Daugybė nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorių yra sudaromi kiekvienais metais. Turbūt vienas iš pirmųjų klausimų iškylančių yra turto vertės įvertinimas. Turto vertinimas - tai turto vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą. Nekilnojamasis turtas yra svarbi kiekvienos valstybės ekonominio potencialo dalis, sudaranti didžiąją kiekvienos šalies nacionalinio turto dalį.
Kadangi svarbiausias kiekvienai šaliai yra realus ekonominis augimas, sukauptas ir naujai sukurtas turtas yra šalies ekonominio potencialo didinimo pagrindas. Nekilnojamojo turto rinka yra itin specifinė dėl investicinio prekės pobūdžio ir unikalumo, joje nuolat vyksta įvairūs pokyčiai, ši rinka įtakoja ir kitas rinkas bei šalies ūkį. NT rinka Lietuvoje yra besiformuojanti ir gana chaotiška.
Tačiau nekilnojamojo turto sritis, būdama patrauklia investicijoms sfera, yra pakankamai sudėtinga ir unikali, įtakojama ir formuojama gausybės aplinkos veiksnių, tarp kurių nesibaigęs žemės grąžinimas jos buvusiems savininkams, įstatyminė bazė, reguliuojanti žemės rinką bei nekilnojamojo turto plėtrą ir statybas, dažnai ir ženkliai kintančios būsto kainos, bankų suteikiamų paskolų brangimas.
NT rinka yra priklausoma nuo šalies įstatymų, įtakojančių nekilnojamojo turto įsigijimo sąlygas, leidimų statyboms išdavimą, lengvatinių sąlygų ir valstybės paramos teikimą gyventojams, siekianatiems nekilnojamąjį turtą įsigyti su būsto paskola, taip padidinant skaičių žmonių, galinčių įsigyti nuosavą būstą. NT rinką bendrai įtakoja ir mažėjantis žmonių sėslumas, dažnai perkamas ir parduodamas nekilnojamas turtas.
Gyvenamasis būstas tenkina vieną iš svarbiausių individo poreikių ir sudaro (paprastai) didžiąją jo turto dalį, todėl neišvengiamai svarbus žmogaus gyvenime. Nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška ir nuolat kintanti sritis, kurioje sėkmingam investavimui ir plėtrai būtina remtis patikimais duomenimis ir analize.
Nekilnojamojo turto rinkos tyrimai leidžia geriau suprasti rinkos tendencijas, nustatyti galimybes ir rizikas, įvertinti turto vertę ir priimti pagrįstus sprendimus.
Nekilnojamojo turto samprata ir ypatumai
Kasdieniame gyvenime terminas „nekilnojamasis turtas" atrodo ganėtinai aiškus ir suprantamas. Kaip nekilnojamas turtas yra įvardijama žemė ar statiniai. Tačiau platesne prasme pirmiausia pats turtas yra įvardinamas kaip objektas, kurio buvimo vietos negalima pakeisti.
Nekilnojamojo turto klasifikavimas yra pagrįstas įvairiais kriterijais, o pats turtas taip pat apibrėžiamas įvairiomis prasmėmis - kaip teisinė, fizinė, ekonominė, socialinė ir kt. kategorija. Kaip svarbi teisinė kategorija NT apima visus turtinius interesus, privilegijas ir teises, susijusias su nuosavybe į fizinį NT.
Pagrindiniai nekilnojamojo turto ypatumai:
- Kiekvieno NT objekto unikalumas. Net jeigu pastatai yra pastatyti pagal tą patį projektą, su tomis pačiomis techninėmis charakteristikomis, tačiau skirtingose vietose - jie nebus įvertinti vienodai, kadangi žemės vertė po tais pastatais bus skirtinga.
- Nekilnojamasis turtas vertės prasme gali tiek išlošti, tiek ir pralošti dėl savo buvimo vietos specifikos.
