Nebaigto statyti namo konservavimas žiemai: kaip tinkamai apsaugoti savo investicijas

Konservavimas - tai statinio paruošimas, kai dėl tam tikrų priežasčių statybų neįmanoma tęsti. Šis procesas skirtas apsaugoti statinį nuo drėgmės bei vagysčių. Tiesa, tai dažniausiai nėra pirminis pasirinkimas, o greičiau planas B - statybos ekspertai rekomenduoja šios procedūros vengti. Tačiau jei aplinkybės susiklosto taip, kad statybos sustoja, svarbu žinoti, kaip tinkamai konservuoti namą, kad jis išliktų saugus ir neprarastų savo vertės.

Statybų įmonės „ABM statyba“ vadovas Aurelijus Bambalas mano, kad atsižvelgus į šiais laikais prieinamus sprendimus ir žinias, galima išvengti tiek konservavimo dėl lėšų trūkumo, tiek dėl šaltojo sezono poveikio: „Šiais laikais namą galima pastatyti per tris mėnesius. Įsirenginėti galima ir žiemą, naudojant priedus betonui - galima dirbti ir prie minus 10, ir nieko aš tame nieko blogo nematau".

Pagal Statybos techninį reglamentą, konservuojant reikia užtikrinti apsaugas nuo ardančių klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų, laikinų koncentruotų krūvių ir kito poveikio, nestatant ir neįrengiant naujų konstrukcijų. Taip pat reikėtų apsaugoti statybvietę nuo nelaimingų atsitikimų rizikos, galimo gaisro ir taršos. Svarbiausias konservavimo uždavinys yra sukurti pakankamai sandarią „dėžutę“, į kurią nepatektų drėgmė ir nepūstų vėjas.

Konservuoti įmanoma po įvairių statybos etapų. Aptarkime kiekvieną iš jų:

I. Sumontavus pamatus

Nors pamatai ir kainuoja nemažai, tačiau daugelis statančiųjų paprastai pasistūmėja kur kas daugiau. Priežastis konservuoti pamatus paprastai būna viena ir ta pati - šalti orai.

„Jei nusprendėte palikti pamatus “peržiemoti”, rekomenduojama pamato uždengimui iš viršaus naudoti OSB plokštes, jas iš viršaus prispaudžiant. Taip pat nerekomenduojama paliktų pamatų iš vidaus apšiltinti polistirenu ir užpilti smėliu, nes šaltuoju metu drėgmė geriasi į smėlį, o iš jo - į polistireno plokštes, šios ima trupėti, tad pavasarį gali tekti keisti jas naujomis. Užpylus smėliu be apšiltinimo iš vidaus, pavasarį turėsite papildomas sąnaudas, nes reikės atkasti pamatus visu perimetru, kad būtų galima sumontuoti vertikalų vidinį pamato apšiltinimą“.

II. Sumontavus konstrukcinę dalį iki stogo

Tokiu atveju labiausiai reikia rūpintis mūrui naudojamomis medžiagomis. „Būtina tomis pačiomis OSB plokštėmis apdengti viršutinę mūro eilę, ypač tai aktualu kiaurymėtiems blokeliams, plytoms, nes į jų vidų patekęs vanduo sušals, besiplėsdamas ledas gali suardyti blokelio struktūrą. Gelžbetonines perdengimo plokštes jau iš gamintojo reikėtų pirkti su apačioje specialiai padarytomis skylutėmis, kad turėtų kur ištekėti vanduo ir plokščių kiaurymėse susidaręs ledas jų nesuardytų. Jei nupirkote plokštes be skylučių, jas reikia padaryti patiems.

Bet kokiu atveju, pastato palikimas tokioje būklėje ilgą laikotarpį, yra pats blogiausias variantas, nes krituliai veikia ir sienų šoninius paviršius ir perdengimus. Dėl tos pačios priežasties reikėtų atsakingai žiūrėti į medžiagų pasirinkimą - jei yra tikimybė, kad pastatas ilgą laiką turės stovėti be fasado apdailos ir apšiltinimo, kategoriškai draudžiama mūryti sienas iš akyto betono blokelių.

III. Sumontavus stogą

Šiuo etapu jau priartėjate prie daugiau mažiau saugios nuo kritulių „dėžutės“. Tiesa, prieš tai reikėtų įstatyti langus bei išorines duris.

„Jei šiems elementams neužtenka pinigų, reikėtų kalti medžio karkasus su specialia, stipriam vėjui atsparia apsaugine plėvele, kad nesuplyštų. Tačiau šis darbas ir medžiagos sudarys papildomus nemažus kaštus, todėl būtų racionalu iškarto investuoti į langus, duris ir garažo vartus. Iš kitos pusės, jei sumontuosite šiuos gaminius, didelė tikimybė, kas vieną dieną galite jų nerasti, todėl juos sumontavus, reiktų pasirūpinti signalizacija, kas vėlgi sukuria papildomus kaštus“.

A. Bambalas siūlo tokiu atveju langus apkalti OSB plokštėmis. „Tai geras variantas. Jos atlaiko vandenį, vėją ir yra atsparesnės vandalizmui nei plėvelė, jų nereikia įtempinėti, beveik nekeičia savo fizikinių savybių, tai pigi ir greitai pritvirtinama medžiaga. Ne visi supranta, kad dedant plėvelę ją reikia įtempti ir stabilizuoti, o 100 mikronų plėvelė visiškai neatlaiko vėjo gūsių. Plėvelė prie didelio šalčio tampa netampri.

IV. Apšiltinus ir apdailinus fasadą

Toks namo stovis - yra pats idealiausias variantas, kada galima palikti neužbaigtą pastatą.

„Atkreipčiau dėmesį, kad daugelis apšiltina fasadą, sumontuoja armuojantį sluoksnį, o dangą, pavyzdžiui, dekoratyvinį tinką, nusprendžia montuoti “kažkada vėliau”. Tai yra blogas sprendimas, nes armavimo sluoksnis yra cementiniu pagrindu, į jį skverbiasi krituliai, kurie žiemą pavirtę ledu ardo struktūrą, skverbiasi į apšiltinimo medžiagas. Po kurio laiko sumontavus dekoratyvinį tinką, po juo esantis armavimo sluoksnis gali pradėti trupėti, sluoksniuotis, kartu pradės byrėti ir dekoratyvinis tinkas.

Mitai apie pamatų "nusistovėjimą" ir statybas žiemą

Vienas dažnesnių su konservavimu susijusių mitų yra pamatų „nusistovėjimas“ - manoma, kad juos reikia palikti per žiemą. Tam nėra jokio pagrindo, o ir patys žmonės to paaiškinti negali. „Pamatams “susėsti” reikia apie penkerių metų ir tai vyksta tik tada, kai atsiranda sienų, perdangų, stogo, kitų konstrukcijų elementų apkrova. Bet kokiu atveju, per šį penkerių metų laikotarpį, ar paliksime pamatus peržiemoti, ar statysite be pertraukos, išvengti trūkių sienose yra praktiškai neįmanoma, jie net nelaikomi statybos broku.

Kitas dažnas mitas yra tai, kad stambesni statybos darbai individualiose statybvietėse žiemą sustoja. Žinoma, patogiausia darbus vykdyti šiltuoju metų laiku - tada ir darbininkai jaučiasi komfortabiliau, ir pati diena yra ilgesnė, tačiau visi darbai įmanomi ir žiemos metu.

tags: #nebaigto #statyti #namo #paruosimas #ziemai