Ligos išmoka yra viena iš svarbiausių socialinio draudimo garantijų, užtikrinančių finansinį stabilumą tuo metu, kai darbuotojas dėl ligos ar traumos negali dirbti. Nors daugelis žino, kad tokia išmoka egzistuoja, ne visi yra susipažinę su tiksliomis jos mokėjimo sąlygomis, trukme ir tvarka.
Ligos išmoka darbuotojui skiriama tuomet, kai jis dėl ligos, traumos arba medicininių priežasčių negali atlikti savo darbo funkcijų. Išmokos tikslas - užtikrinti, kad darbuotojas išliktų finansiškai saugus laikotarpiu, kai laikinai yra nedarbingas.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia nedarbingumo išmokų sistema Lietuvoje, kokios yra jos sąlygos, dydžiai, terminai ir kita svarbi informacija.
Kam ir kaip mokama ligos išmoka?
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič primena, kad ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų. Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
O pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas. Anot „Sodra“ atstovės, ligos išmoką už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. O ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti nuo trečiosios kalendorinės laikinojo nedarbingumo dienos.
Ligos išmokos dydis ir mokėjimo trukmė
- Pirmosios dvi nedarbingumo dienos yra kompensuojamos darbdavio lėšomis.
- Nuo trečiosios dienos išmoką moka „Sodra“.
- Darbdavio mokama dalis per pirmąsias dvi dienas paprastai sudaro ne mažiau kaip 62,06 % ir ne daugiau kaip 100 % vidutinio darbo užmokesčio, atsižvelgiant į įmonės vidaus tvarką ar kolektyvinę sutartį.
- Nuo trečios dienos - 62,06 proc. dydžio išmoką moka „Sodra“.
- Asmenims, nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, 77,58 proc.
- Ligos išmoka, mokama „Sodros“, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc.
Ligos išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo draudžiamųjų pajamų dydžio. Skaičiuojama pagal darbuotojo vidutines draudžiamąsias pajamas per paskutinius 3 mėnesius iki ligos pradžios.
Tinkamai išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali galioti iki tol, kol darbuotojas pasveiksta arba kol įvertinama, kad sveikata nebeatstatoma ir būtina kreiptis dėl invalidumo arba ilgalaikio nedarbingumo. Yra išimčių - kai darbuotojas serga sunkiomis ar lėtinėmis ligomis, kai gydymo procesas ilgas.
Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.Asmenims, nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, mokama 77,58 proc.
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Ligos išmokos mokėjimo sąlygos turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys, neatsižvelgdamas į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar dalyvumo lygio nustatymo dienos.
Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti pirmąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar dalyvumo lygio nustatymo dienos.
Neturintiems darbo ar tarnybos santykių apdraustiesiems asmenims, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar dalyvumo lygio nustatymo dienos.
Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia.
Darbo grafikų įtaka išmokų mokėjimui
M. Kozič pažymėjo, kad ligos išmoką „Sodra“ moka už darbo dienas pagal kalendorių, taikant 5 dienų darbo savaitę. „Taigi, nesvarbu, ar asmuo dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, ar pagal individualiai nustatytą darbo grafiką, pavyzdžiui, tik savaitgaliais, jam ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų yra skiriama ir mokama.
Tarkime, jei gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą nuo penktadienio iki kito penktadienio imtinai, ligos išmoka bus skirta už 6 darbo dienas, nepriklausomai nuo to, ar šio asmens darbo dienos yra pirmadienis-penktadienis, ar, pavyzdžiui, šeštadienis-trečiadienis“, - dėstė pašnekovė.
Ji įvardijo, kad ligos išmokos yra skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registru, kuriam duomenis teikia darbdaviai.
Pasak specialistės, darbdaviai informuoja „Sodrą“ apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią, pabaigą, darbuotojo draudžiamąsias pajamas ir nedraudiminius laikotarpius. Taip pat teikia informaciją, reikalingą ligos išmokai skirti. Pavyzdžiui, ar asmuo dėl laikinojo nedarbingumo prarado darbo pajamas:
„Informacija apie darbuotojo darbo grafiką Apdraustųjų registrui nėra teikiama, kadangi teisės aktai to nereikalauja. Be to, duomenų apie darbuotojų darbo grafiką teikimas kiekvieną mėnesį būtų pernelyg didelė administracinė našta darbdaviams ir „Sodrai“.
M. Kozič teigimu, tikėtina, kad pavieniais atvejais tokia ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka gali būti mažiau palanki kai kuriems gavėjams. Vis tik ji atkreipė dėmesį, kad, jei ligos išmoka būtų mokama ne pagal 5 darbo dienų savaitę, kaip šiuo metu reglamentuoja įstatymas, o už darbo laiką pagal asmens darbo grafiką, kai kuriais atvejais toks variantas būtų dar labiau nenaudingas žmogui.