- NT susijęs su dideliu kapitalo poreikiu (materialinio, finansinio ir žmogiškojo kapitalo).
- NT gali būti preke bet kuriuo savo gyvavimo ciklo etapu. Tai reiškia, kad rinkoje gali būti pardavinėjami ne tik baigti statyti objektai, bet ir nebaigtos statybos.
Kada reikalingas turto vertinimas?
Turto vertinimas reikalingas šiais atvejais:
- Kai turtas perkamas ar parduodamas, mainomas, dovanojamas, paveldimas.
- Kai įkeičiamas siekiant gauti paskolą iš banko ar gaunant paramą iš ES.
- Kai apdraudžiamas, apmokestinamas, deklaruojamas.
- Kai išnuomojamas ar kitaip perduodamas kitiems asmenims.
- Kai steigiama ar plečiama akcinė bendrovė ir formuojamas akcinis kapitalas, jungiamas su kitu turtu ar atidalijamas iš bendro turto.
- Kai turtas įrašomas į finansinės apskaitos dokumentus.
- Kai įmonėms taikomos bankroto procedūros.
- Kai reikia nustatyti turto mokestį.
Turto vertinimas yra būtinas tiems, kurie planuoja įsigyti būstą, skolinantis pinigų iš banko. Turto vertinimas bankui padeda nustatyti, kokią pinigų sumą ir kokiomis sąlygomis skolinti bei įvertinti pinigų skolinimo riziką, paskolos gavėjui tapus nemokiam. Taigi, prieš bankui teikiant paskolą, jis turi įvertinti ar paskolos gavėjui tapus nemokiam, bankas pardavęs įkeistą turtą, galės padengti patirtas sandorio išlaidas.
Yra įvairių turto vertinimo rūšių, įskaitant nekilnojamąjį turtą, verslą ir kilnojamąjį turtą. Štai keletas pavyzdžių:
- Nekilnojamojo turto vertinimo rūšys:
- Buto vertinimas
- Namo, kotedžo, sodybos vertinimas
- Žemės sklypo vertinimas
- Nebaigtos statybos objektų vertinimas
- Komercinės paskirties turto vertinimas
- Garažo ar automobilio stovėjimo vietos vertinimas
- Nuomos mokesčio vertinimas
- Retrospektyvinis turto vertinimas
- Verslo vertinimo rūšys:
- Vertybinių popierių vertinimas
- Intelektualinės nuosavybės vertinimas
- Prekinio ženklo vertinimas
- Investicinių projektų efektyvumo vertinimas
- Įmonių vertinimas
- Kilnojamojo turto vertinimo rūšys:
- Transporto vertinimas
- Įrenginių, įrengimų vertinimas
- Namų apyvokos reikmenų vertinimas
Nebaigtos statybos objektų vertinimas
Nebaigtos statybos objektų vertinimas yra specifinė nekilnojamojo turto vertinimo rūšis, kuriai reikalingas ypatingas dėmesys ir atitinkami dokumentai. Šis vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto ir verslo vertinimo metodika, Tarptautiniais ir Europos vertinimo standartais, kitais teisės aktais, profesinės etikos kodeksu.
Nekilnojamojo turto vertė nustatoma vertinimo proceso metu, taikant pagrindinius vertinimo principus ir skirtingus vertinimo metodus. Vertinimo proceso eiga apima parengiamąjį darbą, informacijos rinkimą ir analizavimą, praktinį vertinimo metodų taikymą. Vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto vertinimo tikslą, paskirtį ir vertintojo disponuojamą informaciją apie rinką. Turto vertinimo tikslas - rinkos vertės nustatymas, turtas įvertinamas bankui. Vertintojo nuomone geriausiai vertinamojo nekilnojamojo turto vertei nustatyti tinka lyginamosios vertės metodas.
