Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims. Panagrinėkime, ką svarbu žinoti apie būsto nuomą ir gyvenamosios vietos deklaravimą Lietuvoje.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas: Kam Tai Reikalinga?
Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais. Deklaruoti gyvenamąją vietą reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.
Gyvenamosios vietos deklaravimas reikalingas dėl šių priežasčių:
- Socialinių išmokų ir paslaugų: Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
- Internetu per e. valdžios vartus.
Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti. Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje.
Ar Gali Nuomininkas Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo. Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.
Nuomininko Prisideklaravimas Be Savininko Žinios
J. Juškaitė nurodė, kad nuomininkas gali prisideklaruoti gyvenamąją vietą be būsto savininko žinios. Jos aiškinimu, deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai reikia pateikti patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo ten apsigyventų, arba kitą dokumentą, kuris patvirtina asmens teisę ten gyventi. Advokatė atkreipė dėmesį, kad, jeigu tame dokumente yra nurodyta data, iki kurios asmeniui leista gyventi tame būste (arba tokią datą gyvenamosios vietos deklaracijoje nurodo savininkas), deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki tos nurodytos datos.
„Tai reiškia, kad deklaruojant gyvenamąją vietą pakanka pateikti nuomos sutartį ir gyvenamoji vieta deklaruojama bus iki tol, kol galios sudaryta nuomos sutartis. Pvz., jeigu būstas išnuomojamas vienerių metų laikotarpiui, nuomininko gyvenamoji vieta bus deklaruojama tik tiems vieneriems metams“, - dėstė pašnekovė.
Nuomininko Išdeklaravimas
Pasak J. Juškaitės, prašymą ištaisyti neteisingus deklaravimo duomenis ar juos pakeisti nagrinėja ir sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo ir keitimo priima deklaravimo įstaiga. Taip būna, kuomet patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
„Taigi, išdeklaruoti asmenį (nuomininką) iš nuosavybės teise priklausančio namo (buto) galima tik tada, kai asmuo nebegyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Todėl tuo atveju, kai nuomotojas nuomoja būstą, geriausia numatyti nuomos terminą (pvz., nuomos sutarties galiojimą 6 mėn. su galimybe pratęsti nuomos laikotarpį). Kuomet bus numatomas ribotas nuomos laikotarpis, o jam pasibaigus nuomos sutartis nebus pratęsiama, asmens gyvenamosios vietos deklaravimas automatiškai pasinaikins“, - pasakojo J. Juškaitė.
Registrų centro atstovas pridūrė, kad pakeitus gyvenamąją vietą ar patalpų savininkui pateikus prašymą panaikinti kito gyvenamąją vietą deklaravusio asmens duomenis, t. y. išdeklaruoti, asmuo turi per vieną mėnesį deklaruoti naują gyvenamąją vietą.
„Tais atvejais, kai asmuo neturi galimybių deklaruoti savo gyvenamosios vietos jokiose gyvenamosiose patalpose, jis gali būti įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą“, - nurodė V. Danilevičius.
Kada Deklaruoti Gyvenamąją Vietą Gali Kitas Asmuo?
„Jankauskas ir partneriai“ teisininkė nurodė, kad kitas asmuo pilnamečio, veiksnaus asmens deklaruoti gyvenamojoje vietoje negali, tą padaryti gali tik pats asmuo. Vis tik ji paminėjo išimtis, kuriomis esant kitas asmuo galėtų deklaruoti asmens gyvenamąją vietą:
- Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai.
- Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais (įtėviais), globėjais (rūpintojais) arba kitais teisėtais atstovais ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
- Asmenų, kuriems yra nustatyta globa ar rūpyba, gyvenamąją vietą deklaruoja globėjai (rūpintojai), socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms pavesta eiti globėjų (rūpintojų) pareigas, administracija.
