Gyventi sveikiau - bene dažniausias pažadas, kurį sau duodame ne tik pasitikdami naujus metus, bet ir laukiant bet kurios naujos metų savaitės.
BENU vaistinės kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu atliktas Lietuvos gyventojų gyvenimo būdo ir sveikatos tyrimas parodė, kad net 75 proc. moterų ir 60 proc. vyrų per pastaruosius metus bandė keisti mitybos ir kitus gyvenimo būdo įpročius į sveikesnius. Net pusė moterų stengėsi valgyti daugiau daržovių ir vartoti mažiau cukraus. Vyrai dažniau nei moterys mažino druskos ir alkoholio vartojimą. Penktadalis gyventojų stengėsi daugiau judėti, rašoma pranešime spaudai.
Maži Žingsneliai - Dideli Pokyčiai
„Įgyvendinti savo pažadus ir pradėti gyventi sveikiau pavyks tik neužkeliant sau kartelės per aukštai.
Atsisakykite saldumyno prie kavos, suvalgykite papildomą obuolį ar morką per dieną, į penktą aukštą užkilkite ne liftu, o lipkite laiptais - tai gyvenimo neapsunkins, tačiau padės pamatus sveikesniems įpročiams formuoti. Svarbu viską daryti nuosekliai ir neverčiant savęs“, - pirmuosius žingsnius vardija J. Vaičiūnienė.
Daugiau Gryno Oro ir Judėjimo
Darbas kelia daug įtampos ir streso? Laikas formuoti įpročius, kurie padės atpalaiduoti mintis, produktyviau pradėti ir tęsti darbo dieną. Jeigu į darbą vykstate viešuoju transportu, išlipkite viena stotele anksčiau ir likusį kelią nueikite pėstute. Grynas oras ir judėjimas pažadins ir suteiks energijos dienos pradžiai. Jeigu vykstate automobiliu, atraskite laiko darbo metu bent keletui minučių išeiti į lauką, šiek tiek pasivaikščioti.
Užgriuvus darbams, tokias pertraukėles galima panaudoti ir produktyviai - apie projektus su kolega galite pakalbėti ir vaikštinėdami lauke. Judėjimas ir šviežio oro gurkšnis išvalys mintis, tad ir sprendimus rasti bus lengviau.
„Tyrimas parodė, kad lietuviai, ypač jauni dirbantys žmonės, per mažai juda. Net trečdalis gyventojų visiškai nesportuoja.
Tad nestebina, kad tarp dažniausių sveikatos nusiskundimų jauniems dirbantiesiems yra nugaros, juosmens ir sprando skausmai, kylantys dėl per ilgo sėdimo darbo ir per mažo fizinio aktyvumo. Tad pradėti reikėtų bent nuo nedidelių mankštų darbo metu. Atsitraukite nuo kompiuterio, pratempkite kaklo, šoninius liemens raumenis, klubus. Šios vietos labiausiai kenčia nuo ilgo sėdėjimo“, - pasakoja vaistininkė.
Po pietų darbe J. Vaičiūnienė pataria neskubėti grįžti prie kompiuterio - skirkite bent 5 min. pasivaikščiojimui. „Pavalgius būtina nueiti bent 100 žingsnių - taip padėsite organizmui greičiau virškinti maisto medžiagas bei nejausite sunkumo skrandyje.“ Toliau didinant fizinį aktyvumą, mitybos ir sporto specialistė pataria kasdien nueiti vis daugiau žingsnių, kol pasieksite rekomenduojamus 10 tūkstančių.
Kitas etapas - reguliarios treniruotės. Kad sportas būtų efektyvus ir saugus, pradėti rekomenduojama su profesionalu, kuris parodys, kaip teisingai atlikti pratimus, kokių pratimų kuriai kūno daliai jums labiausiai reikia. Vėliau šiuos pratimus galima daryti ir namuose.
