos Sąjungos valstybių didmeninės elektros kainos vidurkis spalį - 89 Eur/MWh. Lyginant 2025 m. spalį ir rugsėjį Baltijos jūros regione, didmeninės elektros kainos mažėjo tik Lenkijoje - smuko 2,4 proc., ir buvo 105 Eur/MWh.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per spalį padidėjo 0,4 proc. - nuo 0,251 Eur/kWh iki 0,252 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį sumažėjo 0,4 proc.
Biokuro kainų vidurkis Lietuvoje spalį buvo 20,6 Eur/MWh, arba 11,4 proc. didesnis nei rugsėjo mėnesį, kai siekė 18,5 Eur/MWh, ir 4 proc. Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje šį spalį - 6,58 ct/kWh, arba 3,95 proc. didesnė nei rugsėjį, kai buvo 6,33 ct/kWh, ir 2,26 proc. didesnė nei 2024 m. Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina buvo 6,04 ct/kWh - 5,6 proc. didesnė nei rugsėjį (5,72 ct/kWh) ir 2,2 proc. didesnė nei pernai spalį (5,91 ct/kWh). Šilumos energijos kainos vidurkis didžiuosiuose miestuose, kuriuose tiekiama apie 70 proc. visos pagaminamos šilumos energijos, yra 8,2 proc.
Lyginant Baltijos šalis, šilumos energijos kainos visos šalies kainos vidurkis spalį mažiausias Lietuvoje - 6 ct/kWh, Latvijoje 7,1 ct/kWh, Estijoje - 7,7 ct/kWh.
Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius spalį Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 4,3 proc. - padaugėjo 1 686 elektromobiliais. Lapkričio 1 d. buvo įregistruoti 41 188 elektromobiliai (21 807 grynieji elektromobiliai ir 19 381 - įkraunami hibridai). Šių metų spalį viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse suvartota 1,82 GWh elektros energijos - daugiausiai per 2025 m. ir 3,7 proc. daugiau nei ankstesnis rekordas, užfiksuotas šį rugpjūtį, kai suvartota 1,76 GWh, bei 67,3 proc.
Elektromobilių įkrovimo stotelės
Šilumos energijos kainų palyginimas Baltijos šalyse (2025 m. spalis):
| Šalis | Šilumos energijos kaina (ct/kWh) |
|---|---|
| Lietuva | 6 |
| Latvija | 7.1 |
| Estija | 7.7 |
Vokietijos Ambasados Parama Projektams
Vokietijos ambasada Vilniuje ir šiais metais kviečia teikti paraiškas projektų finansavimui visuomenės atsparumo didinimo ir medijų raštingumo stiprinimo srityje. Paraiškų teikimo terminas - 2025 m. spalio 31 d.
Mūsų remiamų projektų pasiūlymai turėtų orientuotis į šias konkrečias temas:
- pasitikėjimo politika ir valstybinėmis institucijomis skatinimas,
- supratimo apie Vokietijos buvimą Lietuvoje skatinimas, ypač atsižvelgiant į 45-osios šarvuotosios brigados dislokavimą,
- skaitmeninis raštingumas ir kritiškas medijų vartojimas,
- socialinė integracija populistinių skaldančių tendencijų amžiuje,
- dalyvaujamosios demokratijos ir politinio sąmoningumo pagrindų stiprinimas,
- atsparumo dezinformacijai ir melagingai informacijai, netikroms naujienoms, propagandai ir politiniam poveikiui ugdymas,
- kova su dezinformacija,
- tolesnis rusų kalba teikiamų naujienų ir informacijos pasiūlos plėtojimas.
Projektuose pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas šioms tikslinėms grupėms:
- visuomenės grupėms, kurioms reikalingas kompetencijų tobulinimas minėtose srityse,
- visuomenės grupėms, kurios mažiau įtraukiamos į aktyvias socialines diskusijas ir debatus,
- Lietuvoje gyvenantiems rusakalbiams gyventojams, ypač vaikams ir jaunimui, taip pat „naujoms mažumoms" iš Ukrainos ir Baltarusijos,
- aktyviai pilietinei visuomenei.
Mažiausia projekto finansavimo suma yra 20 000 EUR. Projektai gali būti įgyvendinami tik einamaisiais 2026 kalendoriniais metais ir turi būti užbaigti iki 2026 m. gruodžio 31 d. Kadangi finansavimas numatomas nuo 2026 m. vasario mėnesio, prašome projekto santraukoje nurodyti finansavimo laikotarpį, kuris prasidėtų ne anksčiau kaip 2026 m. vasario 1 d.
Ypač didelę tikimybę laimėti konkursą turi projektai, kurie orientuoti kaimo vietovei ir (arba) turi sąlyčio taškų už nacionalinės teritorijos ribų (bendradarbiavimas Baltijos regione, tarpregioniniai projektai, pasienio regionai) arba siekiant atsparumo iniciatyvos tikslų, apima tinklų kūrimo ir multiplikatorių koncepcijas, pritaikytinas Vokietijos pilietinėje visuomenėje ir subvalstybiniame lygmenyje, ir taip užtikrina žinių perdavimą iš Lietuvos į Vokietiją.
Teikdami paraišką, pirmiausia užpildykite projekto planą bei preliminarų projekto išlaidų planą (1 psl.) vokiečių arba anglų kalba. Prašome savo projektų pasiūlymus siųsti el. paštu.
tags: #nbaltijos #45 #butu #isplanavimas