Nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai Lietuvoje: apleisto turto apmokestinimo sąlygos

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sistema, kuri palies kiekvieną gyventoją, turintį nekilnojamojo turto, - nuo turinčių tik vieną būstą iki valdančių kelis objektus. Keičiasi ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) apskaičiavimo taisyklės, parduodant nekilnojamąjį turtą.

Pasak advokatų kontoros WIDEN partnerės, advokatės, nekilnojamojo turto ir statybų teisės praktikos vadovės Jolantos Stonės, naujovės gali turėti reikšmingos įtakos tiek gyventojų finansiniams sprendimams, tiek NT rinkos dinamikai. Ji apibendrina nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimus ir teigia, kad daugeliu atvejų pakeista mokestinė sistema labiausiai paveiks ne tuos, kurie turi vieną šeimos gyvenimui skirtą namą ar butą, o asmenis, valdančius kelis nekilnojamojo turto objektus - papildomus butus, sodybas ar komercinį turtą. Jiems svarbu iš anksto įsivertinti galimas išlaidas ir apsvarstyti turto struktūros optimizavimą.

Pagrindinio būsto apmokestinimas

Nuo 2026 m. pagrindinis būstas į šią sistemą įtraukiamas tik tada, kai jo vertė viršija 450 000 eurų. Sutuoktiniams taikoma bendra - 900 000 eurų - riba. Viršijančiai daliai galioja tarifas nuo 0,1 iki 1 %, nustatomas konkrečios savivaldybės.

Advokatė pateikia pavyzdį, kad jei būstas priklauso vienam asmeniui ir jo vertė yra 500 000 eurų, apmokestinama dalis tebus 50 000 eurų, nuo kurios mokamas 0,1-1 % tarifas, o tai sudarytų metinį 50-500 eurų mokestį.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagrindiniu būstu laikomas tas, kuriame savininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Formalus gyvenamosios vietos deklaravimas, kai asmuo faktiškai ten negyveno, gali lemti lengvatos panaikinimą“, - perspėja advokatė Jolanta Stonė.

Savivaldybės tarybos sprendimu ši riba gali būti padidinta, todėl kai kuriose vietovėse mokestis gali būti netaikomas net turint brangesnį būstą. Tad labai svarbu sekti konkrečios savivaldybės sprendimus dėl apmokestinamosios vertės ir tarifų patvirtinimo. Tikėtina, kad mokesčiai ženkliai skirsis gyvenantiems didmiesčiuose ar kurortinėse vietovėse ir mažuose miesteliuose.

Kitas nekomercinis NT ir progresinis apmokestinimas

Nekilnojamasis turtas, kuris nėra pagrindinis būstas, nuo kitų metų bus apmokestinamas pagal progresinę mokesčių sistemą. Tarifai svyruos nuo 0 % iki 1 %, priklausomai nuo turto vertės. Pavyzdžiui, už 300 000 eurų vertės butą, kuris nėra pagrindinis gyvenamasis būstas, metinis mokestis sieks apie 700 eurų.

Ne pagrindinio būsto apmokestinimas

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, - išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, - vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti pastatų (patalpų) bendros mokestinės vertės daliai, mokestis būtų taikomas 20 tūkst. eurų neapmokestinamasis dydis ir progresiniai tarifai:

• 20 000 - 200 000 eurų suminei NT vertei - 0,1 procento mokesčio tarifas;
• 200 000 - 400 000 eurų - 0,2 procento mokesčio tarifas;
• 400 000 - 600 000 eurų - 0,5 procento mokesčio tarifas;
• viršijančiai 600 000 eurų taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

Valstybė tikisi iš kito nekomercinio NT (tai yra, ne pagrindinio būsto) surinkti 13,7 mln. eurų.

Apleisto turto apmokestinimas

Savivaldybės gali taikyti aukštesnį tarifą - net iki 4-5 % - neprižiūrimam ar nenaudojamam turtui. Konkretų dydį tvirtina savivaldybės taryba.

Jolanta Stonė sako, kad tai reiškia, jog už apleistą sodybą, kurios vertė 100 000 eurų, metinis mokestis gali siekti net 4 000-5 000 eurų, todėl savininkai raginami pasirūpinti turto sutvarkymu, kad išvengtų permokų. Svarbu įsivertinti konkrečios savivaldybės taikomus tarifus ir pasirūpinti apleisto turto sutvarkymu, kad nebūtų permokama.