Išsiugdykite Miego Režimą
Ryte būna sunku keltis? Suskaičiuokite iki trijų, pasirąžykite ir pradėkite dieną ryto mankšta. Kurkite savo kėlimosi ir miego ritualus. Vakarą pasitikite pasivaikščiojimu miške ar kitoje jums malonioje vietoje. Tai ne tik sutvirtins jūsų kūną, bet ir padės geriau jaustis bei pagerins miego kokybę.
„Nepamirškite, kad svarbu išsiugdyti miego režimą. Dažnas eina miegoti labai vėlai, tačiau produktyviausias miegas yra nuo 22 val. iki 2 val. nakties.
Jei esate įpratę eiti miegoti 1 val. nakties, o norite užmigti anksčiau, pabandykite keisti įprotį palengva - kas savaitę ankstinkite užmigimo laiką 30 min. Nuėję anksčiau miegoti, ryte jausitės geriau pailsėję, žvalesni, protinis darbas bus efektyvesnis. Be to, tai padės išvengti ir tamsių ratilų po akimis“, - miego režimo privalumus vardija BENU vaistininkė.
Pasirūpinkite Ligų Profilaktika
Visur skubame, bėgame ir nerandame laiko sau. „Pailsėsiu vėliau“ yra dažnai girdima frazė. To pasekmė - nusilpęs imunitetas. O žiema - laikas, kai turime sveikata pasirūpinti labiausiai. Ne tik privalu vartoti produktus, kuriuose yra daug maistingųjų ir imuninei sistemai būtinų medžiagų, bet ir reguliariai tikrintis sveikatą.
Todėl suformuokite įprotį reguliariai pasidaryti pagrindinius kraujo tyrimus, kurie leis sekti savo sveikatos būklę ir laiku užkirsti kelią įvairiems negalavimams.
„Bent kartą į metus pasidarykite bendrą kraujo, cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimus. Vyresniems žmonės tokius tyrimus reikėtų atlikti dažniau - kartą į pusmetį. Profilaktiniai tyrimai leis ne tik ilgiau džiaugtis gera savijauta, bet ir padės išvengti didelių išlaidų ligų gydymui“, - apie kraujo tyrimus pasakoja vaistininkė.
Mažinkite Pridėtinio Cukraus Vartojimą
Cukrus - bene dažniausiai linksniuojamas produktas, kai kalbama apie sveikesnę mitybą. Neatsitiktinai 47 proc. moterų ir 39 proc. vyrų šiais metais mažino suvartojamo cukraus. Akivaizdu, kad cukrus ir saldumynai nėra gyvybiškai svarbūs produktai, tačiau jie turi vieną neigiamą savybę - prie jų greitai priprantama. Šiais laikais cukraus dedama į labai daug gaminių, o jeigu dar jo vartojate papildomai, pvz., gausiai saldindami kavą ar arbatą, paros normą viršijate su kaupu.
„Pasaulio sveikatos organizacija žmogui, per parą suvartojančiam apie 2000 kcal, per dieną rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 30 g pridėtinio cukraus, kas sudaro 6 arbatinius šaukštelius.
Kad suvartotumėte mažiau cukraus, reikėtų skaityti produktų etiketes ir įvertinti, kiek cukraus yra 100 g produkto. Įsivaizduokite, jeigu 100 g geriamo jogurto turi apie 12 g cukraus, tai, išgėrę stiklinę tokio jogurto, patenkinsite praktiškai visą cukraus paros normą.
O jeigu cukraus dedate į kavą ar arbatą, po pietų suvalgote desertą, tuomet jo suvartojate kur kas daugiau nei rekomenduojama. Vartojant daug pridėtinio cukraus, didėja II tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, spartėja senėjimo procesai“, - kodėl reikėtų mažinti pridėtinio cukraus vartojimą vardija vaistininkė.
Kaip Atsisakyti Cukraus ir Saldumynų?
