Planuojant statyti vieno buto gyvenamąjį namą, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi priklausomai nuo namo dydžio ir vietovės. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su dokumentacija, leidimais ir kitais svarbiais reikalavimais, kurie laukia pasirinkus vienokį ar kitokį projektą.
Namo Dydis ir Projekto Tipas
Jei planuojate statyti nedidelį namą ir pavyktų įtilpti į 80 m², tuomet jums būtų reikalingas supaprastintas vieno buto gyvenamojo namo projektas ir rašytinis pritarimas statinio projektui.
Tačiau, jei namas didesnis nei 80 m², jis bus priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju reikalingas techninis darbo projektas arba techninis ir darbo projektas. Taip pat reikalingas statybos leidimas.
Išskyrus atvejį, jei namas būtų iki 50 m², tada nereikia projekto ir leidimo.
Minimalūs atstumai iki kaimyninio sklypo ribos (STR 2.02.09:2005)
Statybos Eiga ir Leidimų Gavimas
Jums reikėtų parengti techninį darbo projektą ir gauti leidimą statybai. Pradžioje gauti specialiasias sąlygas, inžinerinių tinklų sąlygas, suprojektuoti pastato architektūrą, tada konstrukcijas, lauko vandentiekį, nuotekas, kitus tinklus (dujos, elektra), jeigu reikia.
Leidimą statybai turėtumėte gauti per maždaug 3 mėnesius.
Statybos Leidimas ir Pridavimo Procedūros
Jei namas didesnis nei 80 m², pridavimas sudėtingesnis. Reikės samdyti statybos vadovą (techninės priežiūros nereikės, jei jūs patys vykdysite statinio techninę priežiūrą), statybos žurnalas neprivalomas. Pridavimo dokumentai keliaus per Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
Jei tilptumėt į 80m², tuomet pastato pridavimo procedūra paprastesnė - nereikalinga samdyti statybos vadovo ir techninės priežiūros. Pastačius pastatą tereikia užsisakyti pas geodezininkus pastato kadastrinę bylą ir užregistruoti Registrų centre.
Energinės Klasės Reikalavimai
Nesvarbu, kokio dydžio bus Jūsų gyvenamasis namas, tačiau jis turės atitikti A energinės klasės reikalavimus, ir priduodant pastatą 100% reikės pateikti pastato energinės klasės sertifikatą.
Jeigu norite statyti gyvenamą namą, nesvarbu ar 80 ar 88 m², reikalavimai išlieka tie patys.
Statyba Kaimo Vietovėje ar Sodo Teritorijoje
Jei norite statyti kaimo vietovėje ar miestelyje, tai nesvarbu kiek kvadratų namas. Reikia vis tiek ir projektą ir leidimą gauti. Ir namas turi atitikti A reikalavimams, jei pvz., stovi namas ir jisai užregistruotas, tai galima padaryti rekonstrukciją, bet čia vis tiek projekto reikia.
Jei statybos būtų sodo teritorijoje, tai irgi reikia leidimo, bet dėl sodo visokių variantų yra.
Sodo namams iki 80 m2 nereikalingas statybos leidimas. Parengiate projektą ir statote. Pabaigę statybas, registruojate registrų centre.
Gyvenamiesiems bet kokio dydžio namams reikalingas leidimas statybai.
Tik namams iki 80m2 bendro ploto gali būti rengiamas supaprastintas projektas, tuomet greičiau gaunate leidimą statybai.
Statant sodo namą sodų bendrijoje, kuris patenka į Vilniaus miesto teritoriją (Pavilnio sodai), reikia atsižvelgti į tai, kad statinys būtų 80 kv. metrų ploto. Būtina laikytis atstumų nuo sklypo ribos daugiau nei 3m. Rastiniam pastatui turi būti bent 8m iki kito pastato dėl gaisrinės saugos.
Reikalavimai Pagal Namo Plotą
Apibendrinant galima sakyti, kad reikalavimai statybos projektui priklauso nuo namo ploto.
Pagrindiniai reikalavimai pagal namo plotą:
| Namo plotas | Reikalingas projektas | Reikalingas leidimas | Kiti reikalavimai |
|---|---|---|---|
| Iki 50 m² | Ne | Ne | - |
| 50-80 m² | Supaprastintas | Taip | - |
| Daugiau nei 80 m² | Techninis arba techninis darbo | Taip | Statybos vadovas (išskyrus tam tikrus atvejus) |
Ūkinio Pastato Prijungimas
Galima blokuoti du statinius, t.y. prie gyvenamojo namo prijungti ūkinį pastatą (iki 80 m²), bet negali būti iš vieno pastato durų į kitą pastatą. Turi abu pastatai turėti savo atskirus įėjimus.
