Pastatų registracija iki 20 kv. m: ką svarbu žinoti Lietuvoje

Atskirti statinio kategoriją ir suvokti nesudėtingų, ypatingų ir neypatingų statinių skirtumus svarbu užsakovui, rangovui ir kitiems statybos dalyviams. Statiniai, pagal technologijų sudėtingumą, techninius parametrus, konstrukcijas ir paskirtį skirstomi į kategorijas. Pagal STR, statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, yra nesudėtingi statiniai, neypatingi statiniai ir ypatingi statiniai. Neretai painiojami būtent Nesudėtingi statiniai su Neypatingais statiniais.

Taigi, pradėkime nuo pačių paprasčiausių objektų ir judėkime link sudėtingesnių:

• Objektai, kurie nelaikomi statiniais
• Nesudėtingi statiniai
• Neypatingi statiniai
• Ypatingi statiniai

Objektai, kurie nelaikomi statiniais

Statiniais Nelaikomi:

• Kilnojamieji daiktai:
  • Statybininkų nameliai
  • Kiti mobilūs (kilnojami) įrenginiai
• Objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K<10
• Nedidelis pėsčiųjų tako apšvietimo stulpas
• Kiti statiniai, kurie nepapuola į nesudėtingų statinių kategoriją ir kurių K<10
• Įstatymuose išskirti atvejai (Elektros energetikos ir Elektroninių ryšių įstatymai) priklausiniais
• Elektroninių ryšių įstatymo atvejis - ryšių kabelinės sistemos ir kt.

Aukščiau išvardintais atvejais objektai nelaikomi statiniais ir jiems statybos įstatymas negalioja, o tai savaime reiškia, kad Nereikia statybos įstatyme ir techniniuose reglamentuose aprašomų Projektų, Statybos leidimų, įmonių ir specialistų atestatų ir kt.

Svarbu pastebėti, kad tam tikrais atvejais tokių objektų įrengimui ir eksploatavimui gali būti keliami reikalavimai kituose teisės aktuose.

Nesudėtingi statiniai

Nesudėtingi statiniai neretai painiojami su neypatingais statiniais. Pagal STR nesudėtingas statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų. Taip pat nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija šešių metrų.

Nesudėtingasis statinys - tai:

• Paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų;
• Paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis iki 6 metrų.

Klientai neretai klausia, ar planuojant nesudėtingos paskirties statinį, reikalingas statybos leidimas. Dažniausiai naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, o atvejai, kuriais, statant naują nesudėtingą statinį privaloma gauti statybos leidimą, yra išvardinti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai.

Neypatingi statiniai

Teisės aktuose nurodoma, kad statiniai, nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams, yra neypatingi statiniai. Neypatingas statinys STR neapibrėžtas, t.y. reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi. Neypatingas statinys, tai toks statinys, kurio techniniai sprendiniai yra didesni už nesudėtingojo statinio.

Tesės aktai sako, kad tai tokie statiniai, kurie Nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams. Vadinasi, norint teisingai nustatyti ar statinys priskiriamas šiai kategorijai ar ne, reikia suprasti kokie statiniai yra Nesudėtingi ir kokie yra Ypatingi.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikia pavyzdį - neypatingas statinys yra individualus gyvenamasis namas, kurio bendras plotas - didesnis už 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m.

Kaip pavyzdį pateikiame individualaus gyvenamojo namo atvejį, kuris būtų priskirtas Neypatingųjų statinių kategorijai, ir būtent šiam atvejui pateikiame pagrindinius techninius parametrus.

Neypatingos kategorijos individualus gyvenamasis namas turėtų būti:

• Aukštis nuo 8,5 m iki 20 m
• Plotas nuo 80 m2 iki 2000 m2
• Tarpatramis nuo 6 m iki 12 m
• Konsolės iki 3 m
• Įgilintas iki 7 m.

Kalbant apie neypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, galima teigti, kad ji yra paprastesnė, dažniausiai atliekama, pasitelkiant ekspertinės įmonės paslaugas.

Neypatingo statinio rekonstrukcija

Ypatingi statiniai

Ypatingasis statinys ir jo parametrai yra aprašyti STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Ypatingi statiniai - tai sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai. Taip pat, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių bei aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai ir kultūros paveldo statiniai.

Ypatingų statinių kategorijai priskirtinus pastatus atskirti nėra labai sudėtinga, kadangi jų parametrai yra surašyti pakankamai aiškiai.

Kalbant apie Borga pastatus, kreipiantis dėl angaro, reikėtų žinoti esminius dalykus: jei tarp atraminių konstrukcijų bus daugiau nei 12 m, pastato dydis bus didesnis nei 2000 m2, o statinio aukštis bus didesnis nei 20 metrų, tai pastatas bus priskiriamas prie ypatingųjų statinių kategorijos. Jei statinys atitinka bent vieną iš aukščiau paminėtųjų kriterijų - jis vertinamas, kaip ypatingasis statinys.

Sudėtingesnė procedūra, kai statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju dažniausiai formuojama valstybinė komisija.

Ypatingas statinys

Registrų centro duomenimis, naujas ypatingas ir neypatingas statinys gali būti naudojamas tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Ši nuostata netaikoma gyvenamosios paskirties pastatams. Kai neypatingas ir ypatingas statinys rekonstruojami, prieš pradedant naudoti naujas statinio dalis, būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis.