Tiems, kurie niekaip negali be saldumynų, vaistininkė pataria juos keisti saldžiais, tačiau sveikesniais pasirinkimais, pvz., datulėmis, kitais džiovintais vaisiais (tik ne cukruotais!), bananais, vynuogėmis ir pan. O jeigu be saldumynų lyg ir galėtumėte gyventi, tuomet pasiryžkite ir jų visai atsisakykite arba ženkliai sumažinkite, nekeisdami alternatyvomis. Šie nedideli, bet svarbūs pokyčiai pagerins savijautą, sustiprins sveikatą ir kitais metais padės siekti didesnių tikslų.
Psichologiniai Patarimai Geresnei Savijautai
Nuolat kankinantis nerimas, nemiga, neužtikrintumo jausmas - tai tik keletas signalų įspėjančių, kad turėtume skirti daugiau dėmesio savo psichologinei būsenai. Pandemijai vis dar koreguojant daugeliui įprastą kasdienybę, vaistininkai pasakoja, kad klientai dažniau teiraujasi, kaip įveikti nerimą ir jo sukeliamus psichologinės būsenos sutrikimus.
- Neleiskite, kad bloga nuotaika ar gyvenimo pokyčiai sutrikdytų jūsų ritmą. Išlikite savo vėžiose ir stenkitės nukreipti energiją teigiama linkme. Kas benutiktų, nesustokite ir eikite pirmyn.
- Nesvarbu, kas benutiktų ar kaip besijaustumėte, tikėkite savo vidiniais resursais. Visi atsakymai glūdi jumyse ir esate pakankamai protingi, kad suprastumėte, ką turite daryti.
- Žmonės nemąsto tik teigiamai arba neigiamai - visur turi būti pusiausvyra. Jei jaučiate, kad negatyvios mintys jus aplanko, pabūkite su jomis ir paleiskite.
- Atminkite, kad yra buvę ir blogiau ir jūs tai išgyvenote.
- Jūs neprivalote būti tuo, kuo esate šiandien, kai jaučiatės blogai. Pakeiskite tą blogą nuomonę apie save, būkite geresni ir atlaidesni sau, mylėkite save.
- Norai ir svajonės gali labai stipriai motyvuoti, bet jei norite daugiau, nei šiuo metu galite sau leisti/pasiekti/įgyvendinti, tai sukels daug skausmo. Siekite pasiekiamų svajonių ir džiaukitės mažomis pergalėmis.
- Net ir gimę su „laimingais marškinėliais“ susiduria su nesėkmėmis, jie tiesiog žino, kad reikia iš klaidų pasimokyti ir nevalia nuleisti rankų.
- Jei jums dėl ko nors baisu ar neramu, tai gali jus sustiprinti - svarbu įveikti tas baimes. Kad tai padarytumėte, įvardykite sau, ko bijote, kokios to priežastys ir kas blogiausio gali nutikti.
- Turėčiau daugiau siekti, būti geresnis - ar tokios mintys jums pažįstamos? Siekti būti geresniais - puiku, bet nereikia savęs spausti ką nors daryti ar smerkti, jei to nedarote. Psichologai teigia, kad jei mes blogai jaučiamės, tai norime būti geresni, nes manome, kad tada tas nemalonus jausmas išnyks, o jei neišnyks, tuomet gal esame nepakankamai geri kurioje nors srityje. Tai susiję su vaikyste, kuomet jei tėvai yra liūdni ar pikti, vaikas mano, kad geresnis jo elgesys padarys tėvus laimingesnius ir jie daugiau dėmesio skirs jam.
- Meditacija, ypač sąmoningumo, taip išpopuliarėjo ne šiaip sau - esame pervargę, kupini įvairiausių emocijų ir nebežinome, kaip atgauti vidinę ramybę. Meditacija padeda tai padaryti, tai yra laikas, skiriamas išskirtinai sau, net jei meditacija tetrunka 10 minučių. Giliai pakvėpuokite, sutelkite dėmesį ne į įkyrias mintis ar problemas, o į tai, kaip šią akimirką jaučiasi jūsų kūnas, pajuskite, kaip jį užpildo oras ir šiluma.