Lyginamosios vertės metodas
Nustatant buto rinkos vertę, geriausia naudoti lyginamosios vertės (pardavimo kainų palyginimo) metodą. Jis yra vienas iš universaliausių ir plačiausiai taikomų turto vertinimo metodų. Daugelyje literatūros šaltinių šis metodas įvardijamas kaip rinkos metodas. Jo pagrindas yra pakeitimo kitu turtu principas.
Vertės nustatymas palyginant yra sąlygojamas tuo, kad turime disponuoti pakankamu skaičiumi lyginamų nekilnojamojo turto objektų pirkimo - pardavimo kainų. Tačiau apskritai negalima pasakyti, koks tas pakankamas skaičius. Tuo metu, kai patikimai apie rinkos vertę galime nuspręsti tik iš didelio kainų skaičiaus, tai kitais atvejais ir mažas jų kiekis pateikia patikimą pagrindą rinkos vertei nustatyti. Esant klausimui ar pakanka esamos lyginamosios medžiagos, reikia apsistoti ties atskiro atvejo sąlygomis. Jei yra mažai pardavimo kainų, tai jų naudojimą ir reikšmingumą reikia ypač kritiškai patikrinti.
Dažnai būna taip, kad lyginamųjų kainų iš artimos arba tolimesnės vietovės nebūna arba to skaičiaus nepakanka. Tada galima paimti kitų rajonų kainas. Tačiau tai turėtų būti sąlygota tuo, kad vietinės sąlygos ir rinkos situacija būtų panašios (lyginamos). Pagal taisykles negalima lyginti nepanašius (heterogeniškus) nekilnojamojo turto objektus.
Gyvenamosios paskirties patalpų (butų) sandorių duomenų Žirmūnuose yra pakankamai, todėl lyginamosios vertės metodas yra teisingiausias ir patogiausias vertinamo objekto rinkos vertės nustatymo metodas.
Masinio vertinimo metodas
Masinio vertinimo sistema yra labai informatyvi, todėl gali būti taikoma daugeliu atvejų, kai norima žinoti preliminarią turto vertę. Tiksli turto rinkos vertė, kai įvertinamos ypatingosios visos turto objekto savybės, gali būti nustatoma tik taikant individualų vertinimą. Tačiau daugeliu atveju individualus vertinimas yra brangus ir užima nemažai laiko.
Masinio vertinimo rezultatais naudojasi visų veiklos sričių įmonės, kai reikia nustatyti bendrosios paskirties turto vertę, rengiant turto optimizavimo, investicinius projektus, skaičiuojant turto mokesčius, rengiant turto perleidimo ar įsigijimo sandorius. Komercinės paskirties, infrastruktūros, pramonės objektų ir sistemų plėtros klausimai neatsiejami nuo žemės sklypų įsigijimo ar panaudojimo klausimų.
Todėl masinio vertinimo sistema naudinga:
- Preliminariai vertinant žemės sklypus pagal nustatytas verčių zonų vidutines vertes.
- Nustatant preliminarias žemės sklypų vertes.
- Skaičiuojant kompensacijas asmenims už žalą, daromą, statant privačiuose sklypuose infrastruktūros objektus.
- Vertinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudas.
Nors masinio vertinimo metodas yra progresyvus, tačiau turi ir trūkumų. Pagrindinis trūkumas tai, kad šiuo metu ne komercinės paskirties objektai nėra vertinami. Plečiant masinio vertinimo galimybes, galimas ir kitų turto rūšių, tame tarpe specialios paskirties, vertinimas, juolab kad automatizuotas duomenų apdorojimas leidžia nešališkai įvertinti daugiau kriterijų, nei vertinant individualiai.
Masinio vertinimo sistema naudinga, gaunant greitą ir pakankamai tikslią informaciją apie nekilnojamojo turto vertes, verčių pokyčius, tačiau ši informacija yra tik išeities taškas tolesnei nekilnojamojo turto vertės analizei atlikti. Masinio vertinimo sistema nuolat tobulinama, plečiamos jos galimybės. Ateityje tai bus nepakeičiamas informacijos šaltinis tiek turto vertinimo, tiek ir turto valdymo procesuose.