Ypač tuo atveju, kai nedarbingumo laikotarpis nesutaptų su to asmens darbo grafiku ir ligos išmoka „Sodros“ lėšų jam nebūtų mokama.
„Pavyzdžiui, asmuo dirba pagal grafiką tik kalendorinio mėnesio šeštadieniais ir sekmadieniais, o gydytojas asmenį pripažino nedarbingu ir jam nedarbingumo pažymėjimą išdavė 7 kalendorinėms dienoms, t. y. laikotarpiui nuo vienos savaitės šeštadienio iki kitos savaitės penktadienio.
Ligos išmoką už 2 pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutapusias su asmens darbo grafiku (už šeštadienį ir sekmadienį), sumokėtų jo darbdavys, o nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos (t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio) turėtų mokėti „Sodra“.
Kadangi laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pagal asmens darbo grafiką nebūtų nei vienos asmens darbo dienos, ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų jam nebūtų mokama“, - komentavo „Sodra“ atstovė.
„Sodros“ atstovė neslėpė, kad tam tikrus darbo grafikus turintys gyventojai dėl šios tvarkos gali būti nuskriausti. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad tokia tvarka gali suteikti ir papildomų pajamų, kai asmuo, turėjęs dirbti tik savaitgalį, išmokas gauna už visas darbo dienas.
Štai skaitytoja Gabrielė kreipėsi į tv3.lt redakciją ir nurodė, kad neseniai buvo išsiėmusi nedarbingumą, tačiau gavo mažesnę ligos išmoką, nei tikėjosi. Ji atkreipė dėmesį, kad nemažai studentų dirba savaitgaliais arba slenkančiu, išmėtytu grafiku, dėl ko tenka neretai dirbti būtent savaitgaliais.
Kompensacija už būsto šildymą 2022 metais: ką svarbu žinoti?
Kitos svarbios sąlygos ir išmokos
Ne tik samdomi darbuotojai, bet ir individualią veiklą vykdantys asmenys gali gauti ligos pašalpą. Tam reikia, kad asmuo būtų draudžiamas ligos socialiniu draudimu ir būtų sumokėjęs įmokas nuo deklaruotų pajamų.
Darbdavys privalo tinkamai apskaityti darbuotojo nedarbingumo laikotarpį, pateikti duomenis „Sodrai“ ir per nustatytą laiką sumokėti darbdavio dalį išmokos už pirmąsias dvi dienas. Tuo pačiu darbdavys negali versti darbuotojo dirbti esant nedarbingumui ar reikalauti dirbti nuotoliniu būdu, nebent pats darbuotojas to pageidauja ir gydytojas tam neprieštarauja.
Jeigu nedarbingumas yra išduotas dar galiojant darbo sutarčiai, teisė į ligos išmoką išlieka net ir po jos nutraukimo.
„Sodra“ paprastai išmoka pašalpą per 7-10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo.
Deja, neapmokamų atostogų metu ligos išmoka paprastai nemokama, nes per šį laikotarpį nėra mokamos ligos draudimo įmokos.
Norint išvengti nesusipratimų, verta iš anksto susipažinti su „Sodros“ informacine sistema, kurioje galima pasitikrinti savo draudimo laikotarpius, taikomus tarifus bei pateiktus dokumentus.
Bendras principas paprastas - kuo aiškiau reglamentuotas darbdavio ir darbuotojo bendravimas ligos metu, tuo mažiau kyla ginčų ir vėlavimų.
Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama, kai tos dienos pagal darbuotojo darbo grafiką yra darbo dienos.
Jeigu darbuotojas serga ar atostogauja, jo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma sutrumpėja.
Kol darbuotojas yra išėjęs nemokamų atostogų, ligos pašalpa iš įmonė lėšų neskaičiuojama.
Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama už darbo valandas pagal darbo grafiką.
Jei esate darbuotojas su negalia, auginate neįgalų vaiką iki 18 metų arba slaugote asmenį, kuriam nustatyta nuolatinės slaugos būtinybė, galite prašyti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.
Maksimalūs laikino nedarbingumo terminai
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y. (turi biuletenį).
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo.
Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).
Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.
Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.
Nedarbo išmoka
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka.
Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas:
- Buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą
- Registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas
- Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių
Jeigu neturite reikiamo stažo, išmoka gali būti skirta, jei baigėte privalomąją karo tarnybą ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą ir įgijote bedarbio statusą per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.
2026 m. I ketv. didžiausia nedarbo išmoka bedarbiams yra 1405,45 EUR.
Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių.
Prašymą skirti nedarbo išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai Sodros skyriuje.
Pagalba žmonėms su negalia
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis.
Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą.
Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija.
- Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę.
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Jei turite specifinių klausimų, reikalingas individualus teisinis vertinimas bei atsakymas.