Fizinis Aktyvumas Gerina Psichologinę Savijautą
Nors pavasaris jau ne už kalnų, dienos vis dar trumpos, o orai tokie, kad dažnai net nesinori iš namų kišti nosies. Nors jau niekas neabejoja fizinio aktyvumo svarba kūno sveikatai, jo nauda psichologinei savijautai vis dar mažai žinoma. Tyrimų duomenimis, fizinis aktyvumas stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą.
Fizinio krūvio metu mūsų organizme didėja endorfinų - laimės hormonų, slopinančių stresą ir sukeliančių ramią palaimos būseną, kiekis. Tuo tarpu per mažas endorfinų kiekis sukelia apatiją, depresiją, raumenų skausmus.
Specialistai teigia, jog fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį protinei veiklai - jis gerina gebėjimą sutelkti dėmesį, mokytis, trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį. Klinikos „Nefrida“ specialistų teigimu, sėdimos ar gulimos veiklos sumažinimas ir bent lengvo fizinio aktyvumo įtraukimas į kasdienę dienotvarkę gali ženkliai pagerinti mūsų psichologinę sveikatą.
Jums nebūtina kiekvieną rytą nubėgti po 10 kilometrų ar kasdien plušėti prie treniruoklių - moksliniais tyrimais įrodyta, kad net ir 10 minučių mankšta gali stebuklingai pagerinti Jūsų savijautą. Labai tinka ir pasivaikščiojimas miške.
Klinikos „Nefrida“ gydytojai pabrėžia, kad fizinio aktyvumo nauda ne tik fizinei, bet ir psichologinei mūsų sveikatai - akivaizdi ir pataria ne tik patiems būti aktyviems, bet ir skatinti tokiais būti savo šeimos narius. Specialistai primena, kad kasdienės fizinės veiklos užtikrinimui puikiai tinka ir kineziterapija, padedanti ne tik pašalinti varginančius sveikatos sutrikimus, bet ir pagerinti bendrą sveikatos būklę, o tuo pačiu ir emocinę sveikatą.
Kaip Greitai Pataisyti Nuotaiką?
Štai psichologų, tyrėjų patarimai, kokie dalykai padeda akimirksniu pataisyti nuotaiką ir pasijusti laimingais:
- Pažaiskite su savo augintiniu. Pažaiskite gaudynių su šuniuku, paglostykite katiną. Leidžiant laiką su augintiniais, smegenyse gaminasi oksitocino, jaukumo ir palaimos hormono, taigi akimirksniu pradžiugsite.
- Prisiminkite, už ką galite jausti dėkingumą. Nuotaiką puikiai pataiso dėkingumas. Tyrimai rodo - išreikšdamas dėkingumą, žmogus jaučiasi laimingesnis. Pamėginkite kurį laiką kiekvieną vakarą susirašyti visus dalykus savo gyvenime, už kuriuos esate dėkingi.
- Vis priminkite sau, kokie šaunūs esate. Jūs nuostabus - tik reikia savimi tikėti. Tyrimai rodo, kad norint jaustis laimingais, būtina savimi pasitikėti. Tiesa, retas turi įprotį save mintyse pagirti ir paskatinti.
- Paskambinkite mamai. Paimkite telefoną. Tyrimų duomenimis, išgirdus mamos balsą, žmogui sumažėja streso. Mažiau streso - daugiau laimės.
- Medituokite, medituokite, medituokite. Meditacijos naudos ir privalumų sąrašas būtų begalinis, na bet vienas pozityviausių dalykų - jos poveikis nuotaikai. Tyrimai parodė - kasdien skiriant laiko bent kelioms minutėms nusiraminimui ir susitelkimui į save, žmogus jaučiasi laimingesnis.