Gyvenamųjų Patalpų Nuoma: Svarbūs Aspektai
Norėtumėte verstis gyvenamųjų patalpų nuoma? Paprasčiausia, jeigu nuomojate visą butą ar namą. Galima nuomoti ir atskirus kambarius (pvz. studentams), tačiau čia yra apribojimų. Negalima nuomoti tik pagalbinių patalpų (tualeto, virtuvės, sandėliuko ir pan.) - jomis dalinsis visi žmonės, kuriems bus išnuomoti kambariai.
Jeigu susitariama dėl to, kada sutartis baigsis (pvz. “Nuoma vieneriems metams”), tai privaloma sutartį surašyti raštu. Tačiau jei dėl trukmės nesitariama, galima susitarti ir žodžiu (nieko nepasirašant). Nuomos sutartyje turi būti nurodyti bent šie dalykai: adresas, kambarių/patalpų skaičius, plotas, inžinerinė/techninė įranga, naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokestis ir mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisė neproporcingai gina nuomininkus, dažnai jokios nuomos sutartys nepasirašomos. Tokiu atveju ir nuomotojui, ir nuomininkui bus sunku įrodyti, kad nuomos sutartis sudaryta. Nuomotojas šiuo atveju galės paprasčiau neteisėtai “išprašyti” nuomininką (kaip antai - pakeisdamas spyną), bet ir nuomininkas galės pabėgti neteisėtai nesusimokėjęs ar ką nors sugadinęs.
Nuomotojas, norėdamas verstis gyvenamųjų patalpų nuoma Lietuvoje, privalo atitinkamiems mokestiniams metams įsigyti verslo liudijimą, kuriame būtų nurodyta verslo rūšis - gyvenamosios paskirties patalpų nuoma neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos). Šiame verslo liudijime bus išvardyti visi butai, kurių nuoma bus verčiamasi, veiklos vykdymo laikotarpiai.
Jei verčiatės tik gyvenamųjų patalpų nuoma ir neturite kitokiai veiklai reikiamų verslo liudijimų, o privalomuoju sveikatos draudimu esate draudžiamas valstybės lėšomis ir/ar gaunate darbo užmokestį, už atitinkamą vertimąsi nuoma papildomų privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėti nereikia. Tačiau jei privalomuoju sveikatos draudimu nesate draudžiamas ir negaunate darbo ar kito jam prilyginto užmokesčio, kas mėnesį privalote valstybei mokėti 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio įmokas.
Be šeimininko sutikimo nuomininkas negali pasikviesti ten gyventi kitų žmonių (tarkime, draugų). Įstatymai gina nuomininkus, todėl juos “išprašyti” ar pakelti nuomos kainą labai sunku.
Nors nuomos sutartis gali pasibaigti suėjus numatytam laikui, ji nesibaigia automatiškai! Neturite teisės “išprašyti” esamo nuomininko vien tam, kad susirastumėte naują, kuris nemokės daugiau, nei būtų mokėjęs senasis nuomininkas. Tuo tarpu jeigu nuomininkas norės išsikraustyti, jis tik privalės pranešti jums prieš 1 mėnesį. Nesvarbu, kad buvo numatyta, kad sutartis galios 1 metus - vis tiek galės išsikraustyti po mėnesio ir nuo tada nebemokėti nuomos.
Jeigu nuomininkas elgiasi netinkamai, galite nustoti jam nuomoti butą, be to, nebeprivalote pratęsti sutarties, net jei nuomininkas norėtų likti jūsų bute. Jei kažką pagerino, nuomininkas gali pagerinimus pasiimti sau, bet tik jeigu juos įmanoma pasiimti nieko nesugadinant; kitu atveju pagerinimai atitenka nuomotojui. Pavyzdžiui, jei nuomininkas pakabino naują šviestuvą, gali jį nusiimti ir išsivežti (ir vėl užkabinti seną šviestuvą), bet jei uždažė atsilupusią sieną tai, aišku, dažų neatsiims.