Sodo namų ir gyvenamųjų namų statybos ypatumai soduose

Lietuvos sodininkų draugija pastaruoju metu gauna nemažai užklausų dėl sodo namų, vienbučių gyvenamųjų namų statybų soduose bei klausia, kaip deklaruoti pradėtas statybas, jei nuo 2024 m. lapkričio 1 d. keisis aukščio ir ploto reglamentavimas.

Sodininkų bendrijų įstatyme nėra nurodyta, kad sodo sklype galima statyti tik nesudėtingąjį statinį - gyvenamąjį namą, taigi gyvenamasis namas gali būti ir neypatingas statinys.

Taigi tarp šiuo metu galiojančio STR 1.01.03:2017 ir Sodininkų bendrijų įstatymo neatitikimų nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-701/2024 nurodyta, kad „ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 65 punktas). Atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką statinio statybos teisėtumas nustatomas pagal statybos pradžios laikotarpiu galiojusius teisės aktus.

Todėl iki 2024-11-01 pradėjus sodo namo, kurio bendras plotas iki 80 m2 statybą ar rekonstravimą, statybos leidimo privalomumas nustatomas pagal statybos pradžios teisės aktus, t. y. Statybos pradžią patvirtinantys dokumentai nesudėtingiems statiniams nėra reglamentuoti.

Inspekcijos nuomone, nesudėtingojo statinio statybos pradžią gali patvirtinti Statybos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje numatyta pažyma: “2. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti nesudėtingasis statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) ir daiktinės teisės į jį statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti nesudėtingojo statinio statybą pagrindu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka“.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. D1-283 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigalios nuo 2024 m. lapkričio 1 d. 2.5papunktyje nustatyta, kad iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėta statinio statyba, kai nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, užbaigiama, kadastro duomenų byla parengiama ir užregistruojama Nekilnojamojo turto registre pagal 2024 m. spalio 31 d.

Svarbu žinoti

Prieš pradedant statybas derėtų pasidomėti jūsų statiniui ir statybos vietovei keliamais reikalavimais, nes kaip žinia, įstatymų neišmanymas, neatleidžia nuo atsakomybės, juolab kad vykdant savavališkas statybas gresia administracinė bauda.

Tik teisingai nustačius statinio kategoriją galima išsiaiškinti:

• koks projektas turi būti parengtas ar turi būti gautas statybos leidimas
• kokie reikalavimai keliami Projekto vadovui, Statybos Techninės priežiūros vadovui, Statybos vadovui ir kitiems pagrindinių sričių vadovams.

Žinoti statinio ketegoriją bei suprasti jų skirtumus yra svarbu visiems statybos dalyviams, nuo Užsakovo iki Rangovo:

• UŽSAKOVAS turėtų įsitikinti, kad Projektuotojas, Rangovas, Techninis prižiūrėtojas ir kiti dalyviai yra kompetetingi ir turi teisę vykdyti numatomus darbus.

Pastato registracijos kaštai

Registruojant pastatą, reikia atsižvelgti į šias išlaidas:

1. Juridinis procesas ir dokumentacija: Įtraukia reikalingų dokumentų parengimą, tokių kaip kadastrinių matavimų bylos sudarymas.
2. Registrų centro mokestis: Už objekto įregistravimą.

Bendra suma gali svyruoti nuo 400 iki 700 eurų, įskaitant visas reikalingas administracines procedūras ir dokumentų tvarkymą.

Rekomenduoju susisiekti su vietiniais registrų specialistais ar žemėtvarkos konsultantais, kad gautumėte tikslią informaciją pagal jūsų specifinę situaciją.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams.

Dažniausiai painiojamos ir tapatinamos nesudėtingųjų ir neypatingųjų kategorijos. Nesudėtingųjų pastatų ir inžinerinių statinių sąrašai, paprastų konstrukcijų požymiai ir techniniai parametrai nustatyti reglamento „Statinių klasifikavimas“ 2 ir 3 lentelėse. Statiniai, kurių techniniai parametrai didesni už nesudėtingųjų, tačiau neatitinka nė vieno iš ypatingojo statinio požymių, yra neypatingieji.

Pavyzdžiui, individualūs gyvenamieji namai, didesnio kaip 80 kv. m bendrojo ploto ar aukštesni kaip 8,5 m, priskiriami neypatingiesiems statiniams. Daugiabučiai ar negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas didesnis kaip 2 000 kv. Neypatingųjų ir ypatingųjų statinių STVPS vadovų pareigas eiti turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Asmenys, turintys ypatingojo statinio STVPS vadovo atestatą, turi teisę eiti ir neypatingųjų statinių STVPS vadovų pareigas pagal atitinkamą statinio statybos techninės veiklos sritį.

Šie reikalavimai galioja ne tik naujo statinio statybos ar rekonstravimo atveju, bet ir atliekant remontą, netgi tada, kai SLD neprivalomas. Būti ypatingųjų statinių statybos rangovu gali tik atestuoti juridiniai asmenys, išskyrus paprastojo remonto atvejus.

Statinių kategorijos pagal sudėtingumą

Norint teisingai nustatyti statinio kategoriją, svarbu suprasti skirtumus tarp nesudėtingų, neypatingų ir ypatingų statinių. Štai palyginimo lentelė:

tags: #nedidelio #ploto #iki #20 #kv #m