- Klausykitės muzikos. Sutikite, kad muzika - vienas nuostabiausių dalykų gyvenime. O mokslas rodo - klausantis muzikos, nuotaika krypsta į pozityvesnę pusę. Nedelsiant paspauskite mygtuką „groti“.
- Jei norisi, klausykitės liūdnos muzikos. Taip, nejuokaujame. Tyrimai patvirtino - liūdna muzika skatina pozityvius jausmus (tai dar viena priežastis pasiklausyti liūdnų baladžių).
- Padėkite. Mums visiems reikia pagalbos, tad kodėl pirmiems neištiesus kam nors pagalbos rankos? Jūsų gerumas ne tik turės įtakos kitiems, bet ir pačiam suteiks laimės.
- Daugiau laiko leiskite su džiaugsmingais, laimingais žmonėmis. Džiaugsmas užkrečiamas. Pasak tyrimų, būdami su pozityviais žmonėmis, patys jaučiamės laimingesni. Ar ne laikas susitikti su geriausiu draugu?
- Žiūrėkite linksmų, juokingų filmukų, reportažų. Raskite tokių, iš kurių galėtumėte nuoširdžiai pasijuokti. Juk juokas mažina įtampą.
- Planuokite atostogas. Planuoti atostogų kelionę yra beveik taip pat smagu, kaip keliauti. Nustatyta, kad ruošimasis kelionei stiprina laimės pojūtį. O šilta saulė, įspūdingi kalnų vaidai ir pan. - tik mieli priedai.
- Pasigaminkite gardų patiekalą. Liūdna? Pabudinkite savo vidinį virėją ir keliaukite į virtuvę. Pasak tyrimų, įvairiais būdais realizuojantys kūrybingumą žmonės (pavyzdžiui, išbandantys naują makaronų receptą) yra laimingesni.
- Pasportuokite. Tebus tai mūsų meilės laiškas sportui. Sportuoti naudinga ne tik kūnui, bet smegenims. Kai gerai išprakaituojate, organizme gaminasi endorfinų, kurie stiprina laimės pojūtį. Tad pirmyn, pajudėkite!
- Skirkite pinigų naujiems potyriams, įspūdžiams. Laimės teikia ne daiktai, o patirtys, išgyvenimai ir žmonės, su kuriais tai patiriame. Jei jau nusprendėte paišlaidauti, skirkite pinigų kelionei, koncertui arba tokiai patirčiai, kuri teiktų jums džiaugsmo. Mokslininkai tikina - tada ilgalaikėje perspektyvoje būsite laimingesni.
- Susigalvokite sau iššūkių. Siekite paaukštinimo darbe arba ruoškitės maratonui. Ant knygos „Laimės projektas“ autorės Gretchen Rubin, tai puikus užsiėmimas protui. „Iššūkiai, nauji dalykai - esminiai laimės elementai, - rašo G. Rubin. - Smegenis stimuliuoja staigmenos, o sėkmingai radus išeitį iš netikėtos situacijos, jaučiamas stiprus pasitenkinimas.“
- Priverstinai šypsokitės. Savaime suprantama - prastai nusiteikus mažų mažiausiai norisi šypsotis. Tačiau ar žinote, kad būtent šypsena gali pataisyti nuotaiką. Tyrimai rodo - prisivertus nusišypsoti, bent kilstelėti lūpų kampučius, pasitaisys nuotaika, net jei iš pradžių jaučiamės visiškai prastai. Įtaigos galia.
- Išeikite pasivaikščioti. Išeikite pamankštinti kojų į kiemą arba pasivaikščiokite parke, nueikite ten, kur dar nesate buvę - vėliau sau tik padėkosite. Vienas tyrimas parodė - trumpas pasivaikščiojimas gryname ore gerina nuotaiką ir mažina streso lygį.