Palyginti su individualiu vertinimu, galima išskirti pagrindinius nekilnojamojo turto masinio vertinimo sistemos privalumus ir trūkumus:
- Kuriama bendra vertinimo sistema, taikomi bendri turto vertinimo metodai, apibendrinta medžiaga.
- Sistema automatizuotai palygina didelius kiekius informacijos apie naujos statybos objektus, objektų charakteristikas, kainas, sudarytus sandorius; informaciją kaupia, sistemina, panaudoja kituose vertinimo etapuose.
- Kaupiami, sisteminami ir periodiškai atnaujinami duomenys sudaro galimybę analizuoti NT rinką, stebėti verčių pokyčius.
- Nesudėtinga ir informatyvi naudojimosi masinio vertinimo duomenimis sistema sudaro galimybes fiziniams ir juridiniams asmenims neatlygintinai ir operatyviai gauti duomenis apie objektų rinkos vertę informacijos, mokesčių ir kitais tikslais.
- Informacinių technologijų taikymas leidžia gauti nešališkus duomenis, tai NT rinką daro skaidresnę.
- Masinio vertinimo sistema, paremta informacinių technologijų plėtra, turi neribotas tobulinimo, papildymo, naujų paslaugų teikimo, vykdant nekilnojamojo turto kadastrą, registrą, turto vertinimą, galimybes.
- Vertinamas tik komercinės bei gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas.
Dokumentai reikalingi nebaigtos statybos objektų vertinimui
Pirmiausiai, atsižvelgiant į vertinamo turto tipą yra nustatoma, kokių dokumentų reikės turto vertinimui. Svarbiausi dokumentai - identifikaciniai, iš kurių būtų galima nustatyti turto savininkus, turto dydį, išsidėstymą bei adresą.
Jei ketinate užsisakyti nekilnojamo turto vertinimą, Jums reikės parengti atitinkamus dokumentus.
Būtini dokumentai nebaigtos statybos objektų vertinimui:
- Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla.
- Statybos leidimas.
- Projektinė namo dokumentacija.
- VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai.
- Žemės sklypo planas.
- Kiti dokumentai (nurodomi turto apžiūros metu).
Kiti svarbūs dokumentai:
- Nuosavybę patvirtinantys dokumentai iš VĮ „Registrų centro“.
- Asmens dokumentai ir kontaktiniai duomenys (telefono nr, el. pašto adreso ir kt.) ir galiojančių asmens dokumentų.
- Žemės sklypo naudojimo tvarkos planą, (jei jam nustatyta naudojimosi tvarka).
Užsisakant paslaugą, „1Partner.lt“ vertintojas, atsižvelgdamas į situaciją, asmeniškai išvardins kokių dokumentų prireiks vertinimui. Tvarkingai parengti ir galiojantys dokumentai lemia spartesnį ir sklandesnį vertinimo procesą.
Turto Vertinimo Procesas
Sekantis žingsnis - turto apžiūra. Šiame etape yra apžiūrimas ir nufotografuojamas vertinamas turtas.
Ataskaitos paruošimas užtrunka nuo 2-4 d.d priklausomai nuo vertinamo turto apimties, vertinimo tikslo ir sudėtingumo. Taip pat, būna atvejų, kai turto vertinimui reikalingi dokumentai yra netvarkingi, neregistruoti ar pamesti. Tokiu atveju jų suradimas ar sudarymas gali trukti iki 20d.
Turto vertintojai nevertina baldų ir buitinės technikos, esančios vertinamame būste.
Ar galiu pats atlikti turto vertinimą?