Komercinio NT apmokestinimas

Komercinės paskirties turtas (pavyzdžiui, biurai, sandėliai, prekybinės patalpos) taip pat priskiriamas prie apmokestinamo NT. Šiam turtui galios tie patys progresiniai tarifai (0-1 %), tačiau savivaldybės galės taikyti atskirus tarifus, priklausomai nuo paskirties.

„Praktikoje tai reiškia, kad už komercinį turtą dažniausiai teks mokėti daugiau nei už papildomą gyvenamąjį būstą“, - pažymi teisininkė.

GPM lengvatos parduodantiems NT

Gyventojams sudaromos sąlygos nelaukti 10 metų, jei norima parduoti NT nemokant GPM. Nuo 2026 m. sausio 1 d. 10 metų laikymo reikalavimas trumpinamas iki 5 metų.

Taip pat išlieka galimybė nemokėti GPM tais atvejais, kai:

• Parduodamas gyvenamasis turtas, kuriame asmuo deklaravo savo gyvenamąją vietą pastaruosius 2 metus ar ilgiau.
• Jei gyvenamoji vieta deklaruota trumpiau nei 2 metai, bet gautas pelnas per 12 mėn. panaudotas kitam būstui įsigyti.

Pagrindinio būsto apmokestinimas - savivaldybių atsakomybė

Pagal pasiūlytą naują NT mokesčio projektą, gyventojo nekomercinis NT išskiriamas į du „krepšelius“ (pagrindinį ir ne pagrindinį). Pagrindinio būsto apmokestinimą leista nustatyti savivaldybėms, jos pasirinktų: neapmokestinamuosius dydžius (ND), mokesčio tarifus intervale 0,1-1 proc. (vertei, viršijančiai ND).

Jeigu savivaldybė nepasirinktų šių dydžių, tuomet būtų taikomas 0,1 proc. tarifas ir įsigaliotų nulinis neapmokestinamasis dydis (tai yra, reikėtų mokėti mokestį). Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas patvirtino, kad jeigu savivaldybė nenustato nieko - nei neapmokestinamojo dydžio, nei mokesčio tarifo, - tuomet įsigalioja 0,1 proc. tarifas ir nulinis neapmokestinamasis dydis.

Savivaldybės sprendimai dėl būsto priimami atsižvelgiant į du kriterijus: būsto mokestinę vertę ir savininko ekonominę bei socialinę padėtį. Lengvatos būtų taikomos mokestinei vertei iki 450 tūkst. eurų:

• 50 proc. mokesčio sumos kreditas.
• 75 proc. mokesčio sumos kreditas tris ir daugiau vaikų ar vaiką su negalia auginantiems asmenims.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžia, kad mokestinių verčių „grindys“ ir tarifų laipteliai galios vienam asmeniui. Dauguma turto Lietuvoje priklauso šeimoms ir tai yra du bendrasavininkiai. Yra turtas, kuris priklauso keliems asmenims, tada dalijamas atitinkamais procentais ir kiekvienas savininkas yra apmokestinamas atskirai.

Kiti svarbūs aspektai

• Nebaigta statyba apmokestinama ne tik tuo atveju, kai yra faktiškai naudojama, bet ir tais atvejais, kai nesilaikoma statybos baigtumo registravimo reikalavimų.
• Apleistam ir neprižiūrimam komerciniam turtui būtų taikomas 4 proc. tarifas.
• Žemės ūkio veikloje naudotam turtui: nutraukus tokią veiklą neapmokestinamas 5 metus.
• Siūloma, kad gyventojams mokesčio deklaracijas dėl viso turimo NT parengtų mokesčių administratorius.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad bendras fiskalinis poveikis dėl siūlomų pakeitimų kitąmet siektų apie 280 mln. eurų, o 2027 metais - dvigubai daugiau. Šias sumas reikia suprasti kaip padidėjimą palyginti su tuo, jeigu nieko nebūtų daroma.

tags: #neapmokestinamas #apleistas #nekilnojamasis #turtas