- Susiraskite naujų draugų. Mokslininkų teigimu, susirandant naujų draugų, stiprėja laimės, gerovės pojūtis. Įstokite į kokį nors klubą, pabendraukite su kolega, užmegzkite pokalbį parduotuvėje, stovėdami eilėje prie kasos - niekada nežinia, kur gali užsimegzti naujos pažintys.
- Išgerkite stiklinę pieno. Piene yra triptofano - žmogui būtinos amino rūgšties, kuri skatina laimės hormono serotonino gamybą smegenyse. Taigi pienas naudingas ne tik kūnui, bet ir smegenims.
- Pagulėkite vonioje. Jei karšta vonia su putomis ir kvapniaisiais aliejais nėra laimė, tai nežinia, kas ji yra. Be to, tyrimai rodo, kad nuo šiltos vonios pasklinda ir vidinė šiluma.
- Išsimiegokite. Daugiau miego - daugiau laimės. Per mažai miegant sulėtėja mąstymo procesai, didėja depresijos rizika. Pasistenkite kas vakarą atsigulti pusvalandžiu anksčiau arba nusnauskite dieną.
- Nesipiktinkite dėl būsimos senatvės. Dauguma žmonių norėtų nesenti, kita vertus, tyrimai rodo - su amžiumi daromės laimingesni. Viena iš teorijų, kodėl taip yra - kad kuo vyresni tuo esame, tuo stipriau įsijaučiame į pozityvius išgyvenimu, juos apmąstome, prisimename. Regis, puikus pretekstas vėl su džiaugsmu švęsti gimtadienius.
- Išsiverkite. Atrodytų, pernelyg akivaizdu, bet tikrai padeda. Tyrimas patvirtino - išliejus ašaras palengvėja, pasitaiso nuotaika. Tyrime dalyvavę asmenys teigė, kad išsiverkę pasijuto žymiai geriau.
- Laikykitės vadinamosios pozityvaus mąstymo taisyklės. Psichologės Barbaros Fredrickson taisyklė byloja - po kiekvieno negatyvaus išgyvenimo reikalingi trys pozityvūs, džiugūs išgyvenimai, kad žmogus jaustųsi laimingas. Atrodo, tai svarus argumentas.
- Rašykite pagyrimus elektroniniu paštu. Technologijos nėra blogas dalykas. Atsitraukite nuo perpildytos elektroninių laiškų dėžutės ir parašykite kitokio pobūdžio elektroninį laišką. „Kovojame taip atkakliai, negatyviai, kad pamirštame žmonėms pasakyti, kokios pozityvios įtakos gali turėti trumpas elektroniniu paštu nusiųstas pagyrimas“, - 2014 m. Oprah Winfrey pokalbių laidoje teigė Harvardo tyrėjas Shawnas Achoras.
- Sakykite komplimentus. Kilnumas pagražins ne tik jūsų, bet ir kažkieno kito dieną. Nepatingėkite, sakykite žmonėms komplimentus.
- Rašykite po sakinį į savo laimės sąsiuvinį. Neretai paprasčiausi dalykai yra laimės šaltinis. Mokslininkai pataria - kasdien užsirašant, koks mielas, smagus įvykis nutiko, vėliau skaitydami šias pastabas jaučiamės laimingi. Kitaip tariant, jei trečiadienį suvalgėte šokoladinį pyragėlį, užrašykite šį faktą.
- Tiesiogine to žodžio prasme stabtelėkite ir pauostykite gėles. Laimės aromatas? Mokslininkai tyrė, kaip kvapai veikia laimės pojūtį. Tyrimo dalyviai, sėdėję kambaryje su gėlių kvapais, pasirinko tris kartus daugia pozityvių teiginių nei negatyvių.
- Mylėkitės. Štai dar vienas pagrindas skirti laiko seksui - tyrimo duomenimis, seksas mažina streso lygį. Nuo jūsų priklauso, ar dažnai mylitės. Bet juk verta pabandyti, tiesa?
- Kartais tiesiog PASISTENKITE būti laimingi. Ar įmanoma paskatinti save pajusti džiaugsmą? Kai kurių tyrėjų nuomone, įmanoma. Kaip parodė du eksperimentiniai tyrimai, prisiėmus atsakomybę už savo laimę, regimai pagerėja nuotaika.
- Pasistenkite mažiau dirbti. Vieni iš laimingiausių pasaulyje - Danijos gyventojai darbe praleidžia kur kas mažiau laiko nei amerikiečiai. Tik 2 proc. danų dirba ilgai - 50 valandų per savaitę. Visą darbo dieną dirbantys žmonės 66 proc. dienos skiria rūpinimuisi savimi, kaip antai, miegui, valgymui. Gal imkite pavyzdį iš danų?
- Nepamirškite dvasingumo. Dvasingumas ir religija siejami su didesne laime ir gerove, parodė tyrimas. Kartais žinojimas, kad esame susiję su kažkuo didingesniu nei mes patys, iš tiesų padeda.
- Džiaukitės mažomis pergalėmis. Trumpos akimirkos reikšmingos. Ar tai būtų teisingas atsakymas viktorinoje, ar per radiją išgirsta mėgstama daina, laikykite tai mažomis kasdienėmis pergalėmis. Jei skiriame laiko pastebėti kasdieniams maloniems dalykams, nuotaika tikrai būna geresnė.
- Prisiminkite laimingas gyvenimo akimirkas. Tyrimų duomenimis, nostalgija daro mus laimingesnius, optimistiškiau nuteikia. Ar ne metas pavartyti senus nuotraukų albumus?
- Bent kartais negaiškite laiko tuščioms kalboms ir pakalbėkit apie rimtus dalykus. Visi gali paplepėti apie orą. Raskite laiko gilesniems, išmintingesniems pokalbiams - tyrimai rodo, kad stiprina gerovės, palaimos pojūtį.
- Kartokite pozityvią mantrą. Galite susikurti savo pozityvią mantrą arba kartoti jums patikusią. Ši frazė turėtų jus įkvėpti. Pasak tyrėjų, pozityvi mantra malšina neigiamus jausmus.
- Skirkite pinigų kitiems. Investavimas į žmones atsiperka - tai naudinga ir jiems, ir jums. 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, leisdami pinigus kitų reikmėms, didiname savo laimę.
- Išmokite klausytis. Kiek iš tiesų dėmesio skiriate kitiems pokalbio dalyviams? Tyrėjų teigimu, kuo atidžiau įsiklausome, tuo laimingesni ir prasmingesni yra mūsų gyvenimai - per santykius. Kaip sakė senovės graikų filosofas Epiktetas: „Turime dvi ausis ir vieną burną, tad kodėl negalime klausytis dvigubai ilgiau, nei kalbėti?“
- Pasidarykite asmenukę. Jei sulauksite kritikos ar pašaipų už asmenukes, pasakykite tam žmogui - 2016 m. atliktas tyrimas parodė, kad asmenukės suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir stiprina laimės pojūtį.
- Pasikalbėkite su kuo nors gyvai. Padėkite į šalį mobilųjį ir pasikalbėkite su kuo nors gyvai. Žmonės - socialios būtybės, mums reikia gyvo bendravimo. O mokslininkai primena - mes geriau jaučiamės būdami tarp žmonių.
"Tolerancijos Langas" ir Emocijų Valdymas
„Tolerancijos langas (angl. window of tolerance) - psichiatro dr. Dan Siegel sukurta sąvoka. Anot dr. Dan Siegel, kiekvienas turime optimalaus emocinio sužadinimo diapazoną, kurio ribose galime efektyviai funkcionuoti. Pavyzdžiui, kokybiškai sutelkti dėmesį ar kūrybiškai spręsti problemas.