Jeigu turtą parduodate, tuomet užteks ir paprasto turto vertinimo. Iškyla klausimas: ar turto vertinimą galiu atlikti pats? Taip, tačiau turto vertinimas, atliktas profesionalų, užtikrins kuo maksimalesnį ir objektyvų tikslumą vertinant svarbiausius kriterijus.
Rekomenduoju atlikti turto vertės analizę remiantis NT skelbimais. Iškėlę svarbiausius NT kriterijus, ieškokite butų ar namų kuo labiau atitinkančių Jūsų turimam būstui, pagal svarbiausius kriterijus. Atkreipkite dėmesį ir į skelbimų patalpinimo laiką. Jeigu matote, kad skelbimas seniai patalpintas ir vis dar aktyvus, kas gali reikšti, kad būstas pardavinėjamas ilgai, galite daryti išvadą, kad nustatyta būsto kaina yra per didelė.
Kaip ir minėjau, turėkite omenyje, kad savarankiškas turto vertinimas gali būti klaidingas ir nustačius per didelę turto kainą, tai gali atbaidyti pirkėjus. Kitu atveju, nustačius per žemą turto kainą, sandoris Jums gali būti nenaudingas.
Nepriklausomas turto vertintojas
Nepriklausomas turto vertintojas - tai specialistas, kurio išvada dažnai turi lemiamą reikšmę priimant svarbius finansinius ir teisinius sprendimus. Nuo būsto pirkimo su banko paskola iki paveldėjimo, skyrybų ar investicinių sprendimų - turto vertinimas tampa pagrindu, kuriuo remiasi bankai, notarai, teismai ir valstybinės institucijos.
Svarbiausias nepriklausomo turto vertinimo principas - objektyvumas. Vertintojas negali turėti asmeninio ar finansinio intereso sandoryje, todėl jo pateikta vertė laikoma patikima ir teisiškai pagrįsta. Nepriklausomas turto vertintojas - tai specialistas, profesionaliai nustatantis nekilnojamojo ar kito turto rinkos vertę pagal nustatytas metodikas, remdamasis faktais, rinkos duomenimis ir galiojančiais teisės aktais.
Skirtingai nei nekilnojamojo turto brokeris ar agentas, nepriklausomas vertintojas nedalyvauja pardavimo procese ir nesiekia komisinio atlygio. Nepriklausomo turto vertinimo rezultatas - oficiali vertinimo ataskaita, kuri turi teisinę galią. Būtent šis dokumentas naudojamas bankuose, notarų biuruose, teismuose, mokesčių administravimo ar turto padalijimo procesuose.
Svarbu suprasti, kad nepriklausomas vertintojas neatsako į klausimą „už kiek norėčiau parduoti“, o į klausimą „kiek šis turtas objektyviai vertas rinkoje konkrečiu momentu“.
Kada reikalingas nepriklausomas turto vertinimas?
Nepriklausomo turto vertinimo poreikis dažniausiai atsiranda tuomet, kai sprendimai susiję su didelėmis pinigų sumomis arba turi teisinę reikšmę. Dažniausia situacija - būsto pirkimas su banko paskola. Bankai sprendimus dėl finansavimo priima tik remdamiesi nepriklausomo vertintojo ataskaita, kuri parodo, ar perkamo turto vertė atitinka prašomą paskolos sumą.
Nepriklausomas vertinimas taip pat būtinas refinansuojant paskolą arba keičiant banką. Kita dažna situacija - paveldėjimas, dovanojimas ar turto padalijimas. Vertinimo ataskaita čia padeda išvengti ginčų tarp paveldėtojų ar buvusių sutuoktinių, nes nustatoma objektyvi turto vertė konkrečiu laikotarpiu.
Nepriklausomas vertintojas pasitelkiamas ir teisiniuose ginčuose, kai turto vertė tampa bylos objektu. Galiausiai, vis dažniau nepriklausomas vertinimas naudojamas investiciniams sprendimams - prieš perkant nuomai skirtą turtą ar planuojant jo pardavimą.