Renkuosi Lietuvą | Gyvenamosios vietos deklaravimas
Mokesčių Aspektai Nuomojant Patalpas Iš Fizinio Asmens
Jeigu įmonė nuomoja patalpas iš fizinio asmens, svarbu tinkamai deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Pavyzdžiui, jei įmonė sumoka GPM nekilnojamojo turto mokestį už metus, o žemės mokestį tikrai moka pats savininkas. Įmonė, nuomojanti patalpas iš fizinio asmens, turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti visus jam priklausančius mokesčius.
Jeigu sutartyje sutarta, kad įmonė už nuomą FA sumoka 200 Eur ir įsipareigoja savo lėšomis už jį sumokėti GPM, tai deklaracijoje parodyti sumą 200 Eur ir 30 Eur. Jeigu sutartyje numatyta, kad įmonė moka už komunalines paslaugas pagal faktą (skaitliuką ir t.t.), tai aš iš karto pagalvojau apie fiksuotą mokestį už komunalines paslaugas, kuris praktiškai dėtųsi prie nuomos kainos ir reikėtų mokėti GPM.
Pavyzdys: Patalpų Nuoma Iš Fizinio Asmens Vykdant Individualią Veiklą
Jei dirbate su individualia veikla pagal pažymą ir nuomojate patalpas iš fizinio asmens, su kuriuo nuomos sutartis registruota registru centre, bei mokate GPM, o jūsų miestas skiria kompensaciją už nuomą ir prašo mokėjimus pagrindžiančių dokumentų, tačiau pinigus mokėjote grynais ir sąskaitų nedavė (nes nuomotojas fizinis asmuo), galbūt tiktų pasirašyti su Nuomotoju pinigų už nuomą gavimo pažymą, kurioje Nuomotojas pasirašydamas patvirtintų, kad jam pagal sutartį už patalpų nuomą sumokėta grynaisiais. Išvardinti už kokį laikotarpį ir kiek jis gavo iš Jūsų už nuomojamas patalpas.
Jei nuomojatės kabinetą iš fizinio asmens, turite sumokėti jam ir už jį GPM. Tai reikia deklaruoti GPM313 deklaracijoje. Fiziniai asmenys taip pat turi deklaruoti šiuos mokesčius GPM313 deklaracijoje.
Jei nuomojatės patalpas iš UAB, už jus GPM sumoka savininkas, o jūs patalpose planuojate nuomoti (subnuomoti) kabinetus esate fizinis asmuo vykdau in.veiklą, kabinetus nuomosiu taip pat fiziniams asmenims kalba eina apie grožio sryti. Tokiu atveju UAB turi sudaryti sutartį su veiklą vykdančiu asmeniu (jumis) ir rašys jums sąskaitas už nuomą ir GPM jau mokėt reiks pačiai.
Jei dirbate pagal verslo liudijima grozio sr. Nuomojuosi patalpas is fizinio asmens. Mokejau pati 15%gpm. Tas FA pasidare Uab, nepraneses. Nuomos sutarti nepakeite. Bet pinigu priimimo kvitus uz nuoma dabar israso kaip Uab.
Parama Būstui: Kam Ji Skiriama?
Parama būstui skiriama asmenims ir šeimoms, atitinkantiems tam tikrus kriterijus:
- Asmenims ar šeimoms, turintiems mažas pajamas.
- Asmenims, auginantiems vaikus.
- Asmenims, kurie augina vaikus ir jų būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau nei 60%.
- Neįgaliesiems ar šeimoms, kuriose yra neįgalusis, jei jų būstas nepritaikytas neįgaliųjų poreikiams.
Ši parama skirta padėti asmenims ir šeimoms, kuriems reikalinga pagalba įsigyjant ar išsinuomojant būstą, arba pagerinant esamas gyvenimo sąlygas.
Išvados
Gyvenamosios vietos deklaravimas ir būsto nuoma yra svarbūs aspektai, reikalaujantys atidumo ir žinių. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, tinkamai deklaruoti gyvenamąją vietą ir mokesčius, kad išvengtumėte nesklandumų ir užtikrintumėte sklandų gyvenimą nuomojamame būste.