Statyba Melioruotoje Žemėje
Jeigu turite sklypą namų valdos Vilniaus rajone, tačiau per visą sklypą praeina melioruota žemė, taip, galima statyti melioruotoje žemėje, tik gali tekti numatyti melioracijos įrengimų rekonstravimą arba sausvamzdžių užaklinimą.
Statybos Leidimas Negyvenamam Pastatui
Nereikalingas leidimas, jeigu jūsų sklype galima tokia statyba. Kokios paskirties sklypas? Jei žemės ūkio ir tai nėra esama sodyba, negalima. Jei saugoma teritorija, negalima. Jei yra parengtas kaimo plėtros projektas, galima. Jei tai namų valdos sklypas, galima.
Reglamentuojamas ne tik plotas, aukštis, bet ir atstumas tarp nešančių konstrukcijų - ne daugiau 6 m.
Ką Galima Statyti Sodo Sklype
Sodo namas yra negyvenamasis namas, o skirtas poilsiui, kuriam nenustatomi energinio naudingumo reikalavimai. Jis skirtas apsistoti ne daugiau 4 mėn. per metus.
Sodo sklype galite statytis be projekto ir leidimo statybai, bet privalėsite užtikrinti, kad statyba vyktų pagal visus teisės aktus ir reglamentus, nepažeistų trečių šalių interesų ir kt.
Todėl rekomenduoju užsakyti projektą pas architektus, tokiu būdu bus užtikrinta, kad nebus pažeisti jokie teisės aktai. Jei norite registruoti nesudėtingąjį statinį kaip gyvenamąjį namą iki 80m2, reikia parengti supaparastintą statinio statybos projektą, gauti leidimą statybai.
Tas pats su inžineriniais statiniais. Sodo namui nereikia vandentiekio ir nuotėkų, gyvenamajam reikia.
Namo Projekto Galiojimas
Projektas galioja neterminuotai, kaip ir leidimas statybai, tik yra apribojimu per kiek laiko turite be baudos pastatyti ir įregistruoti.
Jeigu tai bus rekonstravimas, galima net C energinio naudingumo klasę daryti.
Ar nebaigta statyba buvo užregistruota? O jeigu Jūs tęsite statybas, nekeisite projekto, tai galite daryti tokią, kokia buvo suprojektuota.
Statybos Leidimas Statyti Arčiau Valstybinės Žemės Sklypo Ribos
Jei ribojasi Jūsų žemė su valstybine žeme, galima prašyti sutikimo iš jų - 99 proc. kad gausit sutikimą. Statyti ant dviejų sklypų pastatą galima, bet nerekomenduočiau, per maža patirtis. Geriausias variantas būtų apjungti sklypus.
Reikia jums ieškoti matininko, geodezininko, kuris tais reikalais užsiima. Kai sklypas ribojasi su valstybine žeme, norint statyti pastatus arčiau nei 3m iki sklypo ribos (nuo labiausiai atsikišančių pastato konstrukcijų), reikalingas sutikimas, kaip ir bet kurios kitos formos kaimyno.
Norint gauti sutikimą reikia pateikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai: sklypo nuosavybės dokumentas (išrašas iš Registrų centro), sklypo planas, topografinis planas, sklypo planas su numatomais statyti/rekonstruoti pastatus, kuriame nurodyti atstumai iki sklypo ribos, pastato rodikliai, sklypo užstatymo rodikliai.
Pastatas gali būti statomas žemės sklypo ribose. Norint sujungti žemės sklypus reikalingas žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas, kurį parengti gali matininkai.
Tai trunka 6-12 mėnesių (nuo projektavimo pradžios iki visų sklypo galutinių dokumentų sutvarkymo). Kainų teirautis galima pas matininkus.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.
Reikalavimai Želdiniams Šalia Sklypo Ribų
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Želdinių atstumai nuo sklypo ribos
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra. Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas.
Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas. Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.
Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).
Sklypo Reljefo Keitimas
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.
Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.
Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.
Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
tags: #statybu #inspekcija #namo #planas