Nepriklausomo turto vertinimo procesas
Nepriklausomo turto vertinimo procesas yra aiškiai struktūruotas ir susideda iš kelių nuoseklių etapų.
- Užsakymo priėmimas ir informacijos surinkimas. Vertintojas įvertina, koks turtas bus vertinamas, kokiam tikslui reikalingas vertinimas ir kokia data turi būti nustatyta turto vertė.
- Turto apžiūra vietoje. Vertintojas įvertina faktinę turto būklę, išplanavimą, apdailą, inžinerines sistemas, pastato būklę, aplinką ir vietos ypatumus.
- Rinkos analizė. Vertintojas analizuoja realius sandorius, įvykusius panašiuose objektuose toje pačioje ar artimoje vietovėje. Remiantis surinktais duomenimis, taikomi turto vertinimo metodai. Dažniausiai gyvenamajam turtui naudojamas lyginamasis metodas, tačiau priklausomai nuo turto tipo gali būti taikomas ir pajamų ar kaštų metodas.
- Vertinimo ataskaitos parengimas. Joje pateikiama nustatyta turto vertė, taikyti metodai, išvados ir apribojimai.
Turto vertinimo ataskaita - tai pagrindinis dokumentas, kuriuo remiasi bankai, notarai, teismai ir kitos institucijos.
Turto vertinimo ataskaita
Pirmiausia ataskaitoje aiškiai identifikuojamas pats turtas: nurodomas adresas, unikalus numeris, paskirtis, plotas, teisinė registracija ir nuosavybės forma. Svarbi ataskaitos dalis - turto aprašymas ir būklės vertinimas. Čia apžvelgiama pastato ar patalpų konstrukcija, įrengimo lygis, nusidėvėjimas, atlikti remontai, inžinerinės sistemos bei aplinka.
Neatsiejama ataskaitos dalis - rinkos analizė ir taikyti vertinimo metodai. Vertintojas nurodo, kokiais sandoriais ir duomenimis rėmėsi, kokie metodai buvo pasirinkti ir kodėl. Galiausiai ataskaitoje pateikiama nustatyta turto rinkos vertė, taip pat nurodomos svarbios prielaidos, ribojimai ir atsakomybės ribos.
Turto vertinimo kaina
Nepriklausomo turto vertinimo kaina Lietuvoje nėra fiksuota - ji priklauso nuo vertinamo turto tipo, sudėtingumo ir vertinimo tikslo. Gyvenamojo būsto vertinimas paprastai kainuoja mažiau nei komercinio ar specifinės paskirties turto. Butų ir individualių namų vertinimas dažniausiai patenka į žemesnį kainų intervalą, ypač jei objektas yra standartinis, be sudėtingų teisinių ar techninių niuansų.
Kainai didelę įtaką daro vertinimo sudėtingumas. Jei turtas turi nebaigtos statybos statusą, yra rekonstruotas be pilnai sutvarkytų dokumentų, turi servitutų ar kitų teisinių apribojimų, vertinimas užtrunka ilgiau ir reikalauja papildomo darbo. Svarbus veiksnys - vertinimo terminas. Skubūs vertinimai, kai ataskaita reikalinga per labai trumpą laiką, dažniausiai kainuoja daugiau.
Kaip pasirinkti turto vertintoją?
Renkantis vertintoją nerekomenduojama vadovautis vien mažiausia kaina. Renkantis nepriklausomą turto vertintoją, svarbu suprasti, kad nuo šio specialisto darbo kokybės priklauso ne tik skaičius ataskaitoje, bet ir tolimesni sprendimai - banko finansavimas, sandorio eiga ar net teisinio ginčo baigtis.
Pirmiausia verta įvertinti kvalifikaciją ir patirtį. Patikimas vertintojas specializuojasi konkrečiose turto rūšyse - gyvenamajame, komerciniame ar sklypų vertinime - ir turi realios patirties vertinant panašius objektus. Ne mažiau svarbus kriterijus - pripažinimas finansų institucijų. Jei vertinimas atliekamas bankui, būtina pasitikrinti, ar pasirinktas vertintojas ar vertinimo įmonė yra bankų priimama.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį į nepriklausomumą. Vertintojas neturėtų būti susijęs su pardavėju, pirkėju ar nekilnojamojo turto brokeriu. Svarbus ir bendravimas. Profesionalus vertintojas aiškiai paaiškina vertinimo eigą, terminus, kainą ir tai, kokių dokumentų reikės.
Viena dažniausių klaidų - vertintojo pasirinkimas pagal mažiausią kainą. Nors kainų skirtumai rinkoje egzistuoja, pernelyg pigus pasiūlymas dažnai reiškia ribotą analizę, paviršutinišką rinkos palyginimą arba minimalų įsigilinimą į konkretaus objekto ypatumus. Kita dažna klaida - nepatikrinama, ar vertintojas yra priimtinas bankams ar institucijoms. Klientai kartais užsako vertinimą, o tik vėliau sužino, kad finansų įstaiga tokios ataskaitos nepripažįsta.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai pasirenkamas vertintojas, susijęs su viena iš sandorio šalių. Dar viena klaida - tikėjimasis, kad vertintojas „pritaikys“ norimą kainą. Nepriklausomo vertintojo užduotis nėra pateisinti kliento lūkesčius, o nustatyti realią rinkos vertę. Galiausiai, kai kurie klientai nepakankamai įvertina dokumentų svarbą.
DUK
Ar nepriklausomas turto vertintojas visada reikalingas perkant būstą?
Ne visada. Nepriklausomas vertinimas privalomas, kai būstas perkamas su banko paskola. Jei perkama nuosavomis lėšomis, vertinimas nėra teisiškai būtinas, tačiau dažnai padeda objektyviai įvertinti kainą ir išvengti permokėjimo.
Ar bankas gali nepriimti turto vertinimo ataskaitos?
Taip. Bankai priima tik tų vertintojų ar vertinimo įmonių ataskaitas, kurios yra jų patvirtintame sąraše. Todėl prieš užsakant vertinimą būtina pasitikrinti, ar pasirinktas vertintojas yra priimtinas konkrečiam bankui.
Kiek laiko galioja turto vertinimo ataskaita?
Paprastai vertinimo ataskaita galioja 6 mėnesius, tačiau konkretų galiojimo terminą gali nustatyti bankas ar institucija. Sparčiai besikeičiančios rinkos sąlygomis gali būti prašoma atnaujinto vertinimo.
Ar vertintojas gali atsisakyti atlikti vertinimą?
Taip. Vertintojas gali atsisakyti darbo, jei kyla interesų konfliktas, trūksta esminių dokumentų arba vertinimo tikslas neatitinka profesinių ar teisinių reikalavimų.
Ar galima ginčyti turto vertinimo rezultatą?
Taip, tačiau tai sudėtingas procesas. Paprastai reikia kito nepriklausomo vertintojo išvados arba papildomų įrodymų, kad pirminis vertinimas buvo atliktas netiksliai ar remiantis klaidingomis prielaidomis.
Ar turto vertinimas parodo pardavimo kainą?
Ne. Vertinimas nustato rinkos vertę konkrečią dieną, o ne garantuotą pardavimo kainą. Galutinė sandorio suma priklauso nuo derybų, paklausos ir kitų rinkos veiksnių.
Ar tas pats vertinimas tinka skirtingiems tikslams?
Ne visada. Vertinimo ataskaita rengiama konkrečiam tikslui (pvz., bankui, paveldėjimui, teismui), todėl kitais atvejais gali prireikti naujo arba atnaujinto vertinimo.
tags: #nebaigtos #statybos #turto